Vizitinė kortelė:
2001 m. baigė Sofijos medicinos universitetą. 2009 m. įgijo „Chirurgijos“ir 2011 m. „kraujagyslių chirurgijos“specialybę. 2006 m. baigė endovaskulinės terapijos kursą Gente, Belgijoje
Jis turi „Endovaskulinės kraujagyslių chirurgijos“kompetencijos pažymėjimą. Jis išklausė krūtinės aortos endoprotezavimo ir pilvo aortos aneurizmų kursus
Baigęs studijas pradėjo dirbti „Šv. Jekaterinos“UMBAL Kraujagyslių chirurgijos klinikoje. 2006–2012 m. jis buvo Tokudos bendrosios ligoninės prof. Vasilio Červenkovo komandos narys. 2012 m. prof. Ivo Petrovas jį pakvietė į UMBAL miesto klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyrių.2018–2020 m. jis yra UB „Lozenets“kraujagyslių chirurgas
Nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. jis vadovauja „Sofiyamed“UMBAL kraujagyslių chirurgijos skyriui
Jis turi daugybę publikacijų žinomuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose žurnaluose
Jo pristatyta mokslinė produkcija yra labai vertinama prestižiškiausiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose kongresuose, įskaitant „Controversies and Updates in Vascular Surgery“– Paryžius, Prancūzija (2016 m.) – 1 vietos plakatų sesija; Leipcigo intervencinis kursas – Leipcigas, Vokietija (2017 m.) – 1 vieta Iššūkių atvejų/ komplikacijų plakato apdovanojimas
Jis yra Bulgarijos nacionalinės kraujagyslių ir endovaskulinės chirurgijos ir angiologijos draugijos, Bulgarijos endovaskulinės terapijos draugijos, Europos kraujagyslių chirurgijos draugijos, Tarptautinės endovaskulinių specialistų draugijos narys.
Daktaras Nikolovas kiekvieną pirmadienį nuo 15.00 iki 16.40 „Sofiamed“DCC atlieka konsultacinius tyrimus. su išankstine registracija telefonu 02 465 0000 arba internetu per Superdoc.bg platformą
Dr. Nikolovai, nuo koronaviruso pasveikę pacientai dažnai turi komplikacijų, kurios paveikia ir kraujagyslių sistemą. Kokie yra jūsų pastebėjimai iš praktikos ir kiek procentų jų kreipiasi į kraujagyslių chirurgą?
- Iš tiesų, buvo įrodyta, kad ši infekcija yra susijusi su labai dideliu trombozinių komplikacijų procentu. Tai lemia tiek kraujo krešėjimo disfunkcija, tiek viruso tiesioginis endotelio – kraujagyslių sienelių vidinės dangos – įsitraukimas. Štai kodėl klinikinis vaizdas yra įvairus – nuo didelio įvairaus kalibro arterijų ir venų užsikimšimo iki mažiausių kraujagyslių – kapiliarų – pažeidimo.
Dažniausiai stebima giliųjų venų trombozė ir plaučių tromboembolija. Toliau pateikiamos arterinės sistemos komplikacijos, kurios, priklausomai nuo lokalizacijos, pasireiškia miokardo infarktu, smegenų insultu ar ūmine galūnių išemija. Taip pat dažnai susiduriame su mikrotrombozinėmis okliuzijomis, kurias demonstruoja rankų ir kojų pirštų viršūninė nekrozė, vadinamieji „covid pirštai“.
Praktikoje mums atrodo, kad pacientai yra informuojami apie galimas kraujagyslių komplikacijas, todėl į mus kreipiasi gana dažnai. Mūsų konsultaciniame kabinete dažnėja pacientų, persirgusių koronavirusu, vizitai, bent pusėje jų randame periferinės kraujagyslių sistemos pakitimų. Dauguma jų – sergantieji venų tromboze, gydomi konservatyviai pagal nusistovėjusius protokolus, o su arterine – dažnai tenka atlikti operatyvines ar invazines procedūras, siekiant išgelbėti galūnes nuo amputacijos.
Planuotos operacijos buvo patvirtintos sausio viduryje. Kaip tai paveikė darbą Sofiamed medicinos centro Kraujagyslių chirurgijos skyriuje, kuriam vadovaujate?
- Plačiau atvertos ligoninės durys nuo sausio lėmė, kad iš dalies grįžo reguliarūs pacientai. Tačiau kur kas labiau padaugėjo pacientų, sergančių dekompensuotomis lėtinėmis ligomis, kurie dėl koronaviruso baimės nesikreipė pagalbos epidemijos piko metu. Taigi šiuo metu daugiausia gydome labai sunkius ir užleistus, paskutinės ligos stadijos atvejus, kurie praktikoje vėlgi yra skubūs ir yra didelis terapinis iššūkis. Deja, nepaisant įdėtų pastangų, dėl pažengusių pakitimų ir vėlyvos kraujagyslių chirurginės intervencijos dažnai prireikia amputacijų.
Problema buvo ne dėl uždrausto planinio priėmimo, o dėl neatidėliotinų ir skubių atvejų neatpažinimo ir nukreipimo. Tai dvipusis procesas – viena vertus, perdėta ikistacionarinė priežiūra aptarnaujant koronavirusu sergančius pacientus, kita vertus – pačių pacientų baimė dėl galimos infekcijos ligoninės įstaigose. Bėda ta, kad būtent dėl jo nusiskundę pacientai teikdavo pirmenybę ne konsultacijoms, o laukti, kol epidemija praeis. Akivaizdu, kad ji greitai neišnyks. Todėl kreipiuosi į visus pacientus, sergančius periferinių kraujagyslių ligomis ar įtariančius jas, kreiptis specializuotos pagalbos, nepaisant epidemiologinės situacijos.
Daugiau nei 30 % Bulgarijos gyventojų turi venų problemų. Kaip manote, kokia to priežastis ir ar yra prevencija?
- Venų patologija yra dažna. Išsivysčiusiose šalyse ja serga apie 30–40 % gyventojų, o Bulgarija nėra išimtis. Tai daugiausia susiję su šiuolaikiniu, dažnai pasenusiu gyvenimo būdu, nutukimu, metaboliniu sindromu ir nesubalansuota mityba. Žinoma, negalima pamiršti ir genetinių veiksnių. Šia prasme prevencijai reikalingas tinkamesnis variklio režimas, vengiant statinės (sėdimos ar stovimos) padėties, tinkamų batų ir pan.
Ką gali sukelti venų liga, jei ji negydoma?
- Dažniausios komplikacijos yra paviršinis tromboflebitas ir giliųjų venų trombozė, galbūt plaučių tromboembolija, vėlyvose ligos stadijose, išsivysto veninės opos. Kadangi tai yra degeneracinės, progresuojančios ligos, labai svarbi šių pacientų priežiūros dalis yra jų skyrimas ir adekvatus stebėjimas. Rekomenduoju nesudėtingais atvejais konsultacijas teikti kartą per metus, o sudėtingais – kas 6 mėnesius.
Jei žmogus yra linkęs sirgti venų varikoze arba yra pradinėje ligos stadijoje, kokius tyrimus jis turėtų periodiškai atlikti, kad galėtų stebėti venų būklę?
- Būtina atlikti venų sistemos Doplerio sonografiją. Remiantis išvada, liga yra stadijinė, o tai būtina nustatant tinkamiausią gydymo metodą. Šiuolaikinėje flebologijoje terapinis pasirinkimas yra labai didelis. Greta klasikinių operacinių metodų plačiai taikomi endoveniniai miniinvaziniai metodai – lazerinė abliacija ir radiodažninė abliacija, taip pat skleroterapija, farmakomechaninė abliacija, endoveniniai klijai, o pastaruoju metu – varikozinių venų šalinimas gydomuoju ultragarsu. Siekiame, kad kiekvienam pacientui būtų pritaikytas individualus gydymo metodas pagal klinikinį vaizdą ir Doplerio echografinį radinį, atsižvelgiant į specifinę riziką.
Kokį gydymo metodą taikote Sofiamed UMBAL ir su kokiais nusiskundimais dažniausiai gydote pacientus?
- Jei kalbame apie venų varikozę, daugeliu atvejų, ypač dėl pažengusių sunkių stadijų, būtina naudoti klasikinius operacijos metodus. Kartu su tuo pristatėme ir pastaraisiais metais praktikoje įsigalėjusį metodą – radijo dažnio abliaciją. Su juo, užuot „ištraukus“išsiplėtusią veną, iš vidaus atliekamas kontroliuojamas „deginimas“kateteriu, ultragarsu kontroliuojant labai tiksliai išdėstytu pažeistoje venos dalyje. Be to, kad išvengiama pjūvių ir labai greitai atsigauna, šis metodas turi pranašumą, nes jis atliekamas taikant vietinę nejautrą.
Venų chirurgija – tik nedidelė dalis kraujagyslių chirurgijos skyriuje atliekamų terapinių priemonių apimties. Pagrindinis mūsų kontingentas – pacientai, sergantys arterijų ligomis. Taikome visus moderniausius gydymo standartus – nuo įprastų atviro šuntavimo procedūrų iki novatoriškų endovaskulinių technikų ir hibridinių operacijų.
Ar šiuolaikinėje koronaviruso situacijoje yra kokių nors ypatumų pasirenkant operacinius metodus?
- Taip, epidemiologinė situacija tikrai turi įtakos gydymo pasirinkimui. Vis dažniau endovaskulinius metodus naudojame pacientams, kurie dar prieš metus buvo gydomi pirmiausia atvira operacija. Viena to priežasčių – spartus technologijų šuolis, o kita – mūsų noras kuo labiau sumažinti buvimą ligoninėje, įskaitant intensyviosios terapijos ir pooperacinių komplikacijų skaičių.
