Daugelis žmonių, kuriems skauda nugarą, kaklą ir galūnes, anksčiau ar vėliau daro išvadą, kad tai susiję su stuburo osteochondroze. O aktyvesni pradeda ieškoti tinkamų pratimų juosmens, stuburo krūtinės srities ir kaklo raumenims „stiprinti“. Dažniausiai jie bando sporto salėje arba renkasi populiarų tinklaraštininką iš socialinių tinklų. Ir jie pasiruošę pradėti „gydomąją gimnastiką“. Bet… pasirodo, tai ne visada teisingas požiūris.
Kodėl daugeliu atvejų visuotinai pripažinti pratimai neduoda jokios naudos, net jei žmogus juos atlikęs jaučia pagerėjimą? Rusijos chiropraktikas ir refleksologas daktaras Olegas Lagoda, daktaraspaaiškina
„Priežastis ta, kad dažniausiai kaklo, apatinės nugaros dalies ir galūnių skausmus sukelia vienos ar kitos stuburo dalies nestabilumas. O nestabilumas – tai per didelis vieno ar kelių stuburo segmentų mobilumas. Jis egzistuoja nepaisant to, kad bendras stuburo mobilumas gali būti aiškiai apribotas. Pratimai, skirti padidinti judrumą, tokie kaip galvos pakreipimas (ir pirmyn ir atgal, ir iš šono į šoną), galvos posūkis į kairę ir į dešinę, pakreipimas, posūkis, posūkis ir posūkis juosmens srityje, visi tokio tipo ir intensyvumo pratimai apsunkins esamą stuburą. problemų.
Įprasti pratimai, tokie kaip pilvo raumenų „įtempimas“ir gimnastika esant hipertenzijai, taip pat gali turėti ryškų neigiamą poveikį. Raumenų stiprinimo nauda yra žymiai mažesnė nei žala padidinus stuburo paslankumą. Gali atsirasti laikino pagerėjimo jausmas, tačiau liga progresuos. Maža to, tokie veiksmai kaip masažas, stuburo tempimas, plaukimas taip pat dažniausiai didina stuburo nestabilumą“, – tvirtina specialistė.
Plaukimą šliaužiant lydi nuolatinis galvos sukimasis, didinant judėjimą nestabiliame stuburo segmente. Tas pats dažnai nutinka juosmens skyriuje. Drugeliuose juosmeninė stuburas labai stipriai linksta ir atsilenkia, ypač vyrams. Plaukimas krūtine per daug sulenkia ir ištiesia kaklo stuburą.
Daugelis žmonių plaukia neįkišę galvos į vandenį. Toks plaukimo būdas lemia kaklo ir pečių juostos perkrovą. Plaukimas ant nugaros gali būti nekenksmingiausias nestabiliam stuburui. Plaukti gerai su kauke ir vamzdeliu, užtikrinančiu stabilų kvėpavimą, nereikia sukti ir atmesti galvos.
„Jei pabundate nuo stuburo sustingimo ar skausmo ir šis skausmas nesiliauja, nepaisant laikino pagerėjimo, atsisakykite pratimų, kuriuos darėte iki šiol. Tiesiog pasitenkinkite vaikščiojimu ir pritūpimu. Taip pat galite išbandyti šiaurietišką ėjimą. Vaikščiokite „bėgimo takeliu“, nelaikydami rankomis už rankenų. Pritūpimai turi būti atliekami be svorio – ne daugiau kaip 10–15 kartų – ryte ir vakare.
Jei turite problemų su kelių sąnariais, pritūpimai jums draudžiami. Jei galiausiai ir vaikščiojimas, ir pritūpimas sukelia skausmą, jums reikia profesionalaus kineziterapeuto arba pasiteisinusio manualinio terapeuto pagalbos“, – sako gydytoja.
Jis priduria, kad pratimai jungiamojo aparato ir sąnarių kapsulių tempimui taip pat gali sukelti rimtų problemų organizme. Pertemptas sąnario raištis ar kapsulė laikui bėgant gali sulinkti, hipertrofuoti ir susispausti, užspausti gretimus audinius, nervų galūnėles ir kraujagysles. Per didelis nugaros ir kaklo raumenų tempimas sukelia stuburo nestabilumą, deformuojančią spondilozę, stuburo kanalo stenozę ir disko išvaržą. O tai jau rimtos problemos.
Atminkite: jei jaučiate skausmą, neturėtumėte atlikti raumenų tempimo pratimų! Venkite pratimų, kurie tempia nugaros ir kaklo raumenis. Beje, per didelis lankstumas – ne Dievo duotas, greičiau liga. Labai lankstūs žmonės turi jungiamojo audinio displaziją. Jiems trūksta vieno ar dviejų įprastų žmogaus kolageno b altymų. Ir tai jiems gali sukelti nemažai paslėptų problemų. Taigi tai, kas vizualiai atrodo efektyvu, toli gražu ne visada sveika.
„Nėra visiškai „kenksmingų“ir absoliučiai „naudingų“pratimų. Šiuo atveju svarbus individualus požiūris. Bet kokį pratimą galima atlikti saugiai, kai kūnas yra tam paruoštas. Svarbu laikytis laipsniškumo principo ir stebėti pratimų atlikimo techniką. Lėtas tempas leidžia valdyti techniką.
Štai kodėl verta daryti daugiau pakartojimų nei intensyviai apkrova. Pirmenybė turėtų būti teikiama pratimams, kuriuose dalyvauja daugiau raumenų grupių. Daug svarbesni yra koordinacijai ir pusiausvyrai lavinti pratimai ant nestabilaus paviršiaus, taip pat dinaminės pusiausvyros pratimai. Nėra vieningų rekomendacijų, kaip sveikai mankštintis vyresnio amžiaus žmonėms. Žmogui svarbu pažinti savo organizmą, jo silpnąsias ir stipriąsias vietas.
Veiksmingos ir maksimaliai saugios sporto rūšys yra plaukimas nugara ir, kaip jau minėjau, šiaurietiškasis ėjimas. Arba įprastiausias, bet ilgesnis vaikščiojimas. Kiekvienas sportinis pratimas turėtų prasidėti nuo funkcinių testų, kurie leis atrasti silpnąsias organizmo vietas, individualius krūvio apribojimus, taip pat skausmo pojūčius. Kreipkitės patarimo į kūno rengybos instruktorių arba fizinės ir reabilitacijos medicinos specialistą.
Pakartosiu dar kartą: sportuoti turi būti neskausminga. Jei fizinio krūvio metu atsiranda skausmas, tai rodo, kad reikia atlikti išsamesnius tyrimus, o tai yra gydytojo, besispecializuojančio fizinės ir reabilitacinės medicinos srityje, prioritetas, įskaitanth. ir chiropraktikas. Atsižvelgdamas į pacientų, turinčių stuburo funkcinių sutrikimų skaičių, dar kartą pabrėšiu, kad reikėtų vengti dažnų ir amplitudinių judesių stuburo kaklinėje ir juosmeninėje dalyje“, – reziumavo specialistė.
