Tiesiogiai ant veido odos dauginasi labai daug įvairių mikroorganizmų, o po mikroskopu šis aktyvus gyvenimas matomas įvairiomis formomis. Kai žmogus sveikas, problemų nekelia. Bet jei jis suserga, nusilpsta imuninė sistema, pradeda aktyvuotis parazitai, sukeldami įvairias odos ligas.
• Propiono bakterijos:
Žmogaus odoje galima rasti propioninių bakterijų kolonijų, kurios gyvena giliai dermoje ir plaukų folikuluose. Bakterijos minta riebaluose esančiomis riebalų rūgštimis. Šių bakterijų gyvybinės veiklos metu susidarantis sekretas sukelia įvairius dermos uždegimus ir sukelia spuogų susidarymą. Jo gydymui naudojami antibiotikų kursai kartu su vaistais, atkuriančiais žarnyno mikroflorą. Taip pat įvairūs išoriniam vartojimui skirti vaistai, stabilizuojantys riebalų gamybą.
• Staphylococcus aureus:
Beveik 20–40 % pasaulio gyventojų yra šios bakterijos, gyvenančios ant odos ir viršutinių kvėpavimo takų gleivinių, nešiotojai. Skirtingai nuo daugumos bakterijų, kurios žiūrint pro mikroskopą yra bespalvės, Staphylococcus aureus turi gelsvą pigmentą. Ši bakterija gali sukelti daugybę ligų – nuo paprastų odos bėrimų iki rimtų žaizdų. Tai dažnai provokuoja pooperacines žaizdų infekcijas. Stafilokokams gydyti skiriami vitaminai, imunomoduliatoriai ir probiotikai, atkuriantys žarnyno mikroflorą.
Gydant naudojami penicilino serijos antibiotikai, cefalosporinai. Profilaktikai rekomenduojama dažniau plauti rankas ir laikytis geros higienos.
• Malassezia fúrfur:
Mielių grybelis, gyvenantis beveik kiekvieno suaugusio žmogaus odoje. Susilpnėjus imuninei sistemai, tai sukelia odos ligas, įvairius bėrimus, dermatitus, pleiskanas. Drėgnas klimatas, padidėjęs prakaitavimas lemia tai, kad šie mikroorganizmai pradeda aktyviai daugintis.
• Demodex:
Pagrindiniais daugelio problemų k altininkais laikomos dviejų tipų erkės, gyvenančios ant žmogaus odos: Demodex folliculorum ir Demodex brevis.
Abi rūšys gyvena visame žmogaus veido paviršiuje, išsidėsčiusiame plaukų folikuluose ir riebalinėse liaukose. Pagrindinės kaupimosi vietos yra prie nosies, antakiai ir blakstienos. Ir daugiausia jų gyvena ant skruostų. Vidutiniškai viename kvadratiniame odos centimetre yra dvi ar trys erkės, o rožine sergančių žmonių – iki 20.
Demodex folliculorum teikia pirmenybę plaukų folikulams, o Demodex brevis – riebalinėms liaukoms. Jie praktiškai nesiskiria vienas nuo kito.
Šios erkės yra artimiausi vorų ir skorpionų giminaičiai. Jie turi permatomą kūną ir aštuonias kojas. Suaugusios erkės dydis yra ne didesnis kaip 0,4 mm. Patelė deda vieną ar du kiaušinius, o jų gyvenimo trukmė neviršija dviejų savaičių.
Pati erkė nekelia ypatingos grėsmės sveikam žmogui. Jis nusėda plaukų folikuluose ir maitinasi negyvomis ląstelėmis. Tačiau susilpnėjus imunitetui erkė pradeda aktyviai daugintis, susilpnėja odos apsauga ir parazitas gali prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius, o tai sukelia uždegimą.
Aktyvų erkių dauginimąsi provokuojantys veiksniai taip pat yra:
• Stresas;
• vitaminų trūkumas;
• odos ligos /seborėjinis dermatitas, spuogai/;
• endokrininės sistemos ligos /Kušingo liga/
• diabetas;
• dažnas kosmetikos, sutrikdančios odos mikroflorą, naudojimas ir imunitetą mažinančių vaistų vartojimas.
Infekcija atsiranda, kai nesilaikoma asmeninės higienos, naudojami įprasti rankšluosčiai, per nešvarias rankas, patalynę.
Infekcijos simptomai
Esant demodikozei, veido oda tampa tanki, padidėjus riebalų gamybai, ypač nosies ir skruostų srityje, išsiplečia poros ir išsiskiria daug riebalinių išskyrų. Niežulys yra dažnas ir pablogėja naktį. Atsiranda daug spuogų, vieta parausta, ryškėja kraujagyslių tinklas. Ateityje susidaro randai, o ypač sunkiais atvejais nosis deformuojasi, įgauna melsvą atspalvį ir tampa kaip slyva.
Galvos odos pažeidimuose susidaro pleiskanų, pradeda slinkti plaukai. Jei pažeidžiamos akys, iškrenta blakstienos, uždegama junginė. Retais atvejais uždegimas plinta į krūtinę ir nugarą.
Diagnostika
Pagrindinis diagnostikos metodas – odos biopsija ir veido odos įbrėžimų tyrimas mikroskopu. Diagnozė laikoma patvirtinta, jei parazitai aptinkami vizualiai.
Demedikozės gydymas
• Gydymas atliekamas antibakteriniais vaistais iš tetraciklino serijos, makrolidais ir kitais vaistais, taip pat tais, kurie mažina riebalų gamybą.
• Iš vietinių priemonių naudojami antiseptinio poveikio tepalai su siera, kuriais tepami pažeisti plotai. Taip pat naujos kartos vaistai, turintys ryškų akaricidinį poveikį.
• Atkreipkite ypatingą dėmesį į mitybą. Kadangi per didelis riebalų išsiskyrimas iš veido odos prisideda prie ligos vystymosi, verta apriboti maistą, kuriame gausu riebalų ir angliavandenių. Valgykite daugiau daržovių, vaisių, liesos mėsos ir žuvies. Virkite arba garinkite.
• Tarp kosmetinių procedūrų sergant demodikoze nurodoma krioterapija. Kursas – 10-15 procedūrų, 2-3 kartus per savaitę.
• Prieš pradedant gydymą, būtina atsikratyti pudros šepetėlių ir lūpų dažų, o gydymo metu rekomenduojama vengti naudoti kosmetiką.
• Odai rekomenduojama naudoti lengvus, porų neužkemšančius gelius ir kremus, vienkartinėse pakuotėse arba su dozatoriumi. Patalynę rekomenduojama keisti kasdien, o pagalves ir antklodes lyginti karštu lygintuvu iš abiejų pusių.
• Apsilankymą pirtyse, soliariume, baseine taip pat reikėtų atidėti geresniems laikams, nes jie prisideda prie ligos progresavimo.
• Spuogus spausti draudžiama, antraip liga gali išplisti į visą veidą. Veido valymas grožio salone turėtų būti atliekamas tik remisijos laikotarpiu.
