Prof. Gydytoja Angelina Kiselova-Yaneva yra ilgametė Sofijos medicinos universiteto Dantų medicinos fakulteto Vaizdo ir burnos diagnostikos katedros vedėja, o nuo 2019 m. yra to paties skyriaus kviestinė profesorė
Jos mokslinė veikla ir darbai yra burnos medicinos, burnos patologijos, burnos diagnostikos, dantų klinikinės alergologijos, kariesologijos ir endodontijos bei estetinės odontologijos srityse.
Specialiai „Daktaro“skaitytojams prof. Kiselova paaiškino dantų patologijos ryšį su bendromis organizmo ligomis.
Prof. Kiselova, ar tikrai sergantys dantys yra kitų organizmo ligų priežastis?
- Nėra žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs, kad tarp sergančių dantų ir organizmo ligų yra ryšys. Istoriniuose š altiniuose tai rasta jau 4000 metų prieš Kristų. Rasta įrodymų, kad po sergančio danties ištraukimo vaikščiojo reumatoidiniu artritu ir kojų skausmais sirgusi liniuotė. Bulgarų posakis „Man skauda dantį, aš šlubas“taip pat neatsitiktinis. Kai suserga dantis, kenčia visas organizmas.
36 metus dirbu Sofijos medicinos universiteto Odontologijos fakultete, apgyniau dvi su šiomis problemomis susijusias disertacijas. Bulgarija yra viena pirmųjų šalių, kurioje mokomasi apie burnos patologijos ryšį su organizmo ligomis ir kurioje taikome moderniausius diagnostikos metodus bei programas antibakterinei profilaktikai ir gydymui.
Kokiu mechanizmu dantų ir dantenų ligos išprovokuoja sistemines ligas?
- Tai židininė dantų kilmės infekcija. Tai poveikis iš toli – nuo sergančių dantų iki tolimų organų ir sistemų. Dantų-žandikaulių sistema yra susijusi su visu organizmu per jungiamąjį audinį, kraujotakos sistemą, nervų sistemą ir limfos apytaką. Tai yra būtent toks infekcijos perdavimo būdas. Kai liga yra per atstumą, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, endokarditas, alopecija (apvalus nuplikimas), priežastis gali būti dantų-žandikaulių sistemos problemos. Tačiau reikia rasti konkrečią priežastį. Net jei dantis žūsta ir užgyja, jis ir toliau gali sukelti problemų, pavyzdžiui, sergantis dantis.
Kaip tai atsitinka?
- Dantų skausmas atsiranda dėl dviejų priežasčių – kai sutrinka jų vientisumas ir kai sutrinka jų funkcija. Dažniausia dantų vientisumo pažeidimo priežastis – kariesas, kurį skauda, kai, be emalio, pažeidžiamas ir apatinis dantų sluoksnis – dentinas. Nesudėtingas kariesas išlaiko dantį gyvą, nes jo gydymo metu pašalinama ir plombuojama karieso masė. Tada nutrūksta danties pulpos – pagrindinio organo, perduodančio pojūčius ir maitinančio dantį bei kaulus – dirginimas. Danties pulpa prasideda nuo vainiko ir tęsiasi iki šaknies galo, užpildydama šaknies kanalus.
Tačiau esant pulpitui (dantų pulpos uždegimui) atsiranda nekrozė, pulpa miršta ir turi būti pašalinta iš danties, kad būtų sumažinta įtampa ir pašalinta infekcija. Nuo sergančių dantų (tai visi sumažėjusio gyvybingumo dantys, kurių nekrobiozė prasidėjusi arba jau visiškai devitalizuota) nuo negyvos pulpos prasideda nekroziniai procesai, išsiskiria irimo produktai. Šaknies kanalai atlaisvinami nuo negyvų audinių ir užpildomi dirbtine medžiaga.
Tada nutrūksta ryšys, jautrumas tarp danties šaknies galo ir kaulo. Dantų pulpa susideda iš minkštųjų jungiamojo audinio, nervų pluoštų, kraujagyslių ir limfagyslių. Kai dantis miršta dėl ligos ar traumos, pulpa turi būti pašalinta ir nuo vainiko, ir nuo šaknies. Tokiu būdu nutrūksta ryšys tarp danties šaknies paviršiaus ir vidinės kaulo alveolės dalies. Dantis praranda jautrumą, bet jo padėtis kaulo viduje išsaugoma ir nors neskauda, tačiau sukelia problemų.
Kaule aplink šaknies galiuką prasideda destruktyvūs procesai, kurie baigiasi dantų granulomų arba cistų susidarymu. Iš kaulo susiliejimo tarpdančių tarpuose susidaro kaulo kišenės. Jie taip pat yra nuolatinis bakterijų, toksinų, alergenų ir ėduonies produktų š altinis, kurie sklinda iš negyvų dantų, cirkuliuoja per kraują ir limfą, pasiekia ir veikia įvairius organus bei sistemas ir atitinkamai gali išprovokuoti įvairias ligas.
Prof. Dr. Angelina Kiselova-Yaneva
Kokie organai dažniausiai pažeidžiami?
- Dažniausiai pažeidžiami organai yra akys, širdis, nervai, inkstai, sąnariai, skrandis, b altieji ir kepenys, oda ir kt. Ėduonies produktai ir bakterijos iš dantų ėduonies juda per kraujotakos sistemą, kuri taip pat perkelia kraują į širdį ir iš jos. Bakterijos ir skilimo produktai daugiausia atakuoja širdį, kur arterinis (švarus, deguonį pernešantis kraujas) susitinka su veniniu (užterštu) krauju. Dėl uždegimo židinio sergančiame dantyje į kraują nuolat išsiskiria bakterijos, toksinai ir alergenai.
Per širdies ir kraujagyslių sistemą, kuria arterinis ir veninis kraujas patenka į visas ląsteles, audinius ir organus, organizme cirkuliuoja bakterijos, toksinai ir alergenai, atskirti nuo ant dantų emalio susikaupusių apnašų. Jei seilių yra pakankamai, jei išgeriama daugiau vandens, suvartojama daugiau skysto maisto ar daugiau vaisių, pavyzdžiui, obuolių, vyksta savaiminis dantų apsivalymas nuo apnašų.
Bet jei žmogus serga cukriniu diabetu ar kita lėtine liga, susijusia su seilių kiekio sumažėjimu, tuomet ant dantų lieka daug apnašų, kurios prilimpa prie emalio, sukietėja ir tampa kaupimosi pagrindu. dantų akmenų. Štai kodėl mes primygtinai reikalaujame valyti dantis du ar tris kartus, priklausomai nuo seilių klampumo.
Parodontoze sergantys pacientai dažniausiai serga ir širdies ligomis – endokarditu, perikarditu ar miokarditu (pažeidžiančiu širdies raumenį), nes iš kaulinių kišenių užkrėstas kraujas praeina per širdį. Kraujas perneša infekcinius produktus ne tik iš dantų, bet ir iš sinusų, iš tonzilių, iš apendikso, nuo storosios žarnos ligų, tokių kaip hemorojus ir sunkus tuštinimasis, kai išmatų masė ilgai išlieka žarnyne. laikas.
Bet kodėl vieni žmonės suserga, o kiti ne?
- Viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus imuniteto lygio, nuo organizmo gaminamų antikūnų – imunoglobulinų – kiekio ir kokybės. Kai susidaro pakankamas imunoglobulinų kiekis, jie išsiskiria serume, šlapime, seilėse. Tokiu būdu seilės tampa saugiu barjeru tarp išorinės kūno aplinkos ir vidinės aplinkos. Imunitetas iš esmės inaktyvuoja bakterijas, alergenus ir toksinus, kurie išsiskiria iš sergančių dantų.
Kardiologai puikiai žino, kad sergantys dantys ir dantenos veikia širdį. Dėl šios priežasties buvo sudaryti antibakterinės profilaktikos protokolai, susiję su dantų kilmės židinine infekcija prieš operuojant kardialinį pacientą. Privalomai turi būti valomi pacientų, kuriems atliekama planinė širdies operacija, dantys.
Tai reiškia, kad reikia pašalinti infekcinius židinius dantų žandikaulio sistemoje. Komplikacijos pooperaciniu laikotarpiu dažniausiai kyla dėl tokių infekcijos š altinių. Pacientas pooperaciniu laikotarpiu yra veikiamas užkrėsto kraujo smūgio – jis teka per širdį, per pakeistą vožtuvą, ant vožtuvo nusėda bakterijos, o vėliau paveikia atitinkamus širdies sluoksnius. Taip atsiranda atitinkamos ligos – endokarditas, perikarditas, miokarditas. Todėl kiekvienam pacientui patariame prieš operaciją reabilituoti sergančius dantis, o jei nėra pakankamai laiko – bent jau pašalinti neperspektyvius dantis.
Kurios dantų ligos, be pulpio, yra pavojingos?
- Dantų granulomos taip pat yra židininės infekcijos š altinis. Sergant dantų granuloma, danties šaknies gale susidarę pūlingi maišeliai yra agresyvių bakterijų rezervuarai. Dantis negyvas, bet vis dėlto išlieka integruotas su aplinkiniais audiniais per itin specializuotą jungiamąjį audinį – periodontą, kuris, viena vertus, yra sujungtas su danties alveolės kauliu, o iš kitos – su danties šaknies cementu. Tokiu būdu agresyvios bakterijos užkrečia ir kaulus.
Gyvi dantys taip pat gali būti organizmo ligų priežastimi. Dažniausiai tai yra aštuntas (išminties) ir trečiasis (iltinis) dantis. Taip pat paveldimos vadinamosios ortodontinės anomalijos, susijusios su žandikaulio kaulo dydžiu ir dantų padėtimi. Dėl vietos stokos apatinio ir viršutinio žandikaulio galutiniai aštuntieji dantys labai dažnai lieka užsilikę kaule ir visai neauga arba užauga tokioje padėtyje, kad nedalyvauja kramtymo aparate.
Tačiau jie sukelia gleivinės ir aplinkinio kaulo uždegimą. Kartais žandikaulyje nelieka vietos iltiniams dantims. Ortodontai ir veido žandikaulių chirurgai sėkmingai susidoroja su šiomis problemomis, kai nustato tikslią diagnozę. Tačiau kaule užsilikę dantys sukelia problemų, nes turi augimo impulsą ir jį sekdami turi užimti tam tikrą padėtį šalia konkretaus danties. Paprastai tai yra gretimas dantis arba, jei lieka paskutinis krūminis dantis, prie paties žandikaulio išlinkimo. Pasiekęs kliūtį, kurios neįveikia, sulaikytas dantis toliau keičia padėtį, sukasi. Šio sukimosi metu jis sunaikina šalia esantį kaulą.
Šioje vietoje dažniausiai susidaro cistos arba dideli osteoporoziniai tarpai, kuriuose kaulas yra labai porėtas. Pastebima vietinio osteomielito būklė. Štai kodėl gyvi dantys, kurie nėra savo vietoje ir neatlieka savo funkcijos (kramtyti, perduoti kramtymo spaudimą į kaulą ir palaikyti sąkandį), sukelia problemų – prasideda ir gretimų dantų poslinkis.
Kokias dar ligas sukelia sergantys ir iš pažiūros sveiki dantys?
- Tai sisteminės jungiamojo audinio ligos – reumatinių ligų grupė, kurios klinikinis vaizdas yra įvairus dėl daugelio vidaus organų, motorinio aparato, odos, plaučių, širdies, inkstų, kepenų pažeidimo. akys, nervai, kraujas ir kt. Kiekvienai iš šių ligų buvo nustatyti bendri jungiamojo audinio pokyčiai. Juos sukelia bakterijos ar virusai. Jie atsiranda dėl autoimuninių procesų ir veikia įvairius audinius bei organus. Gydymo strategija panaši – kortikosteroidais ir imunosupresantais.
Sisteminės jungiamojo audinio ligos yra: sisteminė raudonoji vilkligė, sklerodermija, polimiozitas, sisteminis vaskulitas, persidengiantys sindromai. Esant sisteminiam jungiamojo audinio pažeidimui, pagrindinė priežastis gali būti bet kokio pobūdžio, įskaitant židininę dantų kilmės infekciją. Sergant gleivinės odos limfonoduliniu sindromu, dar vadinamu Kawasaki liga, yra būdingi gleivinės pakitimai – avietinis liežuvis.
Sergant Behčeto sindromu, kartojasi burnos ir lytinių organų opos bei akių problemos. Visą organizmą sujungia jungiamasis audinys, per kurį keičiasi infekcijos sukėlėjai. Dėl šios priežasties židininės dantų kilmės infekcijos pagrindu gali pasireikšti dermatostomatitas, įrodantis ryšį tarp burnos gleivinės ir odos ligų. Dauguma akių, sinusų, tonzilių ligų kyla dėl infekcinių ligų sukėlėjų (bakterijų, virusų, grybelių), dėl uždegiminių procesų burnoje.
Tokia yra visų virškinamojo trakto ligų, nesusijusių su organų pažeidimu, genezė. Pavyzdžiui, Helicobacter pylori bakterija sukelia skrandžio opas. Infekcija hepatito virusais gali prasidėti ir nuo burnos ertmės bei dantų. Ginekologinės problemos, taip pat reumatoidinis artritas. Tiesa, dauguma kardiologų ir reumatologų siunčia savo pacientus pas mus. Tai per daugelį metų sukurtas bendradarbiavimas.
Kurie mikroorganizmai nuo burnos ertmės infekcijų sukelia sistemines ligas?
- Visos bakterijos, esančios dantų granulomose, randamos sergant ligomis, kurias sukelia infekcijos sukėlėjas. Tai stafilokokai, streptokokai ir daugelis kitų bakterijų grupių bei tipų, bet daugiausia alfa ir betahemolizinis streptokokas bei neisserija. Iš virusų labiausiai paplitęs Epstein-Barr virusas, citomegalovirusas, herpes simplex I ir II. Vis dar sklinda informacijos apie COVID-19 ir jo žodines apraiškas vandenynas. Koronavirusas į organizmą patenka per burną ir gerklę.
