Patyrę korona infekciją, daugelis nukentėjusiųjų tikisi, kad blogiausia jau pasibaigė. Deja, kai kurie kenčia nuo ligos, dar vadinamos po COVID, padarinių net ir pasveikę.
Priežastis ilgą laiką nebuvo nustatyta. Naujame tyrime, kuriuo Vokietijos sveikatos ministras Karlas Lauterbachas pasidalijo socialinėje žiniasklaidoje, mokslininkai išsiaiškino, kas gali sukelti ilgalaikį poveikį.
Jeilio medicinos mokyklos profesorius Akiko Iwasaki daugiau nei dvejus metus tiria post-Covid. Dabar kartu su kolegomis ji galbūt pasiekė persilaužimą. Šiuo tikslu buvo ištirta 215 pacientų.
Ypatingai didelis skirtumas, palyginti su kontroline grupe, buvo kortizolio lygio nuokrypis. Jis buvo mažesnis pacientams po Covid, nei visiems kitiems tyrimo dalyviams.
Kortizolis yra endogeninis hormonas, kuris atlieka svarbias medžiagų apykaitos funkcijas. Kadangi streso metu hormono išsiskiria daugiau, jis vadinamas streso hormonu.
Tyrimas yra svarbus žingsnis siekiant geriau suprasti ir gydyti organizmo mechanizmus, susijusius su koronavirusu. Dažniausiai po Covid sergančius pacientus kamuoja didelis nuovargis, išsekimas ir silpnumas, informuoja RTL.de.
Be cukraus kiekio kraujyje, hormonas taip pat veikia kaulų formavimąsi, b altymų apykaitą ir riebalinio audinio metabolizmą.
Kortizolis taip pat dalyvauja imunologiniuose procesuose. Jis slopina imuninę sistemą, todėl yra naudojamas kaip vaistas kortizono pavidalu kovojant su uždegiminėmis reakcijomis.
Kortizolio trūkumas pasireiškia dideliu nuovargiu, apetito praradimu, svorio kritimu ir silpnumo jausmu. Pykinimas, vėmimas ir mažas cukraus kiekis kraujyje yra kiti simptomai.
