Sulaukę 60 metų žmonės dažnai tampa daug labiau pasitikintys. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai tampa sukčių aukomis. Ar su amžiumi pradedame mąstyti mažiau kritiškai ir lengviau tampame sukčiavimo aukomis?
Daugumai iš mūsų senatvė asocijuojasi su išmintimi ir gebėjimu tinkamai panaudoti sukauptą gyvenimo patirtį. Tačiau šiuolaikiniai mokslininkų tyrimai įrodė, kad sulaukus 30 metų smegenų funkcijos pradeda palaipsniui silpti – blogiau suvokiame naują informaciją, kenčia atmintis ir ypač kritinis mąstymas.
Mokslininkai dažniausiai pastebi, kad šiuolaikinėje visuomenėje, perkrautoje įvairios informacijos, žmonės nuo mažens turi kritinio mąstymo problemų. Mes dažnai tingime galvoti patys. Visų pirma, tai pasireiškia mūsų noru pasitikėti vienu informacijos š altiniu, nesivarginant tikrinti eksportuojamų duomenų. Taip pat atsisakome analizuoti faktus.
Atminkite, kad sukčiai dažnai naudoja „juodąsias“neurolingvistinio programavimo technologijas. Tiesą sakant, mūsų kalbos galimybės yra begalinės. Net pati nekenksmingiausia frazė gali manipuliuoti mūsų protu. Dažnai pagyvenę žmonės, tapę sukčių aukomis, praneša, kad tarsi užbūrė juos žodžiais, nors pokalbis buvo apie kasdienes problemas.
Apgavikai taip pat meistriškai žaidžia tuo, kad senatvėje ne itin malonūs mūsų charakterio bruožai išryškėja ir išryškėja.
Senatvė yra žmogaus gyvenimo rezultatas. Taip atsitinka, kad su amžiumi išryškėja tipiniai charakterio bruožai, kurie anksčiau buvo nematomi. Senyviems žmonėms taupumas dažnai perauga į šykštumą, rūpestis – į įkyrų norą kontroliuoti artimųjų, ypač vyresnių vaikų, gyvenimus. Sunku susidoroti su tokiais pokyčiais, kartais lengviau juos priimti kaip savaime suprantamus.
Kas tai per liga?
Tačiau dažnai pernelyg didelio pagyvenusių žmonių patiklumo priežastis yra ne blogas jų charakteris, o sunki liga – silpnaprotystė. Iš lotynų kalbos šis garso apibrėžimas yra išverstas kaip „silpnumas“. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra apie 47,5 mln. pacientų, sergančių įgyta demencija. Numatoma, kad iki 2030 m. atvejų skaičius išaugs iki 75 mln.
Demencija pasireiškia pažinimo aktyvumo sumažėjimu, anksčiau įgytų žinių ir praktinių įgūdžių praradimu. Kasdieniame gyvenime tai išreiškiama taip: pagyvenęs žmogus blaškosi, sunkiai prisimena paskutinių dienų įvykius, blogai orientuojasi erdvėje, pasireiškia staigios agresijos priepuoliai. Nenuostabu, kad tokioje būsenoje galite lengvai tapti įvairių sukčių auka.
Medicininiai tyrimai rodo, kad kraujagyslinė demencija dažnai yra kitų, deja, labai paplitusių mūsų šalyje ligų pasekmė. Kalbame apie hipertenziją, cukrinį diabetą ir smegenų kraujagyslių aterosklerozę. Kraujagyslinę demenciją sukelia ir blogi įpročiai – rūkymas, alkoholis, psichotropinių vaistų vartojimas.
Kad išvengtumėte įgytos demencijos ir iki senatvės išliktų aiškus protas, turite vesti sveiką gyvenimo būdą, stengtis išmokti ko nors naujo, įgyti naujų įgūdžių. Bet kokie intelektualūs žaidimai, tokie kaip šachmatai, laikomi geru smegenų lavinimu.
