Maisto kokybė tiesiogiai veikia žmonių sveikatos būklę. Maistingo maisto trūkumas gali sukelti įvairių ligų
Todėl būtina išmokti naršyti tarp daugybės maisto produktų, kad galėtumėte tinkamai susidėlioti savo mitybą
Žmogaus mitybai svarbūs visi maisto kokybės rodikliai – tai energinė vertė ir visų maistinių medžiagų kiekis.
Žmogaus organizmo energijos poreikiai susidaro dėl jo veiklos. Mokslininkai teisingai mano, kad dauguma žmonių, kurie nedirba fizinio darbo, turėtų sumažinti savo dietos kalorijų kiekį.
Tuo pačiu metu b altymų ir daugelio kitų medžiagų kiekis maiste, daugelio mokslininkų nuomone, neturėtų būti mažinamas.
Žmogaus energijos poreikis ir maistinių medžiagų kiekis priklauso nuo daugelio veiksnių – jo kūno svorio ir darbo pobūdžio, amžiaus, klimato ir lyties, bet ne nuo kraujo grupės.
Skirtingų žmonių kraujo sudėtis yra maždaug tokia pati, jame yra tie patys pagrindiniai elementai. Skirtumas tarp skirtingų žmonių kraujo yra tam tikrų b altymų molekulių, vadinamų antigenais, buvimas ar nebuvimas.
Būtent šie b altymai yra atsakingi už imuninės sistemos reakciją į „svetimą“kraują.
Vien kraujo grupės nepakanka norint pateikti rekomendacijas dėl mitybos. Pavyzdžiui, jei įsivaizduotume, kad B grupės poliarinis tyrinėtojas staiga nusprendžia tapti vegetaru. Greičiausiai jis neatlaikys atšiauraus šiaurinio klimato.
Žinoma, kad Tolimųjų Šiaurės vietiniams gyventojams būdingas padidėjęs lipidų metabolizmas. Tai reiškia, kad daugiausia naudojami ne riebalai iš riebalų sandėlių, o su maistu gaunami riebalų š altiniai.
Aborigenai valgo daug mėsos ir žuvies. Tai prisideda prie lipidų tipo energijos apykaitos susidarymo juose. Europietiška subalansuota mityba pasižymi dideliu angliavandenių kiekiu maiste.
Lipidų apykaita tikslingesnė Tolimojoje Šiaurėje. Vidurinėje geografinėje vietovėje rekomenduojama europietiška dieta (angliavandenių mainai). Tai sumažina išeminės širdies ligos ir hipertenzijos riziką.
Tolimojoje Šiaurėje, nepaisant suaktyvėjusio lipidų apykaitos, vietiniai gyventojai šiomis ligomis visai neserga. Čia svarbesnės klimato zonos sąlygos. Todėl tokia mitybos sistema neturi gilaus mokslinio pagrindo.
Žmogus turi gauti tokį maisto kiekį, kad pagal energijos tvermės dėsnį (suaugusiam žmogui) būtų nustatyta tokia pusiausvyra: kiek suvartojama energijos ir medžiagų, tiek reikia gauti iš lauke.
Jei ši pusiausvyra pažeidžiama, atsiranda arba nutukimas, arba išsekimas. Todėl ištyrę tokių pagrindinių mitybos komponentų, kaip b altymai, angliavandeniai, riebalai, skaidulos, vitaminai ir mineralai, įtaką mūsų organizmui, turime pereiti prie tinkamos mitybos ir nepamiršti kontroliuoti savo svorio.
Svarbu orientuotis į naudingiausius produktus, atsižvelgti į maisto ruošimo būdą, valgyti laiku, kontroliuoti porcijų dydį.
Visa tai taikoma bet kuriai dietai. Norintys vienaip ar kitaip numesti svorio turės sumažinti savo meniu patiekalų kaloringumą.
Beveik bet kuris produktas gali tapti alergenu arba sukelti maisto netoleravimą. Tačiau kai kurie maisto produktai turi ryškių alergenų savybių, o kiti, jei sukelia alergiją, yra reti.
Sunkūs alergenai yra maisto produktai, kurių sudėtyje yra gyvūninių ir augalinių b altymų. O jei žmogus yra linkęs į alergines reakcijas ar netoleruoja kokių nors produktų, tuomet juos rinkdamiesi turėtumėte būti atsargesni, kad išvengtumėte neigiamų pasekmių.
Žinoma, atminkite, kad yra tam tikrų lėtinių ligų. O jei kyla problemų, kreipkitės į specialistus, kurie padės pasirinkti tinkamą mitybą.
