2006 m. prof. Gencho Nachev tapo universitetinės ligoninės „Šv. Jekaterina“Sofijoje. Prof. Nachev yra nacionalinis širdies chirurgijos konsultantas, Sofijos medicinos universiteto Širdies ir kraujagyslių chirurgijos katedros vadovas, Sofijos medicinos universiteto generalinės asamblėjos pirmininkas, Bulgarijos širdies chirurgijos draugijos pirmininkas.
„Sveikatos įmokos turi būti bent dvigubai didesnės, kad būtų pinigų sveikatos priežiūrai. Blogiausia, kad sveikatos apsauga nėra valdančiųjų prioritetas. Džipai neatlieka savo pagrindinės užduoties – būti „sargybiniais“prie įėjimo į ligonines ir prisiimti visus atvejus, kurie gali būti gydomi ambulatoriškai. Pačios gydymo įstaigos yra suinteresuotos priimti daugiau pacientų dėl netinkamo finansavimo. Bet dar blogiau, kad nėra geros medicinos praktikos taisyklių ir pacientų priėmimo indikacijų kontrolės“, – kategoriška iškilusis širdies chirurgas, kad reikia iš esmės keisti stacionarinį ir ambulatorinį gydymą.
Prof. Načevai, ar mūsų šalyje galioja geros medicinos praktikos taisyklės?
- Bulgarijoje nėra geros medicinos praktikos taisyklių! Kitu atveju gerosios praktikos kiek nori, bet jos nereglamentuojamos. Taip pat nėra vertinama sveikatos paslaugų kokybė, neanalizuojamas mirtingumas, sergamumas, pakartotinės hospitalizacijos gydymo įstaigose ir kiek visa tai kainuoja. Kontrolę turėtų atlikti Bulgarijos medicinos sąjunga ir mokslo draugijos – kiekvienų metų pabaigoje jos turėtų atlikti šią analizę ir jos pagrindu imtis priemonių, jei praktikos kokybė yra bloga. Tai reiškia, kad jei gydytojas nesiseka savo darbe, jis gali būti išsiųstas specializuotis į gydymo įstaigą, kurioje kolegoms sekasi gerai. Jokiu būdu nenoriu leistis į konfliktą su Medikų sąjunga, tik pateikiu pavyzdį, kaip galima reaguoti tam tikroje situacijoje. Viskas pas mus, ir ne tik sveikatos apsaugos srityje, labai sujaukė. O kadangi vargu ar kas nors tai darys, būtina, kad gydytojai susėstų ir paruoštų būtinus medicininės priežiūros kriterijus bei apibrėžimus.
Jūs manote, kad ligonių kasa skiria daug pinigų vaistams, bet ne medicinos paslaugoms. Ar reikia ką nors pakeisti?
- Taip, ir nedelsiant. Santykis tarp pinigų, skiriamų už vaistus ir paslaugą, yra neteisingas. Mūsų šalyje ligonių kasos biudžetas vaistams ir stacionarinei pagalbai yra 1–1,5. Europoje nėra šalies, kur jis būtų mažesnis nei 1–3, Vokietijoje jis siekia 1–4. Tačiau reikia pasakyti teisingai – pinigų vaistams vienam gyventojui nėra daug. Jų mažiau nei Europoje. Pas mus vaistams tenka apie 50 eurų žmogui, o ES – nuo 200 iki 300 eurų žmogui. T.y. Nesakau, kad pinigų medicinai yra daug, sakau, kad pinigų už vaistus ir pinigų už slaugą ligoninėje santykis yra nepagrįstai mažas.
Jei taip atsitiks, tikrai bus nemažai „piktų“ligoninių direktorių. Bet svarbiausia, kad žmonės nepyktų, nes žinos, kad ten gaus kokybę. Jei darytume kokią nors reformą, tai turėtume daryti dėl žmonių, o ne dėl atskirų gydytojų, profesorių ar bet ko.
– pacientai pasitiki tam tikromis ligoninėmis, kuriose dirba konkretūs gydytojai…
- Kad žmonės pasitikėtų, turi būti kokybiškas gydymas. Jei nėra gydymo kokybės, tai negali būti ir pasitikėjimo. Nes kokia nauda iš mažos ligoninės, kur žmogus, susirgęs, ne ten, o važiuoja į regioninį miestą.
Ligoninės išmokų paketas turėtų būti sumažintas
Nes dabar Iždas ne viskam turi biudžeto, bet tariamai jį perima. Tačiau visos veiklos yra nepakankamai finansuojamos. Todėl šį paketą reikėtų sumažinti ir oficialiai įvesti papildomą mokestį. Tai gali būti simbolinė, 5% ir tik kai kurių ligų atveju.
Ar tikitės gero papildymo efekto?
- Vienas iš galimų finansavimo krizės mūsų šalyje sprendimo būdų yra papildoma išmoka. Taip, aš tikiu, kad tai turės įtakos.
Pirmasis yra drausminimas. Kai žmogus išsitraukia pinigus iš kišenės, jis vis tiek juos išsitraukia, bet to nejaučia, norės, kad būtų gerbiamos jo teisės. Jis žiūrės į kokybę, ar jie daro viską, ko jam reikia. Ir jis pradės juos teisti už tai, kad elgiasi su juo šiurkščiai, už tai, kad jie nėra gailestingi, kaip turėtų būti sveikatos priežiūros darbuotojai ir pan.
Tačiau antrasis dar svarbesnis – bus kontrolės mechanizmas. Nes kai mokai pats, tai jie negali tavęs pasirašyti, negali meluoti, kad tave priėmė, kažkas turi už tave sumokėti. Ligoninės direktorius neišsitrauks pinigų iš savo kišenės už įmoką, kad parašytų jūsų vardą ir pavardę, kad esate paguldytas ir gydomas. Tai sustabdys arba sumažins nutekėjimą
Bet kaip įtikinsite žmones, kad jie turėtų mokėti ir sveikatos įmokas, ir papildomai mokėti ligoninėse?
- Ar dabar jie nemoka papildomai?! Patekę į privačią ligoninę papildomai moka tris kartus – prie įėjimo, per vidurį ir prie išėjimo. Be to, valstybė turėtų apsvarstyti naudą skurstančiųjų sveikatai, nes ji turi energijos naudos. Kad su socialiai silpnais būtų elgiamasi kaip su visais kitais.
Jūs pareiškėte, kad būtina pakeisti ligoninės finansavimą…
- Taip, tai reikia pakeisti. Tačiau žinau, kad tai negali įvykti per artimiausius 2–3 metus. Iki tol tas pats kelias turi būti apmokamas skirtingai – pagal paciento būklę priimant. Pavyzdžiui, jis atlieka operaciją, tačiau serga sunkiu inkstų nepakankamumu dėl diabeto, atliekama hemodializė ir kt. Taigi jis yra labai sunkus pacientas, statymas jam yra didžiulis. Tai turės šiek tiek didesnį šansą.
Atvirkščiai, kitas neserga jokiomis ligomis, tada tako kaina bus mažesnė. Taip pat
gydymo rezultatas taip pat turi įtakos mokėjimui
Ligoninės X mirtingumas yra 10 %, o Y – 3 %, tačiau jos gauna tas pačias lėšas. Kai kurie dalykai yra paprasti, bet neatlikti. - Ar gali būti, kad kažkas nenori kontroliuoti? - Manau, kad taip - kad kažkas nenori, nes po stalu sukasi pinigai, o taip nėra visai mažas. Jūs, žiniasklaida, nuolat kartojate: žmonės protestuos, kad moka papildomai. Ne, po metų jie bus laimingi, nes net ir dabar prašo pinigų, o svarbiausia – nežino, ko prašo.
Ar bus galima gauti elektroninę sveikatos kortelę?
- Tiesioginė kontrolė apima ir elektroninės sveikatos kortelės įvedimą. Tai tikrai labai prisidės prie gydytojų ir ligoninių kontrolės, bus be galo naudinga pacientui, bet vis tiek tai daroma ne su burtų lazdele – tai susiję su dideliais pinigais. Kad ir kaip daug jų būtų, jie nužudys vienas kitą po 2–3 metų
Naujovės mūsų šalyje darosi vis sunkesnės ir toli…
- Nesuprantu, kaip iš viso galima kalbėti apie naujoves Bulgarijoje, kilus ginčams, ar reikia mokėti už naudojimąsi moderniais Parkinsono ligos aparatais, kainuojančiais po 40 000 BGN., ar dirbtinei širdies palaikymui, kurio kaina 200 000 BGN?! Naujovių negali būti, kai nėra pinigų, mes negrįžtamai atsiliekame nuo kitose šalyse išlaikomo lygio.
