Kiaušiniai nekenkia sveikatai

Turinys:

Kiaušiniai nekenkia sveikatai
Kiaušiniai nekenkia sveikatai
Anonim

Per dvidešimt metų jokiam produktui nebuvo tiek daug priekaištų ir nuomonės pasikeitimų. Ar jie tokie žalingi, kaip kai kurie juos laiko, ir ar yra kokių nors pagrįstų priežasčių apie juos skleidžiamiems mitams? Apie šiuos klausimus šiandien kalbamės su gydytoja dietologe gydytoja Tsvetanka Yanakieva

Ji baigė sporto medicinos, ultragarso, toksikologijos, anesteziologijos ir reanimacijos, sveikatos valdymo specializacijas.

Jis turi ilgametę patirtį sporto medicinos, profilaktikos, mitybos, svorio metimo, atsigavimo ir biostimuliacijos srityse.

Daktare Yanakieva, ar pasikeitė mitybos specialistų požiūris į kiaušinius? Ar valgysime juos, ar valgysime? Pavyzdžiui, skaičiau, kad kiaušinis storina

– Šis mišinys gaunamas dėl didelio trynio riebalų kiekio. Bet tai yra grynai logiška išvada. JAV (Konektikuto universiteto) ir Didžiosios Britanijos mokslininkų didelio masto moksliniuose tyrimuose buvo nustatyta, kad geriausi pusryčiai yra kiaušinis. Po jos sotumo jausmas išsaugomas ilgiausiai ir per pietus suvalgoma mažiau maisto, o tai yra būtina sąlyga norint sumažinti nutukimo riziką ir sumažinti jau susikaupusius kilogramus. Išvada buvo tokia, kad svorio metimo programose galima naudoti 1-2 kiaušinius per dieną. Be to, vidutinio dydžio kiaušinyje nėra daug kalorijų – apie 75 kcal. Jame esančios lipotropinės medžiagos – cholinas ir lecitinas – apsaugo nuo riebalų įsiskverbimo į kepenis (steatozės), kuri būdinga nutukimui.

Ar tiesa, kad putpelių kiaušiniai yra naudingesni nei vištų kiaušiniai?

- Šią „pasaką“tikriausiai sugalvojo prekeiviai putpelių kiaušiniais. Tačiau biocheminių tyrimų rezultatai yra įtikinami. Abiejų tipų kiaušiniuose vitaminai ir mineralai yra maždaug vienodi. Medžiagų, turinčių tam tikrą reikšmę aterosklerozės profilaktikai (konalbumino, lizocimo, flavoproteinsialinės rūgšties), yra daugiau vištos kiaušinyje. Cholesterolio putpelių kiaušiniuose yra daugiau. Jei aterosklerozę gydysime kiaušiniais, tai vištos.

Ar kiaušiniai yra sunkus maistas? Kokia jūsų nuomonė?

- Šis mitas taip pat turi liaudies kilmę. Jis pagrįstas kai kurių žmonių kepenų, tulžies pūslės ir kasos ligomis. Suvalgius kietai virtų kiaušinių, jaučiamas sunkumas ir skausmas dešinėje apatinėje šonkaulio dalyje bei diskomforto jausmas, dėl kurio kyla minčių apie šio maisto nepriėmimą iš organizmo, todėl – tai sunkus ir nerekomenduojamas. Iš tiesų, jis nerekomenduojamas sergant šių organų ligomis. Tačiau kalbant apie kiaušinių svorį, tai yra visiškai neteisinga nuomonė. Atvirkščiai, tai labai lengvas maistas. Nėra kito produkto, kuris

sugeria 98 %

be ypatingų kūno pastangų ir nepaliekant jokių atliekų bei „šlakų“. Kiaušiniai yra mitybos b altymų etalonas. Laisvai laikomus kiaušinius galima sum alti per valandą. Koks tai gali būti sunkus maistas?

– paminėjote minkštai virtus kiaušinius. Ar žalios ne geriau nei virti?

– Pagerbdamos šį mitą, mūsų močiutės vaikystėje mus kimšdavo žaliais kiaušiniais. Pagrindinės biochemijos žinios rodo ką kita. Žaliuosius b altymus organizmas labai sunku suskaidyti ir panaudoti. Dėl to k altas fermentas – antitriptazė, esanti žaliaviniame b altyme ir apsunkinanti jo skaidymą. Šiuo atveju galima sakyti, kad vištos kiaušinis yra sunkus maistas. Tačiau tai netaikoma virtam produktui, kuris suyra ir puikiai įsigeria.

Virti kiaušinių b altymai yra įtraukti į griežčiausias dietas, kai virškinimo sistema neturėtų būti apkrauta. Tai žalias kiaušinis, kurį galima apibūdinti kaip kenksmingą. Jame yra b altymo avidino, kuris suriša vitaminą biotiną ir pašalinamas iš organizmo. Dažnas žalių kiaušinių vartojimas gali sukelti biotino trūkumą ir turėti pasekmių sveikatai – dermatitą, depresiją, nuovargį,

liežuvio receptorių atrofija

Kita klaidinga nuomonė yra ta, kad apelsinų tryniai yra naudingesni nei geltoni. Tai irgi liaudies pasaka. Taip yra dėl to, kad kai kažkas grynai estetiško yra malonesnis akiai, jis gali būti naudingesnis. Praktiškai trynio spalva priklauso nuo vištų maisto ir augalinių pigmentų kiekio jame.

Taip pat nėra skirtumo tarp kiaušinių su b altu lukštu ir kiaušinių su tamsesnės spalvos lukštu. Tamsesni kiaušiniai savo sudėtimi nesiskiria nuo b altų. Jas deda tam tikros rūšies vištos. Vienintelis skirtumas nuo b altųjų yra tas, kad jų apvalkalai yra tvirtesni ir sunkiau sulaužomi, todėl juos renkasi augintojai ir prekybininkai.

Kiek kiaušinių galime suvalgyti, kad šis naudingas produktas būtų naudos, o ne žalos?

- Kiek gydytojų, tiek nuomonių šiuo klausimu. Kai kiaušiniai buvo netinkami dėl cholesterolio, gydytojai juos apribojo 1–2 per savaitę. O kol kas kai kurie kolegos rekomenduoja iki 3-4 per savaitę. Daugelyje plataus masto tyrimų Amerikoje, kuriuose dalyvavo 120 000 žmonių, kurie buvo stebimi 14 metų, buvo gautas neabejotinas rezultatas: tiems žmonėms, kurie suvalgė 7–14 kiaušinių per savaitę, širdies priepuoliai ir insultai nepasireiškė dažniau - dažnai tie žmonės. kurie suvartodavo tik vieną kiaušinį per savaitę. Iš čia ir išvada: 1-2 kiaušiniai per dieną nekelia jokios žalos sveikatai.

Jie nesukelia aterosklerozės

Nuomonė, kad kiaušinėliai sukelia kraujagyslių aterosklerozę, atsirado prieš 30 metų ir tebegyvena masinėje sąmonėje. Tai yra tik spėlionė ir pagrįsta cholesterolio kiekiu trynyje. Moksliniai duomenys jau seniai paneigė kiaušialąsčių įtaką aterosklerozės atsiradimui. Pirma, be cholesterolio, juose yra ir jo antagonistų – fosfolipidų, kurių yra daugiau ir palankiu santykiu 6:1. Antra, buvo nustatyta, kad didžiąją dalį cholesterolio organizmas (ypač kepenys) sunaudoja tulžies rūgščių ir ląstelių membranų sintezei. Trečia, Pasaulio sveikatos organizacija vienoje iš savo ataskaitų nurodė, kad su maistu gaunamas cholesterolis nėra aterosklerozės vystymosi rizikos veiksnys. Tai gyvybiškai svarbi medžiaga. Kam skirti kiaušiniai? Nes norint pagaminti sveiką vištieną reikia daug cholesterolio.

Kiaušiniai yra aukštos maistinės ir biologinės vertės produktas. Juose yra visi organizmo vystymuisi būtini komponentai, optimaliai subalansuotu santykiu - nepakeičiamos ir nepakeičiamos aminorūgštys, nesočiosios riebalų rūgštys, nemažas kiekis riebaluose tirpių vitaminų (vitaminas A, D, E), vitaminas B2., vitaminas B12, folio rūgštis, vitaminas P.

Rekomenduojamas: