Kaip užsikrečia koronavirusas? Jis, kaip ir visi virusai, yra parazitas. Jis negali ilgai išgyventi ir negali daugintis už savo šeimininko ribų. Jis perduodamas iš žmogaus žmogui per seilių lašelius, išsiskiriančius čiaudint, kosint ir kalbant, arba per mažyčius drėgmės lašelius iškvepiant
Jis patenka į žmogaus kūną įkvėpus arba palietus burną ar akis užterštomis rankomis.
Kai virusas patenka į organizmą, jis nusitaiko į tam tikro tipo ląsteles – epitelio ląsteles. Jų randama daugumoje oranų, ypač daug jų yra nosiaryklės ir plaučių gleivinėje, rašo Vesti.bg.
Žmogaus ląstelės paprastai yra gana gerai apsaugotos ir virusams sunku į jas prasiskverbti. Jei, pavyzdžiui, į mėgintuvėlį dedama viena ląstelė ir vienas virusas, didesnė tikimybė, kad ligos sukėlėjas žus negalėdamas jo užkrėsti. Tačiau tai taip pat priklauso nuo viruso.
Koronavirusas nėra vienas užkrečiamiausių. Pavyzdžiui, jis daug mažiau užkrečiamas nei ŽIV ar raupų virusai, bet labiau užkrečiamas nei gripo virusai.
Pasiekęs epitelio ląstelę, koronavirusas bando prisijungti prie specifinio receptoriaus jos paviršiuje ir suleisti į vidų jo RNR. Jei tai pavyksta, virusas miršta, tačiau jo RNR perprogramuoja ląstelę, kuri pradeda gaminti ir kaupti viruso b altymus, kol jai bus nurodyta susinaikinti. Taigi užkrėsta ląstelė gali gaminti milijonus naujų virusų, kuriuos mirdama išskiria į organizmą.
Taip yra todėl, kad pradinis į žmogaus organizmą patenkančių viruso dalelių skaičius yra itin svarbus ne tik dėl to, ar apskritai užsikrės, bet ir dėl COVID-19 ligos eigos sunkumo. Kuo daugiau virusų pateks į organizmą, tuo didesnė tikimybė, kad kai kurie iš jų galės užkrėsti ląsteles. Ir kiekviena užkrėsta ląstelė gali labai padidinti viruso dalelių skaičių.
Kaip žudo koronavirusas? Atsakymas į šį klausimą yra susijęs su žmogaus organizmo reakcija į infekciją. Covid-19 gydymo nėra. Nors daugelis medžiagų yra mirtinos koronavirusui, dauguma jų taip pat pažeidžia ląsteles. Kad bet kuris iš jų būtų vadinamas vaistu, žala turi būti daug mažesnė už naudą.
Tačiau daugeliu atvejų organizmas sugeba pasveikti pats. Tačiau maždaug 3 % užsikrėtusiųjų koronavirusinė infekcija sukelia mirtį.
Yra keletas būdų, kaip pasiekti mirtiną rezultatą. Kai virusas patenka į žmogaus organizmą, reikia nuo 1 iki 14 dienų, vidutiniškai 5–6, kad užkrėstų pakankamai ląstelių, kad suaktyvėtų imuninės sistemos atsakas.
Iš esmės kiekviena ląstelė turi savaiminio naikinimo mechanizmą, kurį viruso RNR daugeliu atvejų pavyksta nuslopinti dauginimosi laikotarpiu.
Imuninė sistema reaguoja į infekcijos vietą siųsdama įvairių tipų leukocitus. Iš pradžių imuninis atsakas nėra specifinis. Tai yra, imuninės ląstelės bando aptikti ir sunaikinti užkrėstas ląsteles, sekdamos jų išskiriamus citokinus – mažas b altymų molekules, su kuriomis ląstelės bendrauja.
Tai sukelia vadinamosios citokinų audros pavojų. Su tokiu vystymusi į infekcijos vietą siunčiama daug daugiau nei būtina leukocitų. Užuot puolusios tik užkrėstas ląsteles, jos pradeda naikinti ir sveikas, o tai savo ruožtu sukelia dar stipresnį imuninį atsaką ir galiausiai organų nepakankamumą bei mirtį.
Šiai reakcijai sustabdyti naudojami kortikosteroidai, kurie slopina imuninę sistemą. Tačiau juos reikia vartoti tik prižiūrint gydytojui, nes susilpnėjusiai imuninei sistemai daug sunkiau kovoti su infekcijomis.
Po pirminio nespecifinio atsako seka antrasis, kuris dabar nukreiptas tiesiai prieš užkrėstas ląsteles ir žudo tik jas. Tai tampa įmanoma, kai susidaro antikūnai. Šios mažytės b altymų molekulės prisijungia prie koronavirusų ir leidžia imuninei sistemai aiškiai atskirti Covid-19 užkrėstas ląsteles ir jas sunaikinti.
Ligos eigoje dėl koronaviruso dauginimosi miršta vis daugiau ląstelių. Vienus jų žudo pats virusas, kitus – imuninė sistema, kovojanti su infekcija. Palaipsniui organizmas įgauna viršų, tačiau tuo tarpu atsiranda naujas pavojus, kuris pacientui gali būti mirtinas.
Negyvų ląstelių liekanos yra puiki terpė veistis įvairioms žmogaus organizme gyvenančioms bakterijoms. Plaučiai turi puikias sąlygas daugintis, nes jie drėgni ir šilti, juose gausu deguonies, bet nėra saulės šviesos.
Taip prasideda bakterinė bronchopneumonija. Skirtingai nuo virusų, žmogaus organizmas daug mažiau apsaugo nuo patogeninių bakterijų. Norėdami susidoroti su šia infekcija, gydytojai skiria antibakterinių medžiagų, vadinamų antibiotikais.
Jos taip pat turėtų būti naudojamos tik prižiūrint gydytojui, nes kartu su kenksmingomis bakterijomis naikina ir naudingas bakterijas, kurios yra gyvybiškai svarbios žmogaus organizmo funkcionavimui. Be to, antibiotikai dažnai yra toksiški ir pažeidžia kepenis ir inkstus bei kitus organus. Tačiau kadangi jie yra vienintelė plačiai prieinama priemonė nuo bakterinių infekcijų, šiuo metu jie neturi realios perspektyvios alternatyvos.
Tačiau kova su citokinų audra ir bronchopneumonija negarantuoja, kad COVID-19 nesibaigs mirtimi.
Koronavirusas atakuoja ne tik epitelio ląsteles plaučiuose, bet ir visame kūne. Ypač pavojinga, kai pavyksta užkrėsti kraujagyslių sienelių epitelio ląsteles. Tada susilpnėja kraujagyslės ir jose susidaro miniatiūriniai kraujo krešuliai – trombai.
Priklausomai nuo paciento amžiaus, aplinkos ir sveikatos būklės, šis procesas gali turėti lengvų ar mirtinų pasekmių – nuo mėlynų poodinių dėmių atsiradimo ant galūnių vaikams iki kraujagyslių užsikimšimo suaugusiems ir gangrena, dėl kurios reikia amputuoti, iki insulto ir širdies priepuolių. Teoriškai, kadangi apie infekciją žinome tik metus, šis poveikis gali pasireikšti dar ilgai po to, kai COVID-19 praeis.
Gydytojai su jais kovoja naudodami antikoaguliantus, kurie neleidžia susidaryti kraujo krešuliams. Šie vaistai taip pat turėtų būti skiriami tik prižiūrint gydytojui, nes jie neleidžia kraujui krešėti, o tai gali turėti mirtinų pasekmių išorinio ar vidinio sužalojimo atveju.
Todėl COVID-19 ilgainiui paliks pėdsaką daugeliui žmonių, kurie susirgo šia liga.
Be to, masinis plataus spektro antibiotikų naudojimas dėl infekcijos sukeltos pneumonijos kelia naują pavojų – atsiranda vis daugiau atsparių bakterijų.
Tikimasi, kad vadinamieji superbakterijai, kurie sukūrė atsparumą antibiotikams, iki amžiaus vidurio taps didžiule sveikatos sistemų problema visame pasaulyje, kai jie nužudys daugiau žmonių nei nuo visų vėžio formų kartu paėmus.
Vis dėlto dėl COVID-19 pandemijos šis procesas greičiausiai paspartės. Kiek priklauso nuo užsikrėtusių koronavirusu skaičiaus. Oficialiais duomenimis, iki šiol beveik 108 milijonai žmonių serga arba pasveiko nuo koronaviruso infekcijos pasauliniu mastu arba tik 1,4 % visų Žemės gyventojų.
