Ar kada pagalvojote, kad šiuolaikiniame pasaulyje maistas yra daug svarbesnis nei turėtų būti, kad dažnai pietus renkamės ne mes, o jis renkasi mus? Taigi siūlome pasikalbėti apie vaistus nuo maisto.
Nuolat girdime: "Kiekvienas renkasi, ką valgyti!" Nėra blogų produktų, svarbiausia stebėti kiekį! Sportuok ir valgyk ką nori!“. Mums buvo suteikta pasirinkimo laisvė, bet ką mes galiausiai pasirenkame? Agurkas ar šokoladas?
Maisto pramonė manipuliuoja vartotojų mintimis trimis medžiagomis: cukrumi, druska ir riebalais. Mokslininkų teigimu, tai XXI amžiaus narkotikai. Jie daro maistą nenugalimą, priversdami mus vėl ir vėl prie jo sugrįžti su tikrai jausminga trauka. Visa kita – tik skirtingi šių pagrindinių mitybos „vaistų“deriniai su b altymais ir angliavandeniais.
Įrodyta, kad mūsų valgymo elgesį kontroliuoja ne tik homeostazės sistema, bet ir atlygio sistema – sudėtingas neuronų tinklas, atsakingas už malonumą. Kaip ir homeostazė, atlygio sistema skatina mus ieškoti maisto ir sekso, be kurių neįmanoma išgyventi ir daugintis. Atlygio laukimas suteikia motyvacijos veikti. Pasirodo, šiuolaikiškas, technologiškai apdorotas maistas taip pat skatina atlygio centrus.
„Skonio patrauklumas“– gebėjimas sužadinti apetitą ir priversti mus valgyti daugiau, apima skonį ir, svarbiausia, motyvaciją to skonio siekti. Pagalvokite apie šokoladinio pyrago aromatą, malonų ledų vėsumą, plaktos grietinėlės minkštumą, traškių traškučių ar vištienos sparnelių skonį burnoje, keptą iki auksinės plutos gruzdintuvėje, sultingus mėsainius., patrauklūs Coca-Cola burbuliukai – visa tai žadina apetitą. Ir tai yra stimuliacija arba jos laukimas, dėl kurio mes persivalgome.
Kas nutinka smegenyse, kai valgome riebų, saldų ir sūrų maistą?
Kai valgome, stimuliuojame neuronus. Tie, kurie reaguoja į skonį, yra opioidų sistemos dalis, pagrindinis atlygio mechanizmas. Opioidai, įskaitant endorfinus, yra smegenų gaminamos cheminės medžiagos, teikiančios malonumą, pvz., morfijus ar heroinas.
Patekęs į burną, aukštos skonio savybių turintis maisto gabalėlis suaktyvina skonio receptorius, kurie siunčia informaciją į smegenis. Ten suveikia už malonumą atsakingas mechanizmas. Smegenų veiklą skatina ne tik maistas, bet ir signalai, kad maistas yra šalia. Atlygis – maistas, gautas aktyviai jo ieškant.
Atsižvelgdami į juslinį cukraus, riebalų ir druskos patrauklumą, galime tikėtis, kad visų mėgstamas maistas bus toks pat. Tačiau taip nėra, nes mūsų pageidavimus įtakoja emociniai išgyvenimai, su kuriais susidūrėme anksčiau – šviesi šeimos šventė, šiltas bendravimas su artimaisiais, asmeniniai pasiekimai. Maisto pramonė savo reklamą grindžia šia koncepcija. Parduodame ne gaminius, o malonumą ir emocijas.
Paaiškėjo, kad perdirbtas maistas sukelia cirkuliacinį procesą: jo vartojimas suaktyvina opioidinių neuronų tinklus, o šių tinklų suaktyvinimas padidina „skanaus“maisto vartojimą. Skonio patrauklumas, pagrįstas cukraus, druskos ir riebalų koncentracija, skatina norą valgyti vis daugiau. Ir sustiprinimas formuoja įprotį valgyti tik tokį maistą.
Kaip susidaro priklausomybė nuo maisto?
Skanus maistas perprogramuoja mūsų elgesį: nuo maisto priklausomo žmogaus smegenys laukia maisto, jį numatydami. Kuo daugiau malonumo suteiks maistas, tuo greičiau susiformuos įprotis persivalgyti.
Pirmiausia paskata: reklama, ryški pakuotė, patraukli išvaizda, interjeras. Prisiminkite konditerijos parduotuves ir kavines – ar įmanoma iš šios aromatingos karalystės išeiti be pirkinio? Žmonių, valgančių kompanijoje, vaizdas taip pat skatina norą valgyti. Ir, žinoma, emocijos: džiaugsmas, vienatvė, stresas, nuobodulys, reakcija į draudimą – visa tai mus verčia valgyti. Rinkodaros specialistai prisideda ir skatina persivalgyti per reklamą, kuria siekiama, kad maistas būtų susietas su reikšmingomis žmogaus gyvenimo situacijomis – šeimos komfortu, malonumu ir atsipalaidavimu. Mus moko, kad maistas gali pakeisti bendravimą ir yra esminis mūsų sveikatos veiksnys.
Kaip nustatyti priklausomybę nuo maisto?
Jeilio nutukimo tyrimų centro mokslininkai suformulavo klausimus, kurie gali padėti nustatyti priklausomybę nuo maisto. Greito maisto potraukis atsiranda tada, kai žmogus, pradėjęs „skaniai“valgyti, valgydamas nepatyręs alkio jausmo, valgo daugiau nei planavo arba valgo iki tol, kol atsiranda k altės, depresijos ar pasibjaurėjimo savimi jausmas. Priklausomybė – tai susijaudinimo jausmas, nes žmogus nevalgo tam tikrų maisto produktų arba ką nors vartoja, kad užpildytų savo laisvalaikį, užgožtų neigiamas emocijas ir stresą.
Galite patys susidoroti su priklausomybe nuo maisto, jei suprantate, kaip maisto pramonė manipuliuoja mūsų protu ir pasąmone.
