Naujas Toronto universiteto mokslininkų kūrinys parodė, kad moteriškas lytinis hormonas atlieka pagrindinį vaidmenį smegenų atsigavimui, naudojant vieną iš plačiai žinomų preparatų. Šis preparatas vadinamas metforminu ir nuo šeštojo dešimtmečio jis buvo skiriamas cukriniu diabetu sergantiems pacientams, nes šis vaistas padeda kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Prieš keletą metų specialistai išsiaiškino, kad metforminas aktyvina kamienines ląsteles smegenyse. Jie gali savaime atsinaujinti ir sukelti įvairių tipų neuronus. Tokiu būdu ląstelės, kurios mirė dėl traumos, gali būti „pakeistos“.
Smegenų pažeidimas ankstyvame amžiuje gali sukelti ne tik smegenų ląstelių mirtį, bet ir pažinimo problemas, kurios lydės žmogų visą gyvenimą.
Todėl mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, ar metforminas padeda atkurti pažinimo funkcijas, o ne tik pačius neuronus.
„Galite kieno nors smegenyse padaryti skylę, bet jei jos nepradės geriau funkcionuoti, tai nebus svarbu“, – aiškina grupės vadovė prof. Cindy Morshead.
Jos komanda naujagimiams pelėms sukėlė insultą ir savaitę gydė metforminu. Praėjus vos dviem savaitėms po tokio gydymo, laboratorinių gyvūnų smegenyse padaugėjo neuronų ir glijos ląstelių.
Po bandymų paaiškėjo, kad metforminas iš tikrųjų padeda atstatyti pažinimo funkciją.
Gydymas veikė tik kai kuriems eksperimente dalyvavusiems gyvūnams. Specialistai manė, kad šis poveikis priklauso nuo lytinio hormono estradiolio (estrogeno rūšies).
Matyt, tai kažkaip padidino kamieninių ląstelių gebėjimą reaguoti į metforminą. Vyriškas hormonas testosteronas, priešingai, slopino šį procesą.
