Dr. Oksana Ledoščiuk: Kūnas menopauzei ruošiasi 7 metus

Turinys:

Dr. Oksana Ledoščiuk: Kūnas menopauzei ruošiasi 7 metus
Dr. Oksana Ledoščiuk: Kūnas menopauzei ruošiasi 7 metus
Anonim

B altarusijos gydytoja ginekologė-endokrinologė, gydytoja Oksana Ledoščiuk – populiari savo srities specialistė, teikianti itin vertingų patarimų apie moterų sveikatą, ypač menopauzės metu. Pateikiame jums įdomiausias išversto interviu su daktaru Ledoščiuku dalis.

Daktare Ledoščiuk, šiuolaikiniu įtemptu metu moterys ne visada spėja stebėti savo sveikatą ir tuo labiau - pasiruošti menopauzei…

- Ir turėtų, nes darboholikai yra rizikos grupėje įvairiomis kryptimis – nuo psichoemocinės būsenos iki baisių ligų. Jei išmoksime ir rasime laiko pailsėti, atsikratysime nemigos ir depresijos, taip pat įgausime formą.

Visus metus girdžiu iš savo pacientų, kaip jie priaugo 5, 10, 20 kilogramų. Tiesa, dėl koronaviruso tikrai teko mažiau judėti… Bet niekas tavęs nepririšo prie kėdės, tau nieko nekainuos nei atsikelti, kad padarytum 10 pritūpimų, nei daug kainuos lipti laiptais. blokas 1–2 kartus.

Kas turi noro ir galimybių, visada ras būdą, įskaitant ir su namų gimnastikos įranga… Moterys turėtų atsiminti, kad tam tikru momentu hormoninis fonas pradeda mažėti.

Moterys kreipiasi į mane su skundais dėl ciklo pokyčių, pieno liaukų sustorėjimo, gausiomis mėnesinėmis, svorio padidėjimu, nuotaikų kaita. Ir jiems nė į galvą neateina, kad tokiu būdu organizmas ruošiasi artėjančiai kulminacijai.

Tai neįvyksta staiga, organizmas kulminacijai ruošiasi 7–10 metų. Sulaukus 40 metų, organizmas pradeda ruoštis menopauzei, sulėtėja medžiagų apykaita. Jei moteris iš pradžių turėjo antsvorio, o juosmens apimtis yra didesnė nei 80 cm, ji pradės kauptis visceraliniuose riebaluose, kurie provokuoja daugybę ligų – nuo padidėjusio cholesterolio kiekio, diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio…

O ką turėtų daryti moterys, sulaukusios 40–45 metų?

- Dažnai moterys nėra pasiruošusios tam, kad estrogeno, atsakingo už daugelį procesų, organizme palaipsniui mažėja. Pirmiausia – nuotaikų kaita, moterys tampa irzlios, pradeda skaudėti galvą, skauda pieno liaukas. Ir jie bėga pas mamologą. Nors jie turėtų kreiptis į ginekologą-endokrinologą. Jie turi problemų su mėnesinėmis, skundžiasi, kad jiems nepadeda nei dietos, nei kūno rengybos.

Net jei ji bus sportiška ir rūpinsis savo išvaizda, pavyzdžiui, nuo 40 iki 50 metų, ji priaugs 3-4 kilogramus. Šiuo priešmenopauziniu laikotarpiu atsiranda ir kitų problemų – dažnas cistitas, makšties sausumas, skausmingi lytiniai santykiai, makšties uždegimai. Ir viso to priežastis – estrogenų kiekio sumažėjimas.

Image
Image

Daugelis moterų, kad išvengtų šių problemų artėjant menopauzei, vartoja natūralius estrogenus – valgysiu soją, gersiu alų…?

- Valgymas nepadės, juo labiau alus – jame yra mielių, o tai reiškia svorio padidėjimą.

Estrogenų fitoterapiją galima skirti, bet tinkamu laiku - kai moteris kreipiasi pas specialistą su pirminiais menopauzės požymiais, pavyzdžiui, karščio bangomis ir yra apžiūrima… Tada skiriame menopauzės hormonų terapiją ar kitą gydymą. metodai, jei hormonai jai yra kontraindikuotini. Arba bijo gerti hormonus. Tačiau nemačiau nei vieno atvejo, kai preparatai su soja būtų veiksmingesni.

Anksčiau ar vėliau moteris dėl vaistinių preparatų kreipsis į specialistą, nes nei fitoterapija, nei alus nėra efektyvi širdies ir kraujagyslių ligų, sutrikusios medžiagų apykaitos profilaktika. Jie neišspręs cistito, sausos gleivinės ir sąnarių skausmo problemos.

Jei moteris laiku kreipiasi į specialistą, net dar nepasibaigus mėnesinėms, jai galima padėti visiškai nepajusti nemalonių menopauzės akimirkų. O svarbiausia – neleisime vystytis ligoms, tiesiogiai susijusioms su moterų senėjimu.

Kai kurie mano, kad gamta nesuteikė jokių menopauzės hormonų, kodėl juos reikia vartoti?

- Taigi buvo laikas, kai vidutinė gyvenimo trukmė buvo mažesnė, ne visi gyveno iki kulminacijos. Moterys dabar gyvena 80 ar daugiau metų. Menopauzė vidutiniškai pasireiškia sulaukus 50-52 metų, t.y., moteriai gyventi liko 30-35 metai. Kai kurios moterys dirbs iki galo, nenorėdamos būti našta savo mylimiesiems. Tiesą sakant, tai taikoma ir kitoms ligoms, kurias reikia gydyti siekiant pagerinti jų gyvenimo kokybę.

Bet ar menopauzė nėra liga?

- Taip, tačiau pokyčiai per šį laikotarpį lemia daugybę ligų, kuriomis moterys serga po 50 metų. Todėl ir sakau, kad laiku paskirdami terapiją išvengsime daugelio problemų, pirmiausia širdies ir kraujagyslių problemų, tokių kaip infarktas, insultas. Ir jie labai greitai išsivysto moterims priešmenopauzėje ir sustiprėja po menopauzės. Be to, jie yra pagrindinis vyresnio amžiaus moterų mirtingumo veiksnys.

Daktare Ledoščiuk, beveik visos moterys reaguotų taip: gersiu hormonus, kad išvengčiau infarkto, bet susirgsiu krūties vėžiu. Kas yra tiesa?

- Tiesa ta, kad tie, kurie atsisako pakaitinės hormonų terapijos, patirs save ir infarktą, ir vėžį. Neseniai klausiausi rusų kardiologės kalbos, kuri rekomendavo ginekologams skirti hormonų terapiją, nes rizika, kad moteris numirs nuo krūties vėžio yra 3 proc., o nuo infarkto ar insulto – 30-40 proc. Naujausios kartos hormonai praktiškai neturi onkologinio poveikio pieno liaukoms…

Labai dažnai pas mane ateina moterys, kurios atsisakė hormonų menopauzėje. Jie dalijasi, kad nemažai specialistų juos išgąsdino šiuo klausimu, ty tai žalinga, pakentėkite ir išgyvensite menopauzės problemas.

Deja, sumažinus laiką ne visada įmanoma padėti. Dažnai moters kūne atsiranda negrįžtamų organinių kraujagyslių, sąnarių ir kaulinio audinio pakitimų. Daugelis moterų bando ištverti menopauzės simptomus, tačiau tai ilgas laikotarpis.

Kartais karščio bangos painiojamos su menopauzės simptomais. Kai kurioms moterims tai trunka metus ar dvejus, o yra tokių, kurios trunka net 20 metų. Neseniai turėjau 79 metų moterį su karščio bangomis 50 kartų per dieną. Tačiau jau per vėlu jai skirti hormonų.

Pati karščio bangos yra širdies ir kraujagyslių ligų žymenys. Ir kuo anksčiau jie prasideda, tuo prastesnė tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Nebijokite hormonų, jie skiriami labai mažomis dozėmis, bet pakankamomis, kad nuslopintų neigiamus procesus, galinčius sugriauti moters gyvenimą.

Ar kulminacija gali vykti sklandžiai, nepastebimai?

- Yra moterų, kurios nesiskundžia bloga nuotaika ir svorio problemomis. Čia padeda genetika, aktyvūs ir sistemingi fiziniai pratimai. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad moteris gali neturėti karščio bangų ir manyti, kad išgyvena „nuostabią“menopauzę, nepastebėdama, kaip jai išsivysto osteoporozė, artritas ar dažnai suserga cistitu. Arba dėl streso ji kreipiasi į psichoterapeutą, jis išrašo jai antidepresantų, negalvodamas, kad tai taip pat yra menopauzės ir hormonų mažėjimo bei nykimo apraiška.

Pagal kokius požymius galima įtarti ankstyvą kulminaciją?

- Yra genetinis polinkis į ankstyvą menopauzę. Be to, daug kas priklauso nuo to, kaip mama nešiojo nėštumą. Jei ji tuo metu rūkė, ji naikina ne tik savo, bet ir būsimos dukros kiaušinėlius, taip po daugelio metų priartindama ją prie ankstyvos menopauzės. O pasyvus rūkymas turi įtakos, tai yra sumažina nėštumo tikimybę ir artėja prie menopauzės, taip pat lėtinius uždegiminius procesus kiaušidėse, taip pat endometriozę ir lytiniu keliu plintančias infekcijas.

Ta, kuri įvyko iki 40 metų, laikoma priešlaikine menopauze, iki 45 metų – kaip ankstyva. Tokioms moterims būtina skirti menopauzės hormonų terapiją, kad būtų išvengta senėjimo procesų tokiame jauname amžiuje. Daug problemų kilo dėl to, kad moterys pradėjo gimdyti rečiau ir vėliau.

Rekomenduojamas: