„Genas gali leisti Alzheimerio ligos pradžią atidėti mažiausiai ketveriais metais“, – teigia Kanados mokslininkai savo tyrime. Mokslininkai nustatė, kad natūrali geno, vadinamo „HMG CoA reduktaze“, variacija yra 25 % amerikiečių ir kanadiečių ir žymiai sumažina šios ligos, sukeliančios atminties praradimą, išsivystymo riziką.“
„Nustatėme, kad šio genetinio varianto nešiotojams rizika susirgti šia liga sumažėjo 50 % moterų ir 30 % vyrų“, – sakė dr. Universiteto Psichikos sveikatos institutas „Douglas“ir McGill universitetas Monrealyje.
„Visame pasaulyje jau buvo išbandyta šimtai vaistų, siekiant apsisaugoti nuo Alzheimerio ligos, kuria serga 40 mln. žmonių, ir apsisaugoti nuo jos padarinių, tačiau iki šiol nė vieno jų veiksmingumas nebuvo įrodytas.
Mes daugelį metų susiduriame su kolektyvine nesėkme, tai pirmas kartas, kai turime tokį daug žadantį apsauginį faktorių“, – komentavo dr. Poirier.
Pasaulyje žinomo specialisto žodžiai sujaudino gydytojus, pacientus, visuomenę ir per trumpą laiką buvo masiškai perspausdinti visų rūšių žiniasklaidos. Juk tai klastinga liga, kuri pastaraisiais metais netikėtu momentu užklumpa ir senus, ir jaunus žmones… Tačiau ar buvo atrastas naujas Alzheimerio ligos gydymo būdas, ar tikrai tai yra proveržis ligos genetikoje, „Daktaras“paprašė komentaro šia tema, vienas geriausių ligos gydymo specialistų – Aleksandrovsko ligoninės Nervų ligų klinikos skyriaus vedėjas prof. Lačezaras Traikovas.
„Smegenys yra labiausiai pažeidžiamas žmogaus organas, o skaitymas yra labiausiai smegenis apsaugantis veiksnys, palaikantis intelektą ir normalų smegenų senėjimą. Smegenys neturi rezervo, neturi saugyklų. Minta tik tuo, ką kraujas jai tiekia – deguonimi ir gliukoze. Tą akimirką, kai nustoja čiaupas, po kelių minučių prasideda negrįžtamos problemos šiuose itin gležnuose organuose“, – „Daktarų“kaimo žurnalistui sakė prof. Traikovas.
Prof. Traikovai, kaip pakomentuosite prof. Jude'o Poirier žodžius?
- Tai, ką pasakė mano gerbiamas prof. Poirier, yra tiesa, bet tai visai ne naujiena! Ši tiesa žinoma jau mažiausiai 15 metų. Tačiau tai nebuvo pateikta taip, kaip ažiotažas, pastarąją valandą – kaip, matote, cholesterolio kontrolė gali turėti prevencinį vaidmenį sergant Alzheimerio liga. Tai jau seniai žinomas faktas šios srities specialistams… Geriausia prevencija gydant šias ligas ar atitolinant jų atsiradimą yra rizikos veiksnių – tiek Alzheimerio ligos, tiek kraujagyslinės demencijos – kontrolė.
Mačiau, kad šią „naujieną“iš tikrųjų perspausdino daugelis žiniasklaidos priemonių. Bet dar kartą pasakysiu, kad tai yra tolimesnis 15 metų žinomos pagrindinės idėjos plėtojimas. Visi žinome, kad dalis žmonių, turinčių aukštą cholesterolio kiekį, turi genetinį polinkį – jie turi aukštas vertybes turinčius tėvus ir mamas, senelius. Būtent apie tai ir kalbama – genetikas, atradęs dar vieną veiksnį, didinantį riziką susirgti Alzheimerio liga. Ir šis veiksnys yra būtent hiperlipidemijos srityje. Mes tai žinome daugelį metų. Ir ši veislė, šis genas, vadinamas „HMG CoA reduktaze“, apie kurį kalba prof. Poirier, yra kažkas naujesnio, kelių mėnesių senumo. Taigi, atsižvelgiant į bendrą koncepciją, kuri buvo sukurta 10–15 metų apie cholesterolį ir Alzheimerio ligos riziką, pasirodo faktas, kuris ir toliau atlieka patvirtinamąjį vaidmenį šia kryptimi. Štai ir viskas!
Teigiama, kad rūkymas, depresija, net žemas išsilavinimas yra tarp šių rizikos veiksnių…
- Pagrindiniai rizikos veiksniai yra aukštas kraujospūdis, didelis lipidų kiekis, cholesterolis, mažas B12 kiekis, didelis cukraus kiekis kraujyje, diabetas. Tai yra veiksniai, kurie tam tikru būdu pažeidžia kraujagyslės sienelę arba kraujagyslės talpą. Negalima sakyti, kad žema išsilavinimo kvalifikacija yra didesnis rizikos veiksnys, tačiau aukšta išsilavinimo kvalifikacija yra apsauginis veiksnys. Kitaip tariant, tiems, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, vėlesniais metais liga išgydoma, o sergamumo rodiklis mažesnis
Kalbant apie depresiją, kuri yra rizikos veiksnys, taip yra. Bet tai vėlyvoji depresija, kuri pirmą kartą prasideda sulaukus 65 metų.
Kiek žmonių serga Alzheimerio liga Bulgarijoje?
- Mūsų šalyje atlikto epidemiologinio tyrimo duomenimis, demencija serga apie 100 tūkst., o pusė – Alzheimerio liga. Kiekvienas iš jų turi galimybę gauti kokybišką gydymą. Diagnozę apmoka 100%, gydymą 50% apmoka ligonių kasa. Turime bendrą projektą su vokiečių specialistais, kuriame ne tiek gydymo, kiek ligonių priežiūros planą. Šiuolaikinės technologijos galėtų ateiti ir padėti būtent slaugant šiuos pacientus. Jie labai anksti praranda savarankiškumą ir jiems reikia nuolatinės priežiūros, kontrolės ir pagalbos. Tad visokios naujos technologijos – kompiuteriai, robotai – gali palengvinti sergančiųjų, taip pat ir jų artimųjų gyvenimą. Gerai žinodami šios ligos specifiką, įgyvendinę šį mokslinį projektą žinosime, kaip jiems padėti. Skirtinguose etapuose liga pasireiškia skirtingai, skirtingais simptomais. Todėl ta pati kompiuterinė programa negali būti vienu metu naudojama pacientui pradinėje ligos fazėje ir po kelerių metų. Taigi mokslininkai turi pritaikyti visas šias technologijas mūsų pacientų poreikiams.
Jūs nerimaujate, kad mūsų šalyje nėra socialinių namų, kuriuose tokie pacientai galėtų gauti tinkamą medicininę priežiūrą. Kokia padėtis dabar?
– Kalbama apie gerai išvystytus slaugos namus šiems pacientams vėlyvoje ligos fazėje. Tuomet priežiūra yra puiki, su kiekvienu pacientu turi būti 2–3 žmonės. Taip mąstant, šeimos, kuriose yra nepagydomai sergantis pacientas, ne visada gali sau leisti tokią organizaciją – 2-3 iš jų skirstyti dieną ir pasirūpinti ligoniu. Paprastai
šiais paskutiniais etapais šie ligoniai turėtų būti atiduodami į namus, Kalbu apie Europos modelį. Bulgarijoje tokių namų vis dar per mažai, bet šviesa tunelio gale – atsiranda tokio tipo namų. Jie nėra slaugos namai, tai turėtų būti žinoma, nes šie žmonės yra vyresnio amžiaus, tačiau jie serga sunkiomis ligomis ir jiems reikia medicininės priežiūros.
Ar esate optimistiškai nusiteikę, kad tokių centrų atsiras mūsų šalyje?
- Aleksandrovskos ligoninė tokį dienos centrą Bankijoje kūrė apie metus. Jūs patys žinote, kad juo buvo didelis susidomėjimas.
Šiuo metu rengiama nacionalinė programa, aš esu šios komisijos pirmininkė, skirta kovai su Alzheimerio liga ir kitomis demencijos formomis. Pagrindines oficialias gaires parengėme preliminarioje nacionalinėje koncepcijoje, pateikėme Sveikatos apsaugos ministerijai. Remiantis šia koncepcija, kuriamas nacionalinis kovos su liga planas. Ir čia yra vieta pasakyti, kad kuriant šį planą turėtų dalyvauti daugelis kitų skyrių – socialinių, švietimo ir kt. Kadangi tokia nacionalinė šių pacientų, kurių jau yra tiek daug, tinkamo gydymo, diagnozavimo ir priežiūros programa turi būti bendromis skirtingų skyrių struktūrų komandų pastangomis ir būtinai finansiškai užtikrinta.
Jūs esate gydytojas, bet labai tikitės bendradarbiauti su kitomis organizacijomis. Ar taip nutiks?
- Taip, aš esu gydytojas, taip pat darau tai, kas neįmanoma, kad padėčiau savo pacientams. Šiuo metu daugiausia dirbame medicinos srityje. Tačiau pastaraisiais metais
sunkiai dirbdami pasiekėme didelę sėkmę
žinoma, kartu su asociacija „Alzheimeris – Bulgarija“. Tai jauna organizacija, jie mums labai padėjo ir greitai įgauna autoritetingos pacientų organizacijos reputaciją. Štai kelias!
Taip, aš nusiteikęs optimistiškai. Neturėtume teisintis vien lėšų stygiumi – Bulgarijoje yra kompetentingų žmonių, kurie žino, kaip tokią priežiūrą organizuoti. Tik reikia šiek tiek daugiau valios ir pastangų iš įvairių padalinių – tikiuosi, kad artimiausiu metu galėsime pristatyti nacionalinę programą ir Sveikatos apsaugos ministerija imsis iniciatyvos ir organizacijoje, kad šie daugiau nei 100 tūkst. Bulgarija gali gauti tinkamą priežiūrą.
Beje
“Prof. Jude'as Poirier mane citavo ne kartą, ir aš, žinoma, citavau jį. Jo teigimu, nėra nieko naujo – kad cholesterolyje yra genų, kurie lemia skirtingus atsparumo cholesteroliui lygius ir polygius. Jau prieš 7–8 metus mokiniams sakiau, kad cholesterolio gydymas, statinų skyrimas yra apsauginis veiksnys nuo Alzheimerio ligos.
Nenoriu nieko įžeisti, bet daug kartų kartojamas teiginys negali būti tiesa. Pastaraisiais metais nuolat ieškome veiksnių, kurie sumažintų ligos riziką, nes radikalių vaistų vis dar neturime. Cholesterolio gydymas yra vienas iš tų veiksnių, kaip ir aukšto kraujospūdžio gydymas. Tam tikrų tipų pacientams jie tikrai gali atidėti ligos pradžią. Šis faktas vis dar tiriamas moksliškai. Tačiau mes tikrai žinome, kad cholesterolis yra didelis kraujagyslių ligų rizikos veiksnys“, – pridūrė specialistė.
