Doc. Dr. Svilen Maslyankov savo karjerą pradėjo kaip chirurgas Onkologijos dispanseryje Veliko Tarnovo mieste 1998 m. 2005 m. įgijo bendrosios chirurgijos specialybę.
2012 m., laimėjęs konkursą, jis pradėjo savo mokytojo karjerą didžiausioje Bulgarijos Aleksandrovskas ligoninėje, Sofijos universiteto Antrojoje chirurgijoje. Specializacijos vyko Graikijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje ir daugelyje kitų, taip pat daug kartų dalyvavo kongresuose namuose ir užsienyje.
Jo specifiniai moksliniai ir praktiniai interesai yra susiję su onkologinėmis, plastinėmis, minimaliai invazinėmis ir koloproktologinėmis operacijomis.
Prof. Maslyankov, ar storosios žarnos vėžys pateisina savo pavadinimą – lėtas, bet mirtinas?
– didžiąja dalimi taip. Apskritai tai yra liga, kuri vystosi negreit – klinikinių apraiškų atsiradimas trunka mėnesius ir metus, o kartais sukelia komplikacijų.
Deja, daugeliui pacientų dėl labai lėto vystymosi pasikeičia kai kurie fiziologiniai įpročiai ir į šias problemas nekreipiama dėmesio. Ir dėl šios priežasties jie dažnai ateina tik sudėtingesnėje stadijoje.
Bet kai sakau ir „taip“, ir „ne“, turiu galvoje, kad šią ligą dar galima susirgti ankstyvoje stadijoje. Ir tada tai ne mirtina, o visiškai išgydoma. Dar geriau, kai sugaunama ikivėžinės būklės – su žarnyno polipu ir jis pašalinamas.
Tai iš tikrųjų yra ligos prevencija ir neleidžia susidaryti vėžiui. Ir kaip tik ta linkme turėtų būti nukreiptos mūsų pastangos: viena vertus, laiku pagauti ikivėžinę būklę, kita vertus – vėžį diagnozuoti pradinėje stadijoje.
Kuo anksčiau jis pagautas, tuo didesnis sėkmės rodiklis ir geresnių gydymo rezultatų. Čia kaip pavyzdį pateiksiu pirmąją gaubtinės žarnos vėžio stadiją, kai galime kalbėti apie 70-90% visišką išgydymą.
Tai reiškia, kad devyni iš dešimties pacientų liks gyvi po mažiausiai penkerių metų gydymo nuo ligos.
Atsižvelgiant į tai, kad tai vis dar būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, kurių didžiausias sergamumas vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms, turėčiau atkreipti dėmesį, kad praėjus penkeriems metams po tokios diagnozės, jei žmogui sukanka 70 metų, širdies ir kraujagyslių bei kitos ligos taip pat atrakinta, o tai savaime lemia didesnį mirtingumą.
Tiesa, ji vystosi lėtai, kad tai rimta liga, kai jau turi išsivysčiusį klinikinį vaizdą, su ryškiomis formomis, tačiau taikant prevencines priemones, tinkamai ieškant rizikos grupių galima anksti diagnozuoti ir atitinkamai su daug didesne tikimybe jį išgydyti.
– Sakėte, kad jis paprastai aptinkamas maždaug 65 metų amžiaus. Taip yra dėl to, kad jis vystosi lėtai, bet ar tai atsitinka ankstyvame amžiuje?
- Ne, manau, čia sutampa rizikos veiksniai, daugiausia susiję su maistu. Ir kuo žmogus vyresnis, tuo ilgiau jis yra veikiamas šių rizikos veiksnių. O tai jau padidina riziką susirgti storosios žarnos vėžiu. Be to, genetinis veiksnys taip pat vaidina svarbų vaidmenį.
Yra tam tikrų genetinių sindromų ir mutacijų, kurios padidina riziką. Jie taip pat siejami su kitais rizikos veiksniais, pavyzdžiui, su jonizuojančia spinduliuote Černobylio ir Fukušimos avarijų metu. Visa tai lemia radiacinio fono padidėjimą, o dėl to, per maistą ir vandenį, padidėja mutagenezė.
Žinoma, yra ir kai kurių uždegiminių žarnyno ligų – lėtinių, tokių kaip Krono liga, opinis kolitas, kurios taip pat yra predisponuojantys veiksniai. Apskritai, kuo rimčiau išreiškiamas genetinis faktorius, tuo jaunesni navikai išsivysto.
Pavyzdžiui, yra įrodytų ikivėžinių ligų, tokių kaip daugybinė adenominė ir kita žarnyno polipozė, kuri yra genetiškai nulemta liga. Kartais reikia atlikti ir profilaktines operacijas, kurių metu pašalinamas didelis žarnyno segmentas.
Čia turėčiau paminėti ir Lyncho sindromą, daugybinę neoplaziją. Tai tokie sindromai, kai daugelyje žmogaus kūno organų susijungia įvairūs navikai.
O kartais, daugiausia ypač nykstančiose šeimose, galima ieškoti tokio tipo genetinių faktorių, kurie, paveldėję, turi didelę tikimybę, kad žmogus susirgs. O tai, savo ruožtu, skatina aktyvesnę prevenciją.
Pavyzdžiui, jei žmogui be jokio rizikos faktoriaus, be jokios klinikos, kolonoskopiją pageidautina atlikti kartą per 5 metus, tokio tipo pacientams šį tyrimą rekomenduojama atlikti net kasmet - jei yra išsivystęs navikas, anksti diagnozuoti ir atitinkamai imtis priemonių ir laiku operuoti.
Doc. Dr. Svilen Maslyankov
Koks yra gaubtinės ir tiesiosios žarnos karcinomos specifiškumas?
- Kolorektalinio vėžio apraiškų specifiškumas priklauso nuo naviko vietos – ar jis paveikė tiesiąją ar storąją žarną. Tiesioji žarna yra paskutinė žarnyno dalis, jos paskutiniai 15-20 cm. Tai tarsi rezervuaras kūne – jame saugomi maisto likučiai, kuriuos reikia išmesti reikiamu metu.
Jis pasižymi specifinėmis savybėmis, yra didesnės apimties, tempiasi. Šio segmento išmatos yra kietos ir gali sužaloti naviką, o tai dažniausiai pasireiškia skaidriu krauju.
Šis simptomas dažnai painiojamas su hemorojaus kraujavimu. Ir tai yra viena iš pirmųjų šio tipo vėžio apraiškų. Taip pat dažnai jaučiamas svetimkūnio jausmas tiesiojoje žarnoje, įsitempimas tuštinimosi metu, jausmas, kad tuštinasi, kartais kelis kartus grįžtama į tualetą.
Gali būti gleivių išmatos, dažni funkcinių pokyčių kaita: vidurių užkietėjimas ir viduriavimas.
Kai auglys yra stulpelyje, viršutiniuose segmentuose, taip pat yra dvi didelės klinikinių ligos formų grupės. Viena grupė būdinga storosios žarnos pradžiai, kur prasideda storasis žarnynas. Tai vadinamieji dešinieji navikai.
Ten, deja, labai dažnai, net ir be jokios kitos klinikinės apraiškos, atsiranda slaptas kraujavimas. Navikas lašas po lašo pradeda netekti daug kraujo, kuris, deja, susimaišo su išmatomis ir labai dažnai visai nepastebimas. Ir šie pacientai pas mus kreipiasi su anemija.
Šiame segmente žarnyno tūris yra didesnis – 3–5 cm spindžio, ir labai retai gali atsirasti obstrukcinių reiškinių. Jie būdingi tik labai pažengusiems navikams.
Priešingai, kairėje žarnos yra daug plonesnės. Yra vietų, kur spindis gali būti apie 1-2 cm. Ypač kai kurioms moterims, kurių žarnynas dirglesnis, spazmiškesnis. Šioje vietoje augliai labai dažnai turi tendenciją augti žiediškai.
Ten klinikoje labai dažnai pasireiškia žarnyno nepraeinamumas, dėl kurio atsiranda spazminiai skausmai ir pilvo pūtimas.
Tai yra dažniausiai pasitaikantys gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio klinikiniai pasireiškimai, atsižvelgiant į jo vietą. Žinoma, yra daug kitų, konkretesnių formų. Pavyzdžiui, tie, kurių žarnynas kartais užsidega ir tai sukelia skausmą labai ankstyvoje stadijoje, tiems, kurių sutrikimas arba gausesnis kraujavimas.
Koks sėkmingas, modernus piktybinių ligų, ypač gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio, gydymo metodas? Pasirodo, mes klaidingai įsivaizduojame vėžį: pats gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys turi daug veidų – jis poligeniškas ir skirtingų genetinių linijų
- Taip. Deja, dar nėra visiškai sudaryto genetinio žemėlapio
visų vėžio rūšių, tačiau žinoma, kad jie yra labai nevienalyčiai ir retai du visiškai identiški ir morfologiškai atrodantys atvejai turi lygiai tą patį vėžį.
Taigi, tai vis dar išlieka iššūkiu mums – mokslininkai ir genetikai bando surasti, įvesti kiekvieną atvejį. Yra žinoma, kurios mutacijos yra dažniausios, ieškant mikrosatelito nestabilumo, mutacijos ras-genuose.
Vyklinių ląstelių receptorius taip pat siekiama blokuoti, kad būtų galima visiškai išgydyti. Sergant kai kuriomis onkologinėmis ligomis, tokie receptoriai jau buvo sukurti, ir tai lėmė labai gerą poveikį tokio tipo patologijoms, net ir pažengusioms ligoms.
Pavyzdžiui, sergant HEP teigiamu krūties vėžiu, net ir pažengusioje stadijoje, vaistas Herceptin gali blokuoti šį HEP receptorių ir gauti labai gerą atsaką. Ir šie pacientai gyvena stebėtinai ilgai, net esant metastazių stadijai.
Tai taikoma ne tik krūties vėžiui, tokių receptorių rasta ir sergant kitomis ligomis – yra didelė viltis ir didelė ateitis pasiekti geriausią efektą gydant onkologines ligas.
Kadangi daug metų susiduriu su onkologiniais atvejais, galiu pasakyti taip: kiekvienas vėžys turi tokią stadiją, kai liga lokalizuota vienoje vietoje – žarnyne, krūtyje, plaučiuose ar kažkur kitur. Kurį laiką jis ten vystosi ir auga.
Deja, šios ląstelės, kurios genetiniu lygmeniu praranda diferenciaciją ir organizmas negali jų kontroliuoti, pradeda metastazuoti.
Iš pradžių jie patenka į limfinę grandinę, į limfmazgius, o tada pradeda įsiveržti ir palaipsniui per kraujotaką pasiekia tolimesnius organus. Todėl pirmasis mūsų tikslas – diagnozuoti ligą toje stadijoje, kai ji dar yra vietinėje vietoje, ir suvaldyti ją vietinėmis priemonėmis.
Tada, ypač ikivėžinėmis sąlygomis, pašalindami iš pradžių išsigimusią ląstelę, užkertame kelią rimtesnių mutacijų susidarymui, kurios jau gali sukelti invaziją ir jų plitimą tose vietose, kur chirurginiu požiūriu kartais negalime būti adekvatūs.
Pavyzdžiui, liga su daugybe metastazių keliuose skirtinguose organuose, kad ir kiek pašalintume šias metastazes, liga jau plaukia kraujyje. Nėra būdo visiškai išgydyti, tik tam tikras morfologinis grynumas. Tačiau vėliau atsiras naujų metastazių.
Dėl šios priežasties kai kuriais atvejais chemoterapija yra daug sėkmingesnė – ji atakuoja būtent šias plaukiojančias ląsteles. Todėl pirmiausia svarbu tiksliai ir tiksliai diagnozuoti ligą bei nustatyti stadiją, o tada pasirinkti teisingiausią elgesį.
Jei kyla abejonių dėl sklaidos, geriau pradėti nuo sisteminio gydymo. Šiuolaikinė onkochirurgija reikalauja, kad pašalintume ir limfinę sistemą aplink naviką.
Jei čia yra kokių nors trukdžių, tai rodo, kad liga jau praėjo pradinę stadiją. Ir tada geriau papildomai daryti chemoterapiją. Žinoma, yra ir kitų galimybių – kai kurių ligų radioterapija, imunoterapija, endokrininė terapija.
Viskas turi būti taikoma visapusiškai, tam tikra tvarka, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai.
Kiek efektyvi yra laparoskopija kaip modernus gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio gydymo metodas?
- Laparoskopija arba vadinamoji Be kraujo chirurgija per pastaruosius 15 metų vystėsi itin sparčiai. Aš asmeniškai labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę tobulėti šia linkme, nes šis metodas suteikia pacientui labai greitą pasveikimą.
Tačiau kalbame apie stiprią invaziją į sergančio žmogaus kūną. O skausmo nebuvimas ir greitas atsigavimas – ne tik anatomiškai, bet ir funkciniu požiūriu yra vertingas privalumas.
Pacientai dažnai kreipiasi į mane su abejonėmis ir baime: ar laparoskopija pakankamai patikima, ar viskas matoma naudojant šį gydymo metodą? Į šiuos klausimus galiu atsakyti taip: labai stiprus ir atsakingas „taip“! Viskas matoma net geriau nei atliekant atvirą operaciją.
Kodėl taip?
- Nes naudojame didelės raiškos kameras. Jie leidžia mums priartėti prie sergančios vietos ir padidinti vaizdą, ypač kai kuriose srityse, pavyzdžiui, tiesiojoje žarnoje, kad galėtume atlikti daug tikslesnį ir geresnį skrodimą, nei darydami tai atviru metodu.
Žmogaus kūne yra vietų, į kurias dėl natūralių išlinkimų negalima gerai pažvelgti. Tačiau su kamera, kuri turi labai gerą šoninę optiką ir atrodo kaip „periskopas“sunkiai pasiekiamose vietose, viskas matosi labai aiškiai.
Onkologinės chirurgijos saugumas jau įrodytas – šia kryptimi atlikta daugybė ir labai didelių tyrimų.
Ir dar vienas faktas: operacinės intervencijos apimtys atliekant laparoskopinę ir atvirąją chirurgiją yra vienodos atsižvelgiant į tai, kas bus perpjauta ir pašalinta iš žmogaus kūno – žarnyno segmentas, kartu su jame esančiu naviku ir gretimą limfinę sistemą, kad būtų galima saugiai operuoti.
Tiesa ta, kad tam reikia gana aukšto mokymosi lygio: laiko ir galimybių tai padaryti naudojant netiesioginį monitoriaus vaizdą, o ne operatyvinį lauką, naudojant ilgesnius ir sunkiau valdomus instrumentus. Tačiau pastangos to vertos ir pacientai tai žino.
Ir tai turėtų daryti kiekvienas jaunas chirurgas, o ligoninė turėtų jį palaikyti. Deja, Bulgarijoje labai sunku kelti savo kvalifikaciją ir įgūdžius – mes neturime centrų, kurie būtų specializuoti storosios žarnos chirurgijos mokymams.
Ieškome kvalifikacijos užsienyje, o šie mokymai brangūs, sunku rasti, kas padėtų. Bet kiekvienas turi teisę pats nuspręsti ir tobulėti pasirinkta kryptimi.
Žinau, kad nuolat lankotės suvažiavimuose, forumuose ir mokymo kursuose. Ar yra naujas gydymo metodas, taikomas užsienyje ir tikitės, kad jis labai greitai pateks į Bulgariją?
- Kalbant apie gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžį, Bulgarijoje nėra nieko, ko mes nesikreipiame ir neturime. Bet pas mus, deja, genetiniai tyrimai vis dar nekompensuojami.
Pažangesniame pasaulyje jie yra standartiniai sistemoje, kaip ir prieš siunčiant pacientą operacijai privalome turėti histologinius ligos įrodymus.
Ten taip pat reikėtų iš anksto atlikti genetinius tyrimus, nes dėl to gali pasikeisti kai kurie taktiniai elementai, ypač gydant sisteminį gydymą.
Bet, dažniausiai prevenciniu tikslu – identifikuojant problemas šeimoje ir siekiant apsaugoti ateities kartas. Pastaruoju metu man pavyksta nukreipti kai kuriuos savo pacientus į tokio tipo tyrimus, nors kartais jie turi už tai susimokėti.
Jau yra kolegų, dirbančių su tokiais genetiniais tyrimais, aš turiu svertų tai padaryti. Tokiu būdu stengiuosi pasiūlyti šiuolaikišką gydymą ir Bulgarijos pacientams.
