Pastaraisiais metais tapo madinga dėl įvairių siaubingų ligų k altinti glitimą
Gydytojai, mitybos specialistai, įžymybės, o po jų sveikatos gynėjai paskelbė, kad šis b altymas yra potencialiai pavojingas ir nereikalingas organizmui ir pradėjo aktyviai rekomenduoti dietas be glitimo ar mažai glitimo visiems be išimties.
Bet ar tikrai glitimas toks blogas? Pažiūrėkime, kaip tai paveiks organizmą, kas atsitiks, jei jis bus pašalintas iš dietos, ir kas tikrai neturėtų vartoti šio b altymo.
Kas yra glitimas?
Glitimas yra sudėtingų augalinių b altymų – gliutenino ir gliadino – grupė, kurių yra daugelio javų grūduose, tiksliau miežiuose, rugiuose, kviečiuose, avižose ir panašiose kultūrose, taip pat jų dariniuose. pvz., spelta ir bulgur.
Biocheminėje glitimo sudėtyje yra daugiau nei 20 žmogaus organizmui vertingų aminorūgščių ir vitaminų bei mineralų, tokių kaip vitaminas E, kalcis, kalis, fosforas, geležis, cinkas, varis ir selenas.
Sausoje formoje šis b altymas neturi skonio ir kvapo, tačiau sumaišytas su vandeniu savo konsistencija tampa panašus į želė ar klijus. Kaitinant susidaro elastingi, gerai besitęsiantys tinklai, kurių dėka visi tešlos ingredientai ir anglies dvideginis „sulimpa“, o tai suteikia reikiamą duonos, makaronų ir panašių gaminių tekstūrą.
Kokiuose maisto produktuose yra glitimo?
Maisto produktų, kuriuose yra glitimo, sąrašas yra labai platus: pirmiausia tai duona, pyragaičiai, pyragaičiai, makaronai, kvietiniai ar ruginiai miltai ir nesvarbu, ar tai pilno grūdo, ar ne, grūdai (kviečiai, miežiai, perlinės kruopos ir manų kruopos, emeris, bulguras, kuskusas), sėlenos.
Neretai gamintojai į gaminius deda glitimo kaip tirštiklį ar stabilizatorių ir etiketėje nurodo kaip modifikuotą maisto krakmolą, b altymų hidrolizatą arba hidrolizuotą augalinį b altymą, sako ji.
Kodėl glitimas laikomas tokiu kenksmingu?
Daugumai žmonių glitimas yra visiškai nekenksmingas, tačiau yra nemažai patologijų, dėl kurių žmogaus organizmas negali jo normaliai virškinti. Mokslininkai ypatingą dėmesį skiria celiakijos (celiakijos) ir neceliakijos padidėjusio jautrumo glitimui tyrimams.
„Kai celiakija paūmėja, prasideda stiprus viduriavimas, kai gausiai išsiskiria išmatos, kuriose yra nesuvirškintų riebalų, pilvo skausmas ir pilvo pūtimas dėl susikaupusių dujų“, – sakė epidemiologas, maisto higienos ekspertas daktaras Nikolajus Dubininas.
Pasak jo, sutrikusio virškinimo ir maistinių medžiagų pasisavinimo šalutinis poveikis sergant celiakija bus b altymų ir energijos nepakankamumas, hipovitaminozė, geležies stokos anemija, vitamino B12 trūkumas ir osteoporozė.
Be to, 2013 m. paskelbtas tyrimas parodė, kad 30 procentų žmonių, sergančių šia autoimunine liga, skundėsi lėtiniais galvos skausmais ir migrena.
Mokslininkai mano, kad celiakija yra itin reta patologija, nepaisant to, kad, remiantis įvairiais š altiniais, daugelis žmonių turi HLA DQ2 ir DQ8 genus, kurie gali išprovokuoti šią ligą; tik vienas procentas pasaulio žmonių ją vysto.
Savo ruožtu Tikhomirova pažymėjo, kad ne taip seniai gydytojai visame pasaulyje pradėjo kalbėti apie santykinį glitimo netoleravimą arba padidėjusį jautrumą glitimui, kuris yra dažnesnis nei celiakija.
Tai būklė, kai suaugusiesiems iš dalies prarandamas fermentas, skaidantis glitimą plonojoje žarnoje. Todėl valgant maistą, kuriame yra šio b altymo, žmogui ima „sukti skrandį“: atsiranda vidurių pūtimas, pilvo pūtimas, viduriavimas kaitaliojasi su vidurių užkietėjimu ir kitos virškinamojo trakto problemos.
Kai kurie mokslininkai, be dirgliosios žarnos sindromo, taip pat nustato geležies stokos anemiją žmonėms, sergantiems šia patologija.
Tačiau verta paminėti, kad mokslininkams šiuo metu kyla abejonių, ar glitimas sukelia padidėjusį jautrumą nesergant celiakija ir ar šis jautrumas gali būti laikomas diagnoze.
Visų pirma, Pasaulio gastroenterologijos organizacijos specialistai atliko klinikinį placebu kontroliuojamą tyrimą ir nustatė, kad 40 % atvejų žmonės, vartoję placebą, o ne glitimą, skundėsi tipiniais netoleravimo simptomais. Ir tokie eksperimentiniai rezultatai neleidžia įvertinti, kaip dažnai ši būklė iš tikrųjų pasireiškia ir kokios yra tikslios jos priežastys.
Yra patikimų būdų nustatyti, ar žmogus netoleruoja glitimo ar neserga celiakija.
„Genetinis tyrimas padės atmesti celiakiją. Be to, norint diagnozuoti šią ligą, gydytojas paskiria plonosios žarnos biopsiją, taip pat kraujo tyrimą dėl antikūnų prieš deamidintus gliadino peptidus, transglutaminazę ir endomiziją“, – sakė Puriga.
Yra ir pirminės savidiagnostikos metodų. „Kiekvienas, įtaręs, kad netoleruoja glitimo, gali penkioms dienoms pašalinti iš savo raciono viską, kas turi glitimo. Ir jei per šį laiką žmogaus savijauta pagerėja, tai glitimas tikrai nėra jo draugas ir jo turinčius produktus reikėtų pamiršti“, – pridūrė Tikhomirova.
Celiakijos ir glitimo netoleravimo gydymas
Celiakija nėra gydoma vaistais, sakė Dubininas. Pasak jo, vienintelis gydymo būdas – visiškas ir visą gyvenimą iš raciono išbraukti visi kviečių, miežių, rugių produktai (duona, makaronai ir miltiniai gaminiai, dribsniai), taip pat viskas, kur gali būti minėtų grūdų.
Esant glitimo netoleravimui, galima valgyti maistą be jo: patiekalus iš ryžių, sorų, kukurūzų, grikių, mėsos, žuvies, kai kuriais atvejais į racioną leidžiama įtraukti ir sojų.
„Visą gyvenimą trunkanti dieta be grūdų gali padėti atkurti plonosios žarnos gleivinę, sustabdyti žarnyno sutrikimus ir pagerinti bendrą sveikatą“, – paaiškino jis.
Dietą be glitimo, anot Purigos, turėtų pasirinkti tik gydantis gydytojas, remdamasis tyrimais. Ši maisto sistema būtinai turi kompensuoti vitaminų, taip pat kalcio ir folio rūgšties trūkumą.
Ar sveikiems žmonėms įmanoma laikytis dietos be glitimo
Pastaraisiais metais labai populiarūs produktai su etiketėmis be glitimo ir dietos be glitimo. Tačiau didžiulis 2017 m. tyrimas parodė, kad šio b altymo išjungimas kenkia širdies sveikatai.
Nr.
Timas Spectoras, epigenetikas ir Londono Karaliaus koledžo profesorius, taip pat savo knygoje „Privalomi pusryčiai, nepageidaujama kava ir pavojingas greitas maistas“teigė, kad tie, kurie perėjo prie dietos be glitimo be medicininių indikacijų, dažnai praneša: kad jų savijauta gerokai pagerėjo.
Mokslininkų teigimu, taip dažniausiai nutinka dėl to, kad žmonės „išmeta iš dietos“, įskaitant tokį „šlamštą“kaip alus ir greitas maistas, kurie provokuoja pilvo pūtimą, padidėjusį dujų susidarymą ir kitas virškinimo trakto problemas.
10 000 žingsnių per dieną – sveikatos ir ilgaamžiškumo mitas
O ekspertas Puriga rekomendavo neskubėti be proto įvesti naujų sveikos gyvensenos tendencijų į savo gyvenimą.
„Kalbant apie mitybą ir sveikatą, turėtumėte klausytis tik savo gydytojo, o ne nuomonės lyderių ir įžymybių“, – sakė ji. „Priešingu atveju kyla pavojus itin nuskurdinti savo mitybą, iš jos išbraukti ištisas grupes svarbių produktų, kuriuos kažkas kažkur socialiniuose tinkluose pavadino žalingais. Pasak ekspertų, tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Ar galite numesti svorio laikydamiesi dietos be glitimo?
Mokslininkai teigia, kad nėra tiesioginio ryšio tarp visiško glitimo turinčio maisto atsisakymo ir svorio metimo. Be to, rezultatas gali būti priešingas norimam. Čekijos mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, palyginti su glitimo turinčiais produktais, jų analogai be glitimo dažniausiai yra kaloringesni ir mažiau maistingi.
Nepaisant to, vis tiek įmanoma numesti svorio laikantis dietos be glitimo, jei dietos koregavimas atliekamas išmintingai. „Glitimo yra kviečiuose, rugiuose ir avižose, iš kurių gaminami kepiniai, makaronai, avižiniai sausainiai – visa tai greiti angliavandeniai ir cukrus.
Jei žmogus sumažins suvartojimą, jis, žinoma, numes svorio, tačiau tai atsitiks ne dėl glitimo pašalinimo iš dietos, o dėl sveikos mitybos įpročių formavimo“, – reziumavo Tichomirova.
