Georžeta Čakarova: Mūsų ligos yra nuo nervų – pirmiausia skauda smegenis

Turinys:

Georžeta Čakarova: Mūsų ligos yra nuo nervų – pirmiausia skauda smegenis
Georžeta Čakarova: Mūsų ligos yra nuo nervų – pirmiausia skauda smegenis
Anonim

Georžeta Čakarova yra bulgarų dramos ir kino aktorė, viena iš „Ivano Vazovo“nacionalinio teatro žvaigždžių. 1964 m. baigė VITIZ prof. Zelcho Mandajievo klasėje. Jau 1961–62 metais Chakarova vaidino savo pirmajame filme „Jausmų kronika“, kurį režisavo Lubomiras Šarlandžijevas. Jos teatrinė karjera prasidėjo 1964 m. Dobricho "Yordano Jovkovo" dramos teatre. Po to trejus metus ji vaidino Satyriniame teatre. Nuo 1970 m. iki išėjimo į pensiją 2002 m. jis vaidino Nacionalinio teatro trupėje.

Aktorė taip pat žinoma dėl to, kad kartu su kolega Klimentu Denčevu dalyvavo seriale „Pasakojimų parduotuvė“, transliuojamame laidoje „Labanakt, vaikai“.

Georžeta Čakarova gimė Šumene – sename šeimos name, pastatytame 1877 m.iš savo prosenelio Kostakio Kutsarovo, pirklio ir turtingo žmogaus. Georgetos močiutė, jo dukra, ištekėjo už pulkininko Georgijaus Chakarovo, kilusio iš Veleso, Makedonijos didvyrių Ortse ir Mile Popiordanovi giminaičio. „Aš ir Chocho Popyordanov esame giminingi“, – išdidžiai dalijasi aktorė.

Georžeta Čakarova yra Stefano Charitonovo – dokumentinių filmų režisieriaus ir kamerinio ansamblio „Ioan Kukuzel“įkūrėjo – žmona. Jie turi dukrą – aktorę ir televizijos laidų vedėją Alexandrą Guzelevą – Shani.

Sulaukusi 73 metų Georgette atrodo bent 10 metų jaunesnė. Ne todėl, kad jos gyvenimas buvo grįstas gėlėmis. Dulcinea, už kurią atsiduso bulgarų vyrai, jos išvaizdos pokyčius sutiko ramiai. Štai ką dar kartų bulgarų mylima aktorė papasakojo apie savo gyvenimą gydytojo akivaizdoje.

Ponia Chakerova, kaip jaučiatės?

- Gerai, ačiū! Jau seniai praėjau amžiaus krizes, kurios jas palaužia. Apie 50 metų mano vyras sunkiai susirgo. Tada Shani kreipėsi į VITIZ. Buvau taip užsiėmusi vaidmenimis teatre, apsipirkinėdama, gamindama maistą ir prižiūrėdama sergantį vyrą, kad nesupratau, kaip išgyvenau kritinį amžių. Dabar guodžiu save anūke Alisa – ji yra geriausia mano gyvenime. Kaip ir spektaklis „Pigmalionas“– Nacionaliniame teatre vaidinamas kartą per mėnesį.

Kai mirė mano geriausia draugė Tanya Masalitinova, man buvo labai sunku įveikti jos nebuvimą. Ir dabar šalia manęs nėra nė vieno, su kuriuo galėčiau viskuo pasidalinti taip, kaip ji.

Kaip gyvenate, kai visas jūsų gyvenimas buvo teatras?

- Dviem sakiniais negaliu pasakyti, ką teatras man davė ar ką iš manęs atėmė. Jis – visas mano gyvenimas, nors dabar gyvenu labai gerai, krizių nebūna, kitaip nei kai kurie mano kolegos pensijoje. Dukra netiki, kad aš nekenčiu, kad nesijaučiu blogai dėl scenos. Galbūt dėl to, kad du kartus atidėjau išėjimą į pensiją. Galbūt todėl, kad jos vaikystės prisiminimuose

Aš buvau „ištekėjusi“už teatro

Ir nors jau daugiau nei 13 metų esu pensijoje, su teatru visiškai nenutrūkau – vaidinu „Pygmalione“. Jis man atidavė viską, bet ką jis iš manęs atėmė, man tai neskauda, aš atidaviau jam savo širdį.

Mano šeimos gyvenimas buvo pavaldus mano teatrui, gyventi su menininku nėra lengva. Dievas mane išgelbėjo nuo apkalbų, bet mano vaikas užaugo tarp filmavimo priemonių. Radau jėgų jos atsiprašyti, kad pasiilgau vaikystės, bet ji mane supranta ir jau seniai man atleido.

Kaip prabėga jūsų diena?

- Keliuosi anksti, taip jau pripratau, pusryčiauju, geriu kavą. Krekeriai su sūriu, su trupučiu uogienės, šviežias pienas – tai dažniausiai mano pusryčiai. Skaitau daug – bet kada, vakare, kartais iki 3 val. Kasdien nusiperku laikraštį ir perskaitau jį iki paskutinės raidės. Na, kartais man sunku pabūti vienai, jaučiuosi gana vieniša. Televizoriaus beveik nežiūriu, tik žinias, bet dukros Shani laidų nepasigendu. Kartais susitinku su draugais kavos. Kartą per mėnesį susitinkame su kolegomis iš VITIZ grupės. Gyvenu sunkiai, bet man viskas gerai! Aš ne tik sėdžiu namuose, bet išeinu, susitinku su kolegomis, apsipirkinėju – turiu jėgų viskam, nors mano diena pati įprasčiausia ir per daug banali.

Ar sveikai maitinatės?

- Taip, aš stengiuosi tai padaryti. Gaminu pati, bet valgau ir picas. Mačiau keletą namų maitinimo įstaigų. Kartais imu iš ten, dėl įvairovės, bet dvi porcijas - man ir vyresnei draugei, kuri susilaužė koją ir gyvena viena. Žolelių arbatų negeriu, nes nežinau jų poveikio. Bet kai š alta, geriu – jie tave šildo, nuostabiai kvepia.

Minėjote, kad užsirašykite, kokias užduotis turite tą dieną…

- Manau, tai normalu -

pradėjome daug ką pamiršti

ir todėl užduotis užsirašau ant popieriaus lapo. Taip pat sprendžiu kryžiažodžius – suaktyvinau smegenis. Anekdotų rate, bet turiu eiti pas gydytoją, turėtų man išrašyti kokių nors vaistų, bet tyrimų neatlieku. Vartoju papildus, turiu sveikatos problemų, nenoriu gilintis į smulkmenas, bet jie man tikrai padeda.

Ar kada nors sunkiai sirgote?

- Nuo jaunystės laikiausi tam tikro poilsio ir darbo režimo. Dėl to šiuos metus buvau gana geros sveikatos. Daktarė Balabanova, ji buvo akių gydytoja, man aplink akis buvo miežių, ji jas operavo. Bulgarijos gydytojams nėra lengva, jie dirba apgailėtinomis sąlygomis, bet mes turime juos gerbti.

Atlikau aterosklerozės tyrimą

privačioje ligoninėje, kol kas man viskas gerai. Turiu skydliaukės mazgelį, vaistų nevartoju, bet turiu jį stebėti, kad nepablogėtų.

Ar visada buvote normalaus svorio?

- Deja, ne. Kelis kartus priaugau svorio ir daug, ypač kojų. Man tai buvo labai nemalonu, esu laikęsis ir dietų. Manau, kad mano svorio padidėjimas yra paveldėtas – mama buvo putlesnė. Dariau įvairius pratimus, atėmiau iš savęs duonos ir saldumynų. Bet girdžiu, kad dabar daugelis jaunų merginų badauja, kad būtų lieknos. Ir suserga – išsekę, atsisako valgyti, užuot linksmindamiesi ir mokydamiesi, gydomi ligoninėse. Plaukiu ir dabar, tai mane palaiko.

Prieš metus turėjau aukštą kraujospūdį, dabar jaučiuosi gerai, bet geriu tabletes. Vaistai labai brangūs, už vaistus moku daugiau nei 100 BGN. Pagyvenusių žmonių padėtis mūsų šalyje yra tragiška. Turėjau pažįstamą gydytoją iš Vokietijos, ji visiems Bansko pensininkams su TIR siųsdavo nemokamus vaistus - išdalijo pagal sąrašą, kad nesusipainiotų, kas ką turi gerti. Ji mirė, dabar žmonės ten vos gali nusipirkti savo tablečių.

Negalime sugrąžinti nemokamos sveikatos priežiūros, bet reikia ką nors padaryti dėl visų sergančių žmonių, ne tik pagyvenusių žmonių. Gydytojai turėtų prašyti šito pokyčio, manau, kad nuo jų viskas prasidės. Niekas negalvoja apie žmones, apie kaimo žmones. Būkime sveiki, to ir linkiu kiekvienai dienai pabudusi. Manau, kad visos mūsų ligos yra nuo nervų – pirmiausia suserga smegenys.

Bulgarai turi daug problemų, rūpesčių, jaunimui nėra darbo, suaugusieji badauja, negali gydytis. Posakis, kad bulgarai labiau rūpinasi savo automobiliu nei sveikata, yra labai teisingas. Tikiuosi, kad naujoji valdžia tai pakeis, kad bus daugiau prevencijos, kad ligas būtų galima nustatyti laiku.

Rekomenduojamas: