Dr. Trifon Valkov, MD: kuo ilgiau erkė įsigeria, tuo didesnė infekcijos rizika

Turinys:

Dr. Trifon Valkov, MD: kuo ilgiau erkė įsigeria, tuo didesnė infekcijos rizika
Dr. Trifon Valkov, MD: kuo ilgiau erkė įsigeria, tuo didesnė infekcijos rizika
Anonim

Daktaras Trifonas Valkovas, medicinos mokslų daktaras, yra infekcinių ligų specialistas. MD. Dalis komandos – iš sostinės infekcinės ligoninės. Jis yra Sofijos medicinos universiteto Infekcinių ligų ir atogrąžų medicinos katedros asistentas

Vasaros sezonui taip pat būdingi įvairių vabzdžių įkandimai, įskaitant erkes, kurios, kaip žinia, dažnai yra rimtų infekcijų nešiotojai. Kada kreiptis į gydytoją, su kokiais nusiskundimais ir simptomais įtarti, kad galite užsikrėsti kažkuo pavojingu – žiūrėkite pokalbyje su specialistu.

Dr. Valkov, neuroboliozė yra viena iš vasaros pavojų, susijusių su erkės įkandimu. Kaip pasireiškia ši liga?

- Laimo liga yra erkių platinama – pernešėjų platinama liga. Kaip ir čia, vektorius 99% atvejų yra erkės. Labai retais atvejais ir retai tai gali būti kai kurių rūšių uodai.

Laimo liga vystosi trimis etapais. Pirmuoju atveju erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas. Jis pasirodo vadinamojo pavidalo migruojanti eritema. Šio paraudimo ar dėmės dydis gali būti nuo cento iki 30-40 cm skersmens. Ir pats jo pavadinimas rodo, kad ir vėliau po įkandimo skirtingose kūno vietose, už įkandimo vietos ribų, gali atsirasti panašios formos ir skirtingo dydžio dėmės.

Antroji ligos stadija dažniausiai siejama su raumenų ir kaulų sistemos pažeidimu, pasireiškiančiu aseptiniu arba Reiterio artritu, ir centrinės nervų sistemos – su įvairių grupių kaukolės arba stuburo nervų pažeidimu. O trečioji ligos stadija daugiausia susijusi su komplikacijomis iš centrinės nervų sistemos ir raumenų ir kaulų sistemos. Tačiau čia artritas iš aseptinio virsta septiniu ir vėliau gali sukelti ankilozę bei negalią.

O centrinės nervų sistemos atžvilgiu vadinamasis Baumuardo-Garino triada. Jis pasireiškia vienpusiu ar dvišaliu septintojo galvinio nervo pažeidimu, išsivystant aseptiniam meningitui arba meningoencefalitui ir poliradikuloneuritui. Tačiau triada ne visada turi būti įvykdyta laikantis šių trijų sąlygų.

Kartais tai gali pasireikšti tik vienašališkai arba dvišaliu septintojo kaukolės nervo pažeidimu. Netgi Vokietijoje po erkės įkandimo ir vienpusio ar dvišalio periferinio dalinio pažeidimo, kai atlieka juosmeninę punkciją, jie taip pat siunčia tiriamąją medžiagą dėl Laimo ligos ar neuroboreliozės.

Jei erkė yra užsikrėtusi, ar tai visada reiškia, kad žmogus užsikrės Laimo liga? Ar geras žingsnis tyrinėti erkę?

- Tai labai įdomus klausimas ir svarbu, kad žmonės apie tai žinotų. Kaip sakiau, erkės yra tik boreliozės nešiotojai. Pirma, erkės įkandimas ne visada reiškia, kad žmogus susirgs bet kokia erkių platinama liga, ne tik Laimo liga. Tačiau kalbant apie Laimo ligą, mums pasisekė, jei galiu taip pasakyti, kad net jei 100% įrodyta, kad erkė yra užkrečiama, jos įkandimas

negalima nedelsiant perduoti Laimo ligos

Ligai perduoti reikia šiek tiek laiko. Ir šis laikotarpis yra nuo 16 iki 24 valandų. Kuo ilgiau erkė yra ant mūsų, tuo didesnė rizika, kad ji perneš Laimo ligą šeimininkui. Tai yra vienas dalykas, kurį reikia žinoti.

Kitas svarbus dalykas yra dažniausiai daromos klaidos gydant erkes. Iš mūsų pacientų girdėjau visokių dalykų: vieni juos degina cigarete, kiti tepa aliejumi ir t.t. Mažai žinomas faktas yra tas, kad erkės kvėpuoja per savo tempą. Tai yra, kai jis nugrimzta į žmogaus organizmą, jis nuskendo, išskyrus jo snukį ir galvą. Kai įpilame aliejaus ar kito skysčio, jis automatiškai užspringsta, o vėmimas padidina infekcijos riziką. Tai pažodžiui kaip injekcija, kaip švirkštas mūsų kūne.

Be to, varnelė neturėtų suktis nei pagal laikrodžio rodyklę, nei prieš laikrodžio rodyklę. Paprasčiausias ir paprasčiausias būdas yra tiesiog patraukti jį statmenai vietai, kurioje jis buvo įdėtas. Su pirštine ar specialiu vaistinėse parduodamu plastikiniu pincetu galima ją suimti ir lėtai ištraukti.

Ar dažnai aptinkate boreliozės infekciją Bulgarijoje?

- Laimo liga yra sezoninė liga – ji susijusi su erkių veikla. Bulgarijoje nėra aiškios statistikos apie sergamumą. Mūsų skaičiavimais, per metus Laimo liga ligoninėse diagnozuojama apie 400-500 žmonių. Žinoma, tai tik nedidelė dalis atvejų – gana didelis procentas lieka nepaaiškinami arba nepasiekia gydytojo.

Laimei, per

dauguma atvejų

pacientai pas specialistą kreipiasi pirmoje ligos stadijoje, kuri taip pat yra lengviausia, lengviausiai gydoma ir greičiausiai praeina. Palyginti nedaug atvejų (o statistikos čia, deja, nėra) pacientų, kuriems yra antra ar trečia stadija. Šiais laikais ne tik Bulgarijoje, bet ir visoje Europoje, kad pacientas pereina į antrą ar trečią Laimo ligos stadiją, tai laikoma medicinine klaida – blogai ištirtas, negydomas, nediagnozuotas pacientas.

– Jūs sakote Laimo liga ir neuroboreliozė. Ar tai skirtingos infekcijos?

- Ne, priežastis ta pati. Šiuo metu Europoje aprašytos penkios padermės. Kai infekcija pasiekia centrinę nervų sistemą ir sukelia ten atitinkamus pokyčius, tada jau kalbame apie neuroboreliozę. Pavyzdžiui, tuberkuliozė. Kai ligos sukėlėjas sisteminės infekcijos eigoje pasiekia centrinę nervų sistemą ir ją paveikia, tuomet jau kalbame apie neurotuberkuliozę.

Kaip galima išgydyti neuroboreliozę?

- Neuroboreliozės gydymas yra susijęs su intraveniniu antibiotikų skyrimu, jei įmanoma, sudėtingomis formomis. O kai kurie autoriai rekomenduoja net gerti antibiotiką esant nekomplikuotoms, lengvesnėms formoms. Tačiau čia svarbu stebėti antibiotiko vartojimo laiką. Visose rekomendacijose doksiciklinas išlieka pasirinktu vaistu. Jei vartojama per burną, gydymas turi trukti mažiausiai 2–3 savaites. O sergant neuroborelioze jo į veną leidžiama vartoti iki 2 savaičių.

Prof. Kantarjiev savo interviu rekomenduoja profilaktiškai vartoti antibiotiką nuo erkių įkandimų. Ar sutinkate su šia rekomendacija?

- Galbūt čia pateksime į nedidelę akistatą su prof. Kantarjiev. Dar kartą paminėsiu Europos gaires, ypač Vokietijos infekcinių ligų draugijos ir Vokietijos neurologijos ir nervų ligų draugijos gaires. Abi bendrovės rekomenduoja ir tvirtai laikosi temos, kad šiuo metu tai

antibiotikų skyrimas atmestas

profilaktikos tikslais po erkės įkandimo. Antibiotikas turėtų būti įtrauktas tik tada, kai įrodyta infekcija.

Net kai kas daugiau. Vakaruose apie Laimo ligą nebekalbama kaip apie atskirą nozologinį darinį, tačiau mokslinėje literatūroje vis dažniau aptinkama „Laimo ligos komplekso“sąvoka, kuri apima ne tik Laimo ligą, bet ir nemažai kitų bakterinių ir kai kurių. virusinės infekcijos, kurias, patekusios į žmogaus organizmą, gali pernešti erkės. Pavyzdžiui, tai yra kai kurios streptokokinės infekcijos ir maždaug 5–6 virusų tipai.

Ar yra visos šios infekcijos, ar jos pasireiškia ir Bulgarijoje?

- Gana dažnai sulaukiame pacientų, kurie pas mus kreipiasi su duomenimis apie erkės įkandimą, o įkandimo vietoje diagnozuojame eritemą, patinimą, suspaudimą, net fliuktuacijos požymius (skysčio judėjimą uždaroje patalpoje). minkštų sienelių ertmė). Tačiau tai nėra tipiška eritema, o tai reiškia, kad žaizda įkandimo vietoje yra antrinis užkrėstas židinys, atsirandantis dėl paties sukėlėjo parazitavimo. Tai reiškia, kad įkandimo vietoje atsiranda daugybė kitų bakterinių ir virusinių infekcijų, sukeliančių vietinę uždegiminę reakciją. Bet tai jokiu būdu nėra Laimo liga. Net prieš dvi dienas turėjome tokį atvejį ligoninėje.

Ar laboratoriniai įtariamos neuroboreliozės tyrimai yra patikimi įrodant infekciją? Kodėl jie dažnai pateikia klaidingai teigiamus arba neigiamus rezultatus?

- Kai kalbame apie Laimo ligos diagnozę, turime omenyje jos buvimą kaip ligą ir abstrakčią nuo neuroboreliozės, kaip ypatingą atvejį jos eigoje. Auksinis standartas šios ligos diagnozėje yra serologiniai tyrimai. Čia svarbu žinoti, kad kai yra erkės įkandimas prieš pasirodant tipiniam klinikiniam vaizdui, kuris gali įvykti per kelias dienas po įkandimo, jei paimame kraują ir atliekame tyrimą - tai vadinama "ELISA", tada pirmas 4–6 savaites

rizika gauti klaidingai neigiamą rezultatą

yra labai didelis. Taip yra todėl, kad Laimo ligos etiologinis sukėlėjas per pirmąsias 4–6 savaites aktyviai atakuoja, įsiveržia ir sunaikina tam tikros rūšies imunokompetentingas ląsteles – b altuosius kraujo kūnelius – taip vadinamus. B-limfocitai, kurie yra antikūnų gamybos pagrindas. O diagnostikos metodika paremta būtent šių specifinių antikūnų įrodymu. Todėl rekomenduojame pacientams palaukti mažiausiai keturias savaites prieš atliekant tyrimą. Taip yra standartiniu atveju, kai įrodoma tik Laimo liga, visa to žodžio prasme.

Tačiau kai kalbame apie neuroboreliozę ir apskritai apie visas neuroinfekcijas, diagnozė yra laboratorinė – smegenų skystis. Ten privaloma atlikti juosmeninę punkciją, paimti medžiagą iš stuburo skysčio, kuri siunčiama į atitinkamas laboratorijas – klinikines, virusologines ir mikrobiologines. Kalbant apie Laimo ligą, auksinis diagnozavimo standartas yra PGR testas. Tačiau svarbu žinoti, kad sergant šia liga testas yra teigiamas tik apie 40 % atvejų.

Atsižvelgiant į tai, ką sakėte iki šiol, ar meningitą dažniau sukelia virusai ar bakterijos?

- Meningitas, kaip ir bet kuri infekcija, šiame skaičiuje nėra išimtis. Jas daugiausia gali sukelti virusai ir bakterijos. Yra tokių, kuriuos sukelia ir grybai bei parazitai. Ūminės virusinės centrinės nervų sistemos infekcijos sudaro daugiau kaip 85 % etiologiškai išaiškintų infekcijų.

Kodėl, nepaisant diagnostikos pažangos, etiologiškai neįrodyto meningito procentas vis dar išlieka didelis?

- Mes su kolegomis turime vieną tokią citatą: neuroinfekcijų diagnozė yra dūrios adatos gale – tik smegenų skysčio medžiagoje. Jei smegenų skystyje yra biocheminių pakitimų, galima kalbėti apie neuroinfekciją. Kitas klausimas, ar mums pavyks įrodyti etiologinį

šios neuroinfekcijos priežastis

Tai dar viena problema, nes visas smegenų skystis arba ši kūno dalis yra specifiškesnė už serumą aplinka. Medicinai labai sunku atskirti tam tikrus sukėlėjus nuo centrinės nervų sistemos. Tai taip pat yra didesnio etiologiškai nepaaiškinamų neuroinfekcijų dažnio priežastis.

Ar virusinis meningitas dažniau pasitaiko vasaros sezonu?

- Ne visai, priešingai. Ne tik virusų, bet ir bakterijų sukeltų neuroinfekcijų dažnis dažniausiai diagnozuojamas rudens-žiemos laikotarpiu. Priežastis ta, kad tada dažnėja virusinės infekcijos, o tai taip pat padidina neuroinfekcijomis sergančių pacientų procentą. Daugiau nei 90% atvejų meningitas yra antrinis. Jis vystosi kokios nors ankstesnės, kitos infekcijos – rinito, nazofaringito, laringito – pagrindu. Paprastai tariant, viršutinių kvėpavimo takų kataras, taip pat plaučių uždegimas, uroinfekcijos. Netoliese arba hematogeniniu keliu sukėlėjas pasiekia centrinę nervų sistemą ir sukelia neuroinfekciją.

Pasirodo, net vaikščiojant basomis infekcijos gali nukeliauti iki centrinės nervų sistemos…

- Taip, toks yra stabligės pavyzdys. Buvo aprašyti stabligės atvejai pacientams, kuriems infekcija perėjo nuo kūno paviršiaus, būtent nuo pėdų, kai vaikščiojo basomis ant žemės. Tokio nek alto sužalojimo kaip žaizda užtenka, kad pirštas patektų į žmogaus organizmą. Clostridium tetani sporų yra visur ir visur dirvoje. Be šio sukėlėjo sporų, dažnai yra ir kitų aerobinių bakterijų. Kai jie

kristi kartu su purvu į žaizdą,

plėtodami medžiagų apykaitos ciklą, „suvartokite“deguonį iš aplinkos, t.y. iš žaizdos. Tai sumažina aplinkos redokso potencialą ir leidžia patogeninėms padermėms - Clostridium tetani, kuri vystosi tik be deguonies, iš sporų patekti į gyvybiškai svarbią ląstelę. Dėl to jis pradeda išskirti pavojingą toksiną – tetanospazminą, dėl kurio išsivysto viena iš sunkiausių infekcinių ligų – stabligė.

Kokia yra sėkmingiausia neuroinfekcijų prevencija? Ar yra vakcinų nuo labiausiai paplitusių?

- Laimei – taip. Kalbant apie bakterines centrinės nervų sistemos infekcijas, trys yra pagrindinės padermės, sukeliančios daugiau nei 95% etiologiškai įrodytų bakterinio meningito ir meningoencefalito atvejų. Tai yra: Streptococcus pneumoniae, taip pat žinomas kaip pneumokokas, meningokokas ir Haemophilus influenzae. Prie jų galima pridėti dar tris padermes – Escherichia coli K1, kapsulinio antigeno pirmojo tipo, Listeria monocytogenes ir Streptococcus agalactiae. Laimei, šiuo metu yra vakcina nuo visų trijų pagrindinių padermių. Skiepai nuo pneumokoko ir Haemophilus influenzae yra privalomi ir mūsų šalyje yra įtraukti į skiepų kalendorių. Taip pat yra vienas nuo meningokoko, bet rekomenduojamas.

Kalbant apie virusinį meningitą rudens-žiemos laikotarpiu, viena pagrindinių priežasčių yra gripas. Taip pat yra vakcina nuo jos.

O kaip dėl stabligės?

- Vakcina taip pat buvo sukurta gana ilgą laiką. Ji yra kombinuota – nuo difterijos, stabligės ir kokliušo, taip pat yra privaloma vakcina, įtraukta į skiepų kalendorių. Taigi užregistruoti stabligę šiandien yra šiurkštus skiepų kalendoriaus pažeidimas. Geriausia stabligės ir kitų nervų infekcijų prevencija išlieka skiepai.

O įkandus šuniui, kas pasitaiko gana dažnai, ne tik vasarą, ar profilaktiškai skiepijama?

- Yra vakcina nuo pasiutligės.

Sukurtas serumas nuo pasiutligės,

kuris pacientams, kuriems įkando šunys ar kiti gyvūnai, įskaitant laukinius, turėtų būti dedami kuo greičiau po įkandimo. Tai neleidžia vystytis ligai ir, žinoma, mažina sergamumą. Vakcina neįtraukta į įprastą skiepų kalendorių, ji suleidžiama gyvūnui įkandus. Pacientams, nukentėjusiems nuo tokio įvykio, rekomenduojame stebėti juos įkandusį gyvūną, nes jam taip pat pasireiškia pasiutligės simptomai. Jei jo nepavyksta atsekti, serumo įdėjimas tampa beveik privalomas.

Kokių simptomų turėtume stebėti?

– simptomai gali pasirodyti nuo kelių iki dešimties dienų. Jie daugiausia susiję su pasikeitusiu gyvūno elgesiu – agresyvumo apraiškomis, gausesniu seilėtekiu ir nedideliais kraujavimais, daugiausia skleroje, akyse. Jūsų skaitytojams svarbu žinoti, kad pasiutlige galima užsikrėsti ne tik įkandus. Sukėlėjas gali prasiskverbti per odą, per mažas žaizdeles net tada, kai ant jos nukrenta sergančio gyvūno seilės. Tai virusinė liga. O įkandimo, sukėlėjo prasiskverbimo vieta nutirpsta arba jaučiamas nedidelis dilgčiojimas.

Kuo galima gydyti žaizdą po įkandimo, kad ji neužsikrėstų?

- Iš karto po įkandimo reikia nuplauti dezinfekavimo priemone – tirpalais jodo pagrindu (jodobenzenas, jodaseptas), taip pat kompresus su deguonies vandeniu ir revanoliu. Jie veiksmingi ne tik įkandus šunims, bet ir apsaugant nuo stabligės. Ypač svarbų vaidmenį čia atlieka vandenilio peroksidas, arba vadinamasis. peroksidas. Jis padidina redokso potencialą žaizdoje – į ją patenka papildomo deguonies, o deguonis slopina anaerobinių mikroorganizmų vystymąsi.

Rekomenduojamas: