Tyrėjai palygino b altymų pasisavinimą iš augalinės ir vištienos mėsos. Vištienoje b altymų pasisavinimas buvo didesnis nei augalinės kilmės. Mokslininkai padarė išvadą, kad augalinės „mėsos“maistinę vertę galima pagerinti pakeitus jos sudėtį ir gamybos sąlygas, savo publikacijoje rašė medicalnewstoday.com.
Pastaraisiais metais augalinės kilmės „mėsa“tapo vis populiaresnė kaip būdas „mėgautis šio produkto skoniu“nekenkiant gyvūnams ar aplinkai. Nors mažas riebalų ir cholesterolio kiekis augalinėje „mėsoje“gali padėti sumažinti nutukimo ir širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tyrimai rodo, kad ji gali būti mažiau virškinama nei gyvulinė mėsa.
Žinodami, kaip virškinami augaliniai b altymai, galite įvertinti jų tinkamumą kaip pagrindinį mitybos ingredientų š altinį. Tyrime buvo lyginamas b altymų pasisavinimo lygis iš augalinės „mėsos“su vištiena. Jis buvo paskelbtas "Žemės ūkio chemijos žurnale".
Tyrimo tikslais mokslininkai sukūrė augalinę „vištienos“mėsą iš sojų koncentrato ir kviečių glitimo. Galutiniame produkte b altymų kiekis yra 24,2%. Tada augalinė „mėsa“buvo virta kartu su vištiena, sum alta, kad būtų imituojamas kramtymo procesas, ir pertrintas per 2,36 mm sietą, kad būtų išvengta virškinimo poveikio, kurį sukelia abiejų dalių mėginio dydis.
Gauti „mėsos gabalėliai“buvo atlikti įvairiais in vitro bandymais, siekiant modeliuoti b altymų absorbciją virškinimo metu. Tyrėjai išsiaiškino, kad augalinės kilmės „mėsos“tirpumas vandenyje palaipsniui didėjo virškinimo in vitro metu, pasiekdamas apie 8 % virškinus skrandyje ir 14 % virškinimo žarnyne pabaigoje.
Tačiau jie nustatė, kad vištienos peptidai nuolat geriau tirpsta vandenyje nei augalinės kilmės peptidai. Jie taip pat pažymi, kad iš 110 peptidų, nustatytų augalinėje „mėsoje“, apie 50 % lieka po virškinimo.
Tuo pačiu metu iš daugiau nei 500 vištienos mėsoje nustatytų peptidų tik 15 % liko suvirškinti. Jie rašo, kad vištienos peptidai yra lengviau pasisavinami nei iš augalinių š altinių.
Pagrindiniai mechanizmai
Paklaustas, kaip būtų galima paaiškinti, kodėl žmogaus ląstelės iš augalinės mėsos pasisavina mažiau b altymų nei iš vištienos, Ohajo valstijos universiteto doktorantas ir tyrimo autorius daktaras Da Chenas pareiškė: „Prieš įsisavinant. Žmogaus žarnyno epitelio ląstelėse b altymai yra virškinami. Po virškinimo b altymai daugiausia paverčiami peptidais.
Buvo pranešta, kad peptidų dydis ir poliškumas yra glaudžiai susiję su jų absorbcija. Mūsų tyrime nustatyta, kad peptidai, gauti virškinant augalinę „mėsą“, buvo didesni ir mažiau tirpūs vandenyje, todėl jie pro epitelio ląsteles prasiskverbė lėčiau nei per vištienos mėsą, todėl absorbcijos efektyvumas buvo mažesnis.
Profesorius V. M. (Bala) Balasubramaniam iš Ohajo valstijos universiteto Maisto mokslo ir technologijų katedros, kuris nedalyvavo tyrime, pasidalijo: „Sutinku su autoriaus nuomone šiuo klausimu. Kaip jie pažymi, vištienos b altymai geriau išbrinksta, o tai padeda stimuliuoti virškinimo fermentus.
Sojų b altymuose yra tam tikrų antimitybinių faktorių, pvz. fitatai ir taninai, kurie gali apriboti b altymų tirpumą vandenyje. Be to, struktūriniai augalinės ir gyvūninės kilmės maisto skirtumai taip pat gali turėti įtakos b altymų išsiskyrimui.“
Masačusetso universiteto Mitybos mokslų katedros žymus profesorius Davidas Julianas McClemmonsas, kuris taip pat nedalyvavo tyrime, pažymėjo, kad virškinamumas ir absorbcija priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant: b altymų rūšį, jo kiekį. denatūracija ir agregacija, maisto matricos poveikis, antimitybiniai veiksniai, apdorojimo ir gaminimo būdai.
Mokslininkas pridūrė, kad kviečių glitimas netirpsta vandenyje ir yra kietesnės struktūros nei sojos ir vištienos b altymai, todėl jis mažiau virškinamas. Kadangi šio tyrimo augalinėje „mėsoje“buvo 28 % kviečių, dabartinės išvados gali būti netaikomos augalinei „mėsai“, pagamintai tik iš sojos.
Vis dar geri b altymų š altiniai
Autoriai padarė išvadą, kad augalinės „mėsos“maistinę vertę galima pagerinti pakeitus jų sudėtį ir gamybos sąlygas.
