Zdravko Zhelyazkov: Per 30 dienų išgydžiau dvylikapirštės žarnos opą

Turinys:

Zdravko Zhelyazkov: Per 30 dienų išgydžiau dvylikapirštės žarnos opą
Zdravko Zhelyazkov: Per 30 dienų išgydžiau dvylikapirštės žarnos opą
Anonim

„Riton“yra vienas sėkmingiausių Bulgarijos popmuzikos duetų, kurio karjera tęsiasi daugiau nei 35 metus, o populiariausios jų dainos yra „Jalma“, „Come visit us“, „Where my eyes seen“, „ Kadaise, bet ne dabar“, „Don Kichotas ir Dulsinėja“, „Išpažintis“ir kt. 2012 m. duetas Riton atšventė 35 metų scenoje jubiliejų su nacionaliniu turu ir įspūdingu koncertu Nacionalinių kultūros rūmų 1 salėje, pastatytoje 3D pagrindu.

Viskas prasidėjo 1975 m. Katya Mihailova ir Zdravko Zhelyazkov studijavo Bulgarijos valstybinėje konservatorijoje. Iš ten jie formuojasi kaip duetas ir kaip pora. Net būdami studentai, jie nusprendžia individualiai pasirodyti kaip solistai egzaminui Valstybinėje atlikėjų skirstymo į kategorijas komisijoje – be kategorijų joks dainininkas tuo metu negalėjo dirbti profesionaliai. Abu jie dar nežino, kad sukurs vertingiausią ir mylimiausią duetą Bulgarijoje!

Jie vis dar nežino, kiek kompromisų jie turės padaryti dėl karjeros. Jie nežino, ar atlaikys spaudimą, profesines problemas, kad nemestų šešėlio asmeniniam gyvenimui, ar atvirkščiai. Jie tiki tik vienu – kad myli vienas kitą! Katios ir Zdravko repertuare vis dažniau skamba duetų dainos, net grynai solo dainos perstatomos kaip tokios. Jie dar nežino, kad tokį žingsnį žengia pirmieji. Vardan meilės jie sukūrė duetą „Riton“, kurį bulgarų kartos dievina iki šiol.

Kokie lūkesčiai dėl dueto ateities, kaip jie susidoros su darbu ir gyvenimu, su mumis pasidalino Katios dueto partnerė Zdravko.

Sveiki, su kokiu naujausiu projektu dirbate?

- Ruošiamės mūsų koncertui lapkričio 20 d. NDK. Turėsime ypatingų, žinomų ir mylimų svečių, bet kol kas juos palikime paslaptyje. Bilietus į koncertą galite įsigyti internetu iš „TICKETPORTAL“– www.ticketportal.bg ir NDK kasose. Pasiruošimas atima visą mūsų laiką, o kol kas įrašinėjame savo dainas naujam albumui. Repetuojame su savo orkestru ir vokaline grupe. Bus per 25 dainas, dauguma jų naujos. Dar kartą dirbame su režisieriumi Stanislavu Terzievu, Stanley, visais patikrintais žmonėmis, tai mums suteikia ramybės.

Nusprendėme atsisakyti savo koncertų mokesčių ir paaukoti juos potvynių aukų šeimoms.

Ar pervargstate save, kaip sekasi atsipalaiduoti?

- O taip, tai vargina, bet verta! Dažniausiai nusprendžiame, kad, pavyzdžiui, šiandien ilsimės, skaitysime, patinginsime, žiūrėsime filmą. Ir tada jaučiame, kad kalbame apie darbą. Apskritai mes neturime laiko atsipalaiduoti, kur nors išvykti ir atsiriboti nuo savo projektų, nuo darbų. Mes taip pat neturime noro to daryti – mums taip atsitiko, kad išvažiuojame atostogų ir grįžtame namo trečią dieną.

Ar padarėte kompromisą su savo sveikata – scena gana „erdvi“?

- Taip, man taip nutiko, manau, taip yra todėl, kad iki 6 metų daug rūkau. Tokią problemą prisimenu per vienerius Naujuosius metus, kai pirmą kartą mečiau rūkyti. Prieš tai jų atsisakiau mažiausiai 25 kartus – vakare, o ryte eidavau pirkti mėgstamo tabako prekės ženklo. Tada nuo 8 vakaro iki 4 ryto turėjome keletą sužadėtuvių įvairiose Varnos vietose. Patikėkite, nepamenu, kaip radau jėgų nulipti nuo scenos po 8-ojo mūsų pasirodymo, miesto aikštėje, prieš didelę publiką.

Negalėdavau gauti pakankamai oro, tiesiog dusdavau, neįtikėtinas š altis, daug drėgmės, pavargome. Tada pasakiau sau, kad turėčiau mesti rūkyti – ir tai pavyko.

Jau nekalbant apie tai, kiek kartų peršalau, kaip vėliau paaiškėjo, ir kojos plaučių uždegimu. Visa tai tikrai iš erdvios scenos, giliai kvėpuojant š altu ir karštu, prakaituojant.

Ar gydėte pneumoniją vaistais?

- Viskas buvo post factum – profilaktinio patikrinimo metu rentgeno nuotrauka parodė, kad man prilipo nuo plaučių uždegimo. Ji išvyko pati, man nežinant, kad susirgau. Praėjo kaip peršalimas, kuriuo beveik kiekvieną žiemą suserga bent kartą. Kai jaučiu kažką panašaus, išgeriu aspiriną ir stengiuosi daugiau ilsėtis. Negydome savęs žolelėmis – tam reikia laiko ir atkaklumo.

Ar laikotės kokios nors dietos?

- Pastaruoju metu buvau atsargus dėl to, ką valgau. Maitinu dalimis, panašiai kaip 90 dienų dieta, bet ne visai. Vaisiai, daržovės, ankštiniai augalai, šparaginės pupelės, žuvis, vištiena – stengiuosi valgyti bent 4 kartus per dieną.

Saldus mane labai vilioja, ir visada vakare…

Vasarą nusidedu – geriu daugiau alaus. Aš gaminu žaliąją arbatą, man ji patinka, žinau, kad ji pašalina toksinus iš organizmo.

Jūs gyvenate Bankjoje, gryname ore. Kaip jaučiatės Sofijos centre?

- Šiek tiek nervinuosi – pirmiausia dėl judėjimo, paskui dėl viso kito. Mieste įtampa didelė, čia ramu – net nejučia išeiname iš namų. Aplink mus tik miškas ir pievos… Oras centre siaubingai purvinas. Ta proga pasidalinsiu, kad išgydymas nuo plaučių uždegimo, pasak gydytojos, buvo išgydytas būtent todėl, kad gyvename gryname ore.

Ar turėjote rimtų sveikatos problemų?

- Ne, aš neseku 20 metų. Gripas, peršalimas, viskas, ačiū Dievui! Bet prieš 20 metų nuo kareivinių turėjau gana rimtą dvylikapirštės žarnos opą. 91 metų pradžioje spaudoje pasirodė straipsnis, kurį su smalsumu skaičiau, nes visi sakė, kad opa yra nervinio pagrindo, kad tai genetinė liga, o ne grybelinis darinys. Nepatikėsite, bet per 30 dienų su tam tikrais vaistais atsikračiau, tai daugiau nepasirodė. Man atvežė antibiotiką iš Amerikos, pusseserė daktarė Velina Gergelčeva sudarė man tvarkaraštį, ir viskas. Paminėsiu, kad

mano mamos šeima yra gydytojai

Mane patikimai palaiko artimųjų ir gydytojų komanda – visa Gergelchevi šeima. Tai mano gydytojai – mes su Katya jais pasitikime ir pasitikime.

Ar randate laiko mankštintis?

- Aš ne, aš tinginys, bet Katya šiuo atžvilgiu yra geležinė. Namuose turime treniruoklių, bet man geriau pjauti žolę. Tai mano fizinės pastangos, kurios man teikia malonumą ir padeda išlaikyti formą.

Kur ir kodėl mes, bulgarai, praradome sveikatą?

- Sveikatos apsaugos klausimas mūsų šalyje komplikuotas – net neverta komentuoti. Džiaugiuosi, kad turiu giminaičių gydytojus, kad ištikus bėdai galiu jais pasikliauti. Gyvename labai įtemptu laiku, patiriame nuolatinį stresą. Žmonės yra prislėgti, sunerimę, paskutinis dalykas, kurį jie padarys, bus kreiptis į gydytoją ar bent jau pasitikrinti. Manau, kad susirgę nerimaujame dėl savo sveikatos. Taip pat ir aš, visi gyvename nuolat spaudžiami. Mūsų visuomenė „serga“ne tiek fizine, kiek psichine. Mes nesame ramūs, nesame psichiškai stabilūs. Mes pamirštame apie savo sveikatą ir lenktyniaujame su problemomis, kad išgyventume.

Nuskurdėme ne tik finansiškai, bet ir dvasiškai. Mes nesame laimingi, nesišypsome, nesimėgaujame tuo, ką pasiekė šalia esantis žmogus. Vis klausiu savęs, kodėl ir kur dingo žmonių šypsenos, gerumas, empatija!

Turėtume reguliariai lankytis pas gydytoją, atlikti tyrimus bent kartą per metus, daugiau šypsotis. Tai apsaugos mūsų sveikatą ir psichiką! Kai susergame, esame labai bejėgiai ir nežinome, ar tada gydytojai galėtų mums padėti.

Rekomenduojamas: