Prieš metus man buvo diagnozuota dešiniojo kelio artrozė. Nuo to laiko vartoju vaistus nuo uždegimo, nes dažnai kelio skausmas paaštrėja. Suprantu, kad yra vaistų, vadinamų chondroprotektoriais, kurie buvo labai veiksmingi sergant osteoartritu. Ką mano jūsų ekspertai? Ar šie vaistai padeda ar ne?
Slavka Hristova Marcheva, Dobrich
Ji baigė sporto medicinos, ultragarso, toksikologijos, anesteziologijos ir reanimacijos, sveikatos valdymo specializacijas.
Jis turi ilgametę patirtį sporto medicinos, profilaktikos, mitybos, svorio metimo, atsigavimo ir biostimuliacijos srityse.
Dr. Yanakieva, kodėl raumenų ir kaulų sistemos ligos yra dažniausios?
- Skeleto ir raumenų sistema sudaro 75% mūsų kūno. Todėl jos ligos yra vienos iš labiausiai paplitusių ligų. O iš jų, ypač vidutinio ir vyresnio amžiaus, dažniausiai susergama artrozė. Sąnario kremzlės pažeidimas, lydimas skausmo, sustingimo ir reikšmingo gyvenimo kokybės pablogėjimo, yra viena iš XXI amžiaus epidemijų. 10-12% gyventojų gali sirgti šia liga.
Mes žinome, kad bet kurios ligos gydymas turi būti pradėtas ankstesnėje stadijoje, kad būtų pasiektas poveikis. Tačiau labai dažnai pacientas grįžta pas gydytoją po kurio laiko pablogėjęs. Kodėl taip nutinka ir kaip kuo ilgiau išvengti gedimo?
- Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sergant lėtinėmis ligomis, kurias reikia ilgai gydyti, pusė pacientų lieka ištikimi paskirtam gydymui. Likusieji nutraukia gydymą arba koreguoja gydymą savo nuožiūra, nepasitarę su specialistu. Sergant artroze, nustatomi dažni sutrikimai, neleidžiantys pasiekti gero efekto. Pirmasis iš jų yra nuolatinis skausmą malšinančių vaistų vartojimas.
Pažeisto sąnario skausmas yra toks stiprus, kad pacientai prašo tik vieno – duoti ką nors, kas jį sumažintų. Ir tokie vaistai skiriami nuolat. Dažniausiai tai yra nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), rečiau - paracetamolis. Į kursus jie priimami ne ilgiau kaip 7–10 dienų, o vėliau tik pagal poreikį.
Deja, praktiškai šios rekomendacijos nesilaiko dauguma pacientų, kaip tai daro jūsų skaitytojas. NVNU veikia greitai, praktiškai po 1-2 dozių, gerina savivertę ir pacientas neskuba jų stabdyti. Daugelis žmonių savavališkai tęsia kursą, o kiti pradeda juos gerti net profilaktikai. Galiausiai pasiekiamas priešingas efektas – būklės pablogėjimas.
Kodėl nerekomenduojama ilgai vartoti NVNU?
- NVNU nėra nekenksmingi vaistai. Vieni neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, kiti – skrandžio gleivinę. Svarbiausia šiuo atveju yra tai, kad jie blogai veikia kremzlės audinį, pagreitina jo sunaikinimą. Pasirodo, simptomų nėra, tačiau liga progresuoja ir laikui bėgant įprastos dozės nustoja malšinti skausmą. O jei, nepasitarę su gydytoju, dozes didinate patys, problemos auga kaip sniego gniūžtė. Ateina laikas, kai vienintelė išeitis – jungtį pakeisti dirbtine. Tačiau ne visus sąnarius galima pakeisti.
Žinoma, NVNU būtini sergant artroze, ypač pirmaisiais gydymo etapais, jų nėra kuo pakeisti, bet neturėtume jų padaryti vieninteliu gydymo būdu.
Kokį poveikį chondroprotektoriai turi artrozei, apie kurią klausia mūsų skaitytojas?
- Ankstesnėse ligos stadijose šie preparatai gali sulėtinti ligos vystymąsi ar net kuriam laikui ją sustabdyti. Gydymo jais kursas yra ilgas, mažiausiai trys mėnesiai. Tačiau kai kurie pacientai jį nutraukia net po dviejų savaičių paaiškindami, kad matomo rezultato nėra, kodėl reikia vartoti tik vaistus.
Problema ta, kad chondroprotektorių poveikis iš pradžių yra nepastebimas, ypač jei jis lyginamas su greitu NVNU poveikiu. Todėl rekomenduojama juos gerti nuolat. Laikui bėgant jie duoda gerą rezultatą: kremzlės tampa stipresnės, elastingesnės ir sudrėkintos, medžiagų apykaita normalizuojasi.
To dėka pagerėja sąnario paslankumas, sumažėja ar net išnyksta skausmas, todėl sumažėja arba visiškai išnyksta nuskausminamųjų su jų šalutiniu poveikiu poreikis. Toks rezultatas išlieka nuo kelių mėnesių iki pusės metų. Todėl kursą su chondroprotektoriais rekomenduojama lankyti du kartus per metus.
Tačiau svarbiausia, kad chondroprotektoriai yra vienintelė vaistų grupė, kuri veikia ligos priežastį, o ne tik mažina skausmą. Jie negali atkurti kremzlės sveikos būklės – jokie vaistai negali, tačiau jie neleidžia ligai progresuoti.
Ar artrozė gydoma tik vaistais?
- Didelė klaida gydant artrozę pasikliauti tik vaistais. Svarbų vaidmenį sergant šia liga vaidina motorinė veikla. Žinoma, reikia laikytis tam tikrų apribojimų – sąnarius reikia saugoti. Nereikėtų kilnoti svarmenų ir bėgioti, vengti visų staigių judesių stumiant sąnarį, dirbti su reguliariomis pertraukomis. Tačiau imobilizacija taip pat nepageidautina.
Reikalinga speciali gimnastika, kuri išjudins sąnarį ir palengvins judėjimą jame. Iš pradžių dauguma žmonių mielai atlieka pratimus. Tačiau kai jaučiasi šiek tiek geriau, gimnastiką pamiršta. Vieniems trūksta disciplinos daryti pratimus, kiti jaučia, kad skausmui atslūgus nebereikia ir gali gyventi kaip anksčiau. Deja, taip nėra. Gimnastika ne tik naudinga sąnariams, bet ir stiprina juos supančius bei judinančius raumenis. Jei judant jie yra gero tono, jie kompensuoja dalį apkrovos. Jei jie atsipalaidavę ir netreniruoti, krūvis tenka pažeistai kremzlei. Jis greičiau susidėvi ir prastėja savigarba.
Artritas yra lėtinė liga, kuri gali paūmėti bet kurią akimirką. Todėl gimnastika reikalinga ne tik gydymui, bet ir paūmėjimų profilaktikai. Tai turėtų būti daroma kiekvieną dieną, nesvarbu, ar skauda, ar ne.
Šiaurietiškas ėjimas šiuo metu yra labai populiarus ligų profilaktikos ir aktyvaus poilsio būdas. Ar tai geras pasirinkimas žmonėms, sergantiems artritu?
- Vaikščiojimas su lazdomis yra labai naudingas, aktyvina įvairias raumenų grupes, didina ištvermę, aktyvina širdies darbą ir apima vaikščiojimą gryname ore, kur taip pat prisideda ir saulės bei oro teigiamas poveikis.
Beveik kiekvienas pradedantysis, nepaisant amžiaus ir pasirengimo lygio, pažymi, kad su lazdomis jis gali vaikščioti daug ilgiau, patirti didesnį malonumą ir be raumenų skausmų po neįprasto krūvio.
Taip yra todėl, kad apkrova tenka ne tik nugarai ir kojoms, kaip įprastai einant. Atsiremdamas į stulpus žmogus tolygiai paskirsto krūvį visame kūne ir priverčia didesnį raumenų skaičių dirbti optimaliausiu režimu. Tai taip pat sunaudoja daugiau energijos. Sumažėja kelių sąnarių apkrovos perteklius, papildomai lavinami kaklo, pečių, rankų, nugaros ir krūtinės raumenys.
Padidina atsparumą greitam judėjimui vyresnio amžiaus žmonėms, linkusiems į galvos svaigimą ir antsvorį. Technika panaši į lygumų slidinėjimą. Galite vaikščioti bet kur, geriausia nelygiu ir kalvotu reljefu. Svarbiausia, kad žmogus jaustųsi patogiai.
Norėdami pasiekti gerą fizinę formą, pradėkite nuo 2–3 treniruočių per savaitę po 40–50 minučių. Palaipsniui didinkite jas iki 4 treniruočių po 1 valandą, taip pat didinkite tempą. Norėdami patikrinti, pabandykite pasakyti 5 žodžių sakinį nesustodami. Jei jums trūksta oro, esate tinkamo ritmo. Tinkamai parinktas šiaurietiškas ėjimas, kurio apkrova yra pakankama trukmė ir intensyvumas, prisideda prie riebalų atsargų deginimo. Jei jaučiatės labai pavargę, geriau padarykite trumpą pertrauką. Perkrova gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
