Džiovinti vaisiai laikomi natūraliu vitaminų ir mikroelementų sandėliu bet kuriuo metų laiku. Juose yra vitaminų A ir B, didelės koncentracijos gliukozės, fruktozės, skaidulų, magnio, kalcio, kalio, fosforo, jodo, geležies, natrio. Dėl šios cheminės sudėties jie itin naudingi širdies ir kraujagyslių bei centrinės nervų sistemos sveikatai, padeda pagerinti nagų, plaukų ir kaulų būklę, skatina žarnyno darbą.
Iš dalies džiovintus vaisius galima vadinti „natūraliomis tabletėmis“. Tačiau, kaip ir bet kuris produktas, o juolab profilaktikos ir gydymo priemonė, džiovinti vaisiai slepia savo „spąstus“, šalutinį poveikį ir kontraindikacijas. Ką reikėtų žinoti apie džiovintus vaisius prieš įtraukiant juos į įprastą racioną?
ATSARGIAI CHEMINĖMIS DŽIOVINŲ VAISIŲ
Pramoninėse patalpose džiovintus vaisius galima apdoroti chemikalais, kad būtų pasiekta norima spalva ir būtų apsaugota nuo pelėsio. Tam naudojamas sieros dioksidas. Neapdoroti džiovinti vaisiai paprastai būna tamsesni.
Džiovintiems vaisiams apdoroti gamintojai dažnai naudoja medžiagas: insekticidus, gliceriną, nuodingus ploviklius. Jie lieka vaisiaus paviršiuje ir patenka į žmogaus kūną.
Džiovinti vaisiai lentynose atrodo patraukliai. Pavyzdžiui, razinos turi gražią auksinę spalvą, o džiovinti abrikosai ir slyvos gražiai blizga. Tokių „gražių vaisių“vartojimo rezultatas žmogui yra: skrandžio skausmas, tulžies pūslės, žarnyno veiklos sutrikimas. Todėl prieš vartojant ar ruošiant džiovintus vaisius reikia pamirkyti verdančiame vandenyje ir kruopščiai nuplauti.
Džiovinti vaisiai, kurie buvo džiovinti natūraliai (saulėje), yra pilkesni ir tamsesni. Bet kokiu atveju nepirkite supuvusių ar supelijusių džiovintų vaisių.
