Daniel Troev: Gydymas gali būti skatinamas sąmoningai

Turinys:

Daniel Troev: Gydymas gali būti skatinamas sąmoningai
Daniel Troev: Gydymas gali būti skatinamas sąmoningai
Anonim

Daniel Troev yra psichologas ir emocinio intelekto treneris, asociacijos „Chudno“komandos narys ir kartu su Andrejumi Ganevu autorius geros psichinės sveikatos praktikos vadovo. Jis baigė psichologijos studijas Sofijos universitete „Šv. Kliment Ohridski“ir psichoterapijos kursai. Kalbamės su Danieliu Troevu apie tai, kas mus suserga ir kaip savo pačių psichikos dėka galime paskatinti mūsų organizmo gijimą.

Pone Troevai, ką turėtume daryti, kad būtume protiškai ir fiziškai sveiki?

- Kad neturėtų psichikos problemų ir nesirgtų, žmogus turi atkreipti dėmesį į psichikos ir kūno siunčiamus signalus – emocinį negalavimą, nuovargį ar skausmą. Kiekvienas toks signalas mums parodo, kad kažkas mūsų mintyse, supratimu ir emocijomis, bendrame pasaulio suvokime turi pasikeisti.

Tačiau su savo gyvenimo stereotipais stipriname jau sukurtus neuroninius tinklus, mūsų požiūris į supantį pasaulį išlieka nepakitęs, taigi ir reakcijos. Nors psichika yra labai lanksti, kai keičiasi aplinkos sąlygos, ji gali ir toliau veikti reaguodama į ankstesnes sąlygas. Tačiau tada sprendimai, kurie buvo tinkami ankstesnei situacijai, nebeveikia. Mūsų atsakymų rezultatų neatitikimas, dėl kurio kyla problemų.

Paimkime mamos ir vaiko bendravimo pavyzdį. Kai vaikas sulaukia tokio amžiaus, kai turėtų būti savarankiškesnis, jis atsisako daryti tai, ką liepia mama. Šiuo metu ji netenka savitvardos, emociškai blogai jaučiasi ir galvoja, kad yra blogas tėvas arba kad jos vaikas serga. Iš tikrųjų mama turi prisitaikyti prie vaiko pokyčių ir jau su juo aptarti, ką ir kada jam naudinga daryti. Kai mama pakeičia savo reakciją, situacija taip pat produktyviai vystosi abiem pusėms.

Jei žmogus nesugeba savęs realizuoti gyvenime, ar šio nepasitenkinimo diskomfortas gali peraugti į kokią nors fizinę ligą?

- Taip. Kai jaučiamės nelaimingi, tai įspaudžiama į mūsų neuroninius tinklus smegenyse, sutrypiami atitinkami neuroniniai takai, kurie sukelia atitinkamus biocheminius procesus. Visas organizmas reaguoja į mūsų nelaimingumo jausmą, organizmas nusilpsta, silpnėja imuninė sistema. Tada tai gali sukelti sunkias ligas.

Tas pats mechanizmas atsiranda, kai žmogus patiria nuolatinį stresą. Stresinėje situacijoje gyvūnas arba kovoja, arba pabėga. Žmonėms senovėje mechanizmas buvo išreikštas fizine agresija prieš priešą arba pabėgimu nuo plėšrūno. Mūsų laikais stresoriai yra skirtingi, o reakcijos į juos taip pat skiriasi.

Jei asmuo, pavyzdžiui, netenka darbo,

galima atrakinti kovą arba skrydį. Vietoj fizinės agresijos, kova bus išreikšta pykčiu, ginčais, sarkazmu, o pabėgimas per socialinę izoliaciją, depresiją ar kokią nors priklausomybę.

Kaip įtikinsite žmones, kad nėra gėdos eiti pas psichoterapeutą ar psichiatrą, kai reikia?

- Kreiptis į psichoterapeutą ir psichiatrą tik dėl sunkių psichikos problemų ir ligų yra pasenęs stereotipas. Tai susiję su klaidingu įsitikinimu, kad apsilankymas pas psichoterapeutą – ilgas ir skausmingas procesas, apimantis kapinėjimąsi praeityje, problemų ieškojimą metų metus. Tačiau patys psichologiniai metodai buvo tobulinami. Šiuo metu turime subtilių, greitų ir veiksmingų metodų, kuriais žmogus gali greitai atkurti savo psichinę pusiausvyrą. Esu apmokytas ir praktikuoju trumpalaikius psichoterapijos metodus. Jie pagrįsti žmogui būdingu gebėjimu susidoroti su aplinkybėmis. Šį procesą nesunkiai gali valdyti psichologas, kuris atlieka natūralių žmogaus galimybių katalizatoriaus vaidmenį ir sutelkia dėmesį į sprendimus.

Jei tikime, kad gyvenime mums nesiseka, kad mums nuolat nutinka dalykų, kad esame nelaimingi, tai tikrai tampa mūsų realybe. Bet jei pakeisime savo požiūrį, atsivers visos durys, leidžiančios susidoroti su situacija. Tada suprantame, kad esame stiprūs, mūsų sąmonė tampa aiškesnė, o pasąmonė pradeda dirbti naujais dažniais.

Kas yra trumpalaikiai gydymo būdai ir kiek laiko iš tikrųjų reikia išspręsti psichinę problemą?

- Tiek mano, tiek kitų psichologų praktika rodo, kad rezultatą galima pasiekti vidutiniškai per 3-5 susitikimus. Konkrečiu atveju tai gali būti po vieno susitikimo, gali būti po dešimties. Savo terapiniame darbe siekiame atskleisti asmeninį potencialą –

kiekvieno žmogaus prigimtinis gebėjimas pakilti aukščiau aplinkybių

Mes remiamės kūrybiniu mąstymu, absurdu, humoru, tuo, kad žmogus keičia savo požiūrį į situaciją ir savo ribojančius, neigiamus mąstymo modelius. Mes iš tikrųjų padedame smegenims kurti naujus nervinius ryšius ir taip atsikratyti neigiamų mąstymo modelių.

Gyvenime darydamas ką nors neįprasto ir absurdiško, žmogus pradeda patirti kitas emocijas, turėti kitų minčių. Šios skirtingos teigiamos emocijos ir mintys pradeda kitus fiziologinius procesus, kurie visiškai natūraliai pradeda gijimo procesus.

Vakarų žmogus yra įpratęs gerti tabletes nuo kiekvieno skausmo ir tikisi, kad problema išnyks. Tačiau dažnai nepavyksta. Kodėl?

- Nes pacientas taip pat turi atkreipti dėmesį į savo psichinį gyvenimą, į savo mintis, į elgesį, kuris išplaukia iš šių minčių, į emocines reakcijas. Nes vaistais išgydysime tik simptomą arba vienos kūno dalies skausmą. Tai sėkminga strategija trumpuoju laikotarpiu, tačiau ji neišsprendžia problemos. Fiziniai simptomai dažnai yra signalas, kad reikia kažką keisti mūsų mintyse, gyvenimo būdu. Kai norime išgydyti save fiziologiniu lygmeniu, turime paveikti ir psichiką.

Vyresnioji karta prisimena sugestologijos kūrėją prof. dr. Georgi Lozanovą. Jam pasiūlymas yra pasiūlyti žmogui labai žmogišką meilės, supratimo požiūrį. Tik tokiu bendravimu Lozanovas pasveiko nuo alergijų ir odos ligų, o sergant sunkesnėmis ligomis, tokiomis kaip šizofrenija ir epilepsija, sumažėjo ligos simptomai ir įvaldymas. Remdamasis savo patirtimi, jis padarė išvadą, kad

žmonių psichikoje užkoduota

įvairūs gijimo procesų variantai, kuriuos tiesiog reikia stimuliuoti. Tai, kas neleidžia gijimo procesams vykti natūraliai, yra mūsų įsitikinimai ir nuostatos, kad tam tikros ligos yra nepagydomos. Tačiau terapinio proceso metu tik pokalbio metu galime įveikti apribojimus, kuriuos nustatėme sau, kad įsitikintume, jog gydymas yra mano atsakomybė. Nes gijimo procesas tik laukia, kol prasidės provokacija.

Taigi gijimo procesą galima valdyti psichoterapijos pagalba

- Tai visiškai įmanoma. Gerų rezultatų pasiekiame su įvairiomis odos ligomis sergančiais pacientais, kuriuos kamuoja nepaaiškinami galvos ar kūno skausmai. Psichologiniai metodai taip pat labai naudingi sergant autoimuninėmis ligomis. Pasiekus harmoningą individo būseną, užgęsta labai rimtų ligų apraiškos. Būtent todėl mūsų komanda pradės specifinius psichikos poveikio sveikimo procesams tyrimus. Po mėnesio ar dviejų ją pristatysime siūlydami pagalbą fiziologinėmis ligomis sergantiems žmonėms.

Mes bandysime savo terapiniais metodais, keisdami mintis ir elgesį, paskatinti šių žmonių gijimo procesus. Pacientai kartais spontaniškai pasiekia nuostabių gydymo rezultatų ir dalijasi, kad stebuklingu būdu pasveiko. Tiesą sakant, išgijimas nėra stebuklas, kuris įvyksta dėl nežinomų priežasčių, bet gali būti sąmoningai skatinamas.

Rekomenduojamas: