Doc. Snezhana Zlateva yra Varnos Karinio jūrų laivyno ligoninės Toksikologijos klinikos vadovė ir asociacijos „Gyvenimas be alkoholio“pirmininkė. Ką reiškia piktnaudžiavimo alkoholiu ir kitų priklausomybių prevencija bei jų atsiradimo priežastys, aiškina prof. Zlateva.
Prof. Zlateva, ar yra kokių nors priemonių, galinčių susidoroti su alkoholiu ir kitomis priklausomybėmis?
- Iš karto atsakysiu: nėra tokios priemonės, preparato, piliulės, lašų ir panašiai, kurie galėtų sustabdyti piktnaudžiavimą alkoholiu. Kodėl? Kadangi piktnaudžiavimo alkoholiu priežastys yra labai sudėtingos. Dabar madinga kalbėti apie vadinamuosius bio-psicho- ir sociomodelis. Tai trys aspektai, kurie eina koja kojon. Turiu omenyje štai ką: pavyzdžiui, genetiniu požiūriu, yra keli genai, atsakingi už skirtingą medžiagų apykaitą organizme. Genai, rodantys, kad yra didelė tikimybė, kad 40 procentų alkoholiko palikuonių, ypač vyrų, susirgs alkoholizmu. Grubiai tariant – yra 40% genetinis polinkis.
Tai gana didelis procentas… Ar tai kategoriška?
- Taip, 40 procentų vyrų vaikų paveldi šią priklausomybę. Nelabai aišku, koks procentas merginų, kurios yra alkoholikų paveldėtojos, paveldi šią trauką, bet tikrai mažesnė. Šia tvarka socialiniu požiūriu turėčiau pastebėti, kad kenčia paveldėtojai iki ketvirtos kartos. Paaiškinsiu: neabejotina, kad kai tėvas yra alkoholikas, arba mama, tai daro didelę žalą jų vaikams ir jie auga su daugybe problemų. O kai užaugsi su kažkokiomis problemomis, tu, norom nenorom, jas perduodi savo vaikams – čia jau trečia karta. O šios trečios kartos vaikai auga susvetimėjimo, nepasitikėjimo, emocijų nereiškimo, įtarumo atmosferoje – visos šios problemos persikels ir į ketvirtą kartą. Tai įrodyta tyrimais. Bet, kaip minėjau, tai jau turi įtakos socialinei sferai, todėl sakau, kad dalykų tiksliai apibrėžti negalima. Iki šiol tam tikru mastu išsiaiškinome, kaip esame linkę į alkoholizmą. Prieiname prie psichologinio požiūrio. Yra žmonių, kurie psichiškai labiau linkę tapti alkoholikais dėl kelių priežasčių, kurių dabar nenagrinėsime. Šiuo atžvilgiu psichologai gali duoti aiškesnį atsakymą, pavyzdžiui, asmenybės bruožus, nes jie išsamiai tiria, kurie tipai yra labiau linkę į priklausomybės vystymąsi. T.y. jei Dievas tave sukūrė taip, kad esi linkęs, tai reiškia, kad tu gali tapti alkoholiku. Tai vieta, kur galima kalbėti apie socialinę aplinką. Daugelis tyrimų rodo, kad nėra skirtumo, ar esame turtingi, ar vargšai,
aplinka, kurioje vaikas auga, yra svarbi
Nerimą kelia tai, kad, remiantis mūsų prieš dvejus metus atliktu tyrimu, 70 procentų mūsų vaikų auga aplinkoje, susijusioje su priklausomybe nuo alkoholio. Mes, žmonės, esame socialinės būtybės, kurios kopijuoja kitų elgesį. O kai vis dar nėra gėrio, blogo, teisingo ir neteisingo kriterijų, tu nukopijuoji alkoholį vartojančių artimųjų elgesį – tėčio, dėdės, tetos, mamos ir t.t. Nukopijuoji, nes manai, kad tai normalu.
Aišku, kad vaikai kopijuoja elgesį šeimoje, bet išorinę aplinką? Ar tai ne kažkokia mada, savotiška draugų, klasiokų imitacija?
- Tai tam tikra prasme mada, taip. Jaunimas nori save įrodyti ir madinga tai daryti ne per žinias ir gebėjimus, o padaryti save įdomiu – per narkotikus ir alkoholį. Šia prasme nerimą kelia tai, kad norėdami prisimesti socialinėje aplinkoje net 13 metų vaikai neįsivaizduoja gimtadienio be alkoholio. O tai – mentaliteto pasikeitimas, nes mato, kad geriama namuose. Dar nerimą kelia tai, ką mes, toksikologai, matome, kad tėvai nekontroliuoja savo 12-13 metų vaikų gimtadienio vakarėliuose, vakarėliuose. Jie netgi duoda jiems alkoholio arba apsimeta, kad jo nemato. Kita problema – visuomenė taip pat toleruoja alkoholio pardavimą. Kontrolės neužtenka, negalima sakyti, kad jos nėra. Ypač prekybai parduotuvėse žiūrima į pelną, o restoranuose vis dar yra tam tikrų apribojimų. Bet ten taip pat parduodami narkotikai ir alkoholis. Ir dar viena bėda, labai didelė bėda - niekas nebegeria tik alkoholio, jaunimas, greičiau vaikai, nori būti super, nori būti siaubingai pajėgūs. Alkoholis dabar palyginti brangus, o ekstazio tabletės, amfetaminai, metamfetaminai – pigūs.
Net kokaino kaina yra maždaug 3 BGN už tabletę
O marihuanai užtenka cento cigaretei. Jie nesuvokia, kad ir sintetinė marihuana yra itin pavojinga, kenksminga sveikatai, bet parduodama pigiai ir pasinaudoja. Jų schema, grubiai tariant, yra tokia - šiek tiek alkoholio, kuris yra brangus, kartu su vienu iš šių vaistų. Tokia yra šiuolaikinė tendencija – kad apsvaigimas įvyktų greitai. Žinome, kad bulgarai paprastai geria lėtai, šlovingai. Gerdamas užkandžiauja, todėl apsvaigimas, narkotinis poveikis pasireiškia ne taip smarkiai ir greitai. Nors Vakarų Europoje ir Rusijoje alkoholis geriamas tuščiu skrandžiu ir itin greitai susikaupus, siekiant greito narkotinio poveikio su kuo mažiau priemonių. Ir greičiausias poveikis. Ir šio modelio, deja, masiškai seka mūsų studentai – alkoholis su kažkokiais narkotikais. Vargu ar kada sulaukiame pacientų, turinčių tik apsvaigimą nuo alkoholio. Arba marihuana, arba amfetaminai, arba metamfetaminai, kartu su tuo yra kombinuoti stimuliuojantys gėrimai, tokie kaip retbulis, koksas, kava, kad neutralizuotų poveikį ir būtų galima grįžti namo. Apskritai, priepuolis prieš smegenis, nervų sistemą, kuris pasirodo esąs labai pavojingas jaunam organizmui.
Prof. Zlateva, apibūdinote labai nerimą keliančią tikrovę. Ar galime kalbėti apie prevenciją šioje situacijoje?
- Tėvams labai svarbu palaikyti ryšį su savo vaikais. Juk tai yra svarbiausia. Sekti, vaizdžiai tariant, stebėti savo vaikus, žiūrėti jiems į akis vakare grįžus namo. Raudonos junginės rodo, kad jie vartojo alkoholį ir narkotikus. Vyzdžiai gali būti išsiplėtę, susiaurėję, tačiau raudoni vyzdžiai yra tikras to ženklas. Be priežiūros, svarbu neprarasti emocinio kontakto su vaikais. Tėvai turi žinoti, kas vyksta su jų vaikais. Ir šiuo atžvilgiu svarbiausia, kartu su kontrole, savo vaikus nuo mažens nukreipti į kūrybinę veiklą – tokią, kuri jiems patinka, kad jie galėtų išreikšti savo, kaip individo, potencialą. Tai, ką jie domisi daryti, paskatins jų smegenyse išsiskirti tuos neurohormonus, kurie sukelia malonumą. Nes narkotikai sukelia malonumą išleisdami vadinamuosius laimės hormonai. Tačiau jie taip pat gali išnykti, kai atliekame įprastus dalykus. Jie gali išsilaisvinti, kai taip pat darome įprastus dalykus, kurie mums patinka – pavyzdžiui, sportuojame, susitinkame su draugais, kūryba. Nes tai normalu
kiekvienas žmogus nori būti laimingas
Bet geriau pasiekti laimę per įprastus užsiėmimus, o ne tokiu keistu būdu, kuris sunaikintų sveikatą ir asmenybę.
Tačiau ką pirmiausia turėtų daryti tėvai, nusprendę padėti savo vaikui?
– tai sunkus klausimas. Jam reikia pereiti detoksikaciją, pasikalbėti su psichologais, kad įvertintų, kokia yra problema. Įvertinti, ar galima skirti vaistų. Čia noriu atkreipti dėmesį, kad reikia labai greitai išeiti iš gydymo nuo narkotikų. Mes neturime būti nihilistai. Tiesa ta, kad jaunimas, pradėjęs vartoti alkoholį, gyvena 28 metais mažiau. Tai turi būti pasakyta, kad ir kaip nelinksma. Taip, problema labai komplikuota, viskas sunku, bet neturėtume sakyti, kad niekaip nėra. Yra būdas. Buvo sukurti keliai, įskaitant ir per gydymą vaistais. Tačiau nepakeitus asmenybės, pavyzdžiui, pažiūrų, pavyzdžiui, elgesio, to padaryti negalima. O artimieji turi labai pasikeisti. Jų tvirtas elgesys kartais yra labai svarbus. Jie turi laikytis labai tvirtos pozicijos, kuri kartais atrodo žiauri, bet gydo. O sunkiausiais atvejais narkomanus reikia skirti vieneriems metams komunoje. Ir tada patekti į specializuotus centrus, kur su jais dirba specialistai, siekdami visiško pasveikimo.
Potraukis alkoholiui ar narkotikams išlieka ir šis žmogus turi išmokti jį valdyti. Ir tai daroma kontroliuojant emocijas, kontroliuojant supratimą, kontroliuojant elgesį. Norint įveikti šią problemą, reikia augimo. Ir jei tas žmogus laimi 12 anoniminių alkoholikų žingsnių, tai jau yra visiškas intelektualinis, emocinis, dvasinis augimas.
