Prof. Dr. Yavor Enchev, MD: Jei turite stiprų kaklo ar nugaros skausmą, kreipkitės į gydytoją

Turinys:

Prof. Dr. Yavor Enchev, MD: Jei turite stiprų kaklo ar nugaros skausmą, kreipkitės į gydytoją
Prof. Dr. Yavor Enchev, MD: Jei turite stiprų kaklo ar nugaros skausmą, kreipkitės į gydytoją
Anonim

Prof. Medicinos mokslų daktaras Yavoras Enchevas yra universitetinės ligoninės „Šv. Marina“, Varnos miestas; yra Bulgarijos neurochirurgijos draugijos vicepirmininkas ir pirmaujanti ekspertė neurochirurginio stuburo ligų gydymo – stuburo chirurgijos – srityje. Prof. Enchevas vadovauja klinikai nuo pat jos įkūrimo 2011 m. Jis dėsto MU-Varna.

Jis su pagyrimu baigė Sofijos medicinos universitetą 2000 m. ir laimėjo „Auksinio Hipokrato“apdovanojimą, suteikiantį jam teisę nemokamai specializuotis pagal pasirinktą specialybę. Nedvejodamas renkasi neurochirurgo karjerą.

Svarbus daugelio jo specializacijų visame pasaulyje laikotarpis yra penkių mėnesių stažuotė Helsinkyje pas vieną didžiausių smegenų aneurizmos specialistų – prof. Juha Hernesniemi iš Suomijos. Jis studijavo chirurginius kraujagyslių apsigimimų gydymo metodus pas prof. Helmut Bertalanffy Vokietijoje. Jis yra prof. Shizuo Oi – pasaulinio vaikų neurochirurgijos autoriteto – studentas.

Daktaras Yavoras Enchevas ir aš kalbame apie uždegimines stuburo ligas, apie kurias žinoma per mažai. Dėl šios ir kitų priežasčių pacientams dažnai diagnozuojama pavėluotai ir, be to, jie gydomi netinkamai.

Prof. Enchev, pradėkime nuo standartinio klausimo: kas yra uždegiminės stuburo ligos?

- Kalbama apie vadinamąjį stuburo osteomielitas (slankstelių uždegimas), spondilodiscitas (slankstelių ir tarpslankstelinio disko uždegimas) ir epiduriniai abscesai (pūlių sankaupa stuburo kanale). Jie gali būti nespecifiniai, kuriuos dažniausiai sukelia stafilokokai.

Arba specifinis dėl tuberkuliozės sukėlėjo. Šiuo atžvilgiu noriu pastebėti, kad pastaraisiais dešimtmečiais tuberkuliozė sugrįžo ir dabar yra niūri realybė, įskaitant stuburą. Yra dar viena atskira uždegiminių stuburo ligų grupė, kalbama apie pooperacines komplikacijas, tačiau jos nėra šio pokalbio tema.

Koks spondilodiscito dažnis?

- Anksčiau jos buvo laikomos retomis ligomis, deja, pastaraisiais metais jų dažnis šalyje gerokai išaugo. Priežastys – senstanti visuomenė, augantis neapdraustų pacientų skaičius, žema sveikatos kultūra ir prastos kai kurių žmonių socialinės gyvenimo sąlygos, savidiagnostika ir savęs gydymas, pavėluotas medicininės pagalbos kreipimasis.

Ir dėl to nesavalaikė kitų uždegiminių žmogaus organizmo ligų diagnostika ir netinkamas gydymas. Todėl diferencinėje stuburo ligų diagnostikoje visada reikia atsižvelgti į uždegimines stuburo ligas.

Kaip atsiranda stuburo uždegimai?

- Jie dažniausiai yra kitų negydytų uždegiminių ligų pasekmė. Kadangi uždegimas pernešamas į slankstelius ar diską dėl kraujo ar šlapimo infekcijų, plaučių uždegimų, dantų infekcijų, endokardito, tromboflebito ar aplinkinių minkštųjų audinių ligų.

Kraujui plintant, bakterijų trombas blokuoja slankstelio maitinimo arteriją arba rečiau infekcija perduodama iš uždegiminių venų aplink slankstelius. Dėl to slanksteliuose susidaro pūlių sankaupos, kurios ardo jų kaulų struktūrą, o vėliau uždegimas apima tarpslankstelinį diską ir aplinkinius minkštuosius audinius.

Dėl kokių nusiskundimų pacientai turėtų įtarti, kad jiems gali būti stuburo uždegimas ar spondilodiscitas, kad galėtų kreiptis į gydytoją?

- Pacientai paprastai skundžiasi stipriu kaklo, apatinės nugaros dalies ar nugaros skausmu, su skausmu, kuris sklinda į rankas, krūtinę ar kojas arba be jų. Skausmas didėja judant, todėl pacientai laikosi priverstinės pozos. Pacientai paprastai pabunda naktį, kai atsiverčia lovoje. Kai kurie iš jų turi aukštą karščiavimą, apetito stoką ir svorio netekimą.

Kaip diagnozuojamas spondilodiscitas?

- Diagnozė pagrįsta laboratoriniais ir vaizdiniais tyrimais. Iš laboratorinių tyrimų svarbios C reaktyvaus b altymo, o ne visada leukocitų, reikšmės: labai padidėjusios, tai yra nespecifinis aktyvaus uždegiminio proceso požymis. Iš vaizdinės diagnostikos didžiausią informatyvumą turi MRT tyrimas su duomenimis apie pūlingas sankaupas slankstelių, disko ir paravertebrinių minkštųjų audinių bei raumenų srityje, papildytas KT tyrimu su kaulų destrukcijos ir pakitusios stuburo konfigūracijos duomenimis.

Image
Image

Prof. Dr. Yavor Enchev

Prof. Enchev, koks yra spondilodiscito gydymas?

- Spondilodiscito gydymas turi du aspektus – konservatyvų antibiotikų ir operatyvų gydymą. Gydymas antibiotikais yra privalomas, nepaisant to, ar jis derinamas su operacija, ar ne. Labai retai turime antibiogramą, kad būtų galima tiksliai įvertinti bakterijų sukėlėją ir kokiems specifiniams antibiotikams jis jautrus. Štai kodėl skiriami antibiotikai yra plataus spektro ir leidžiami į veną 4–6–8 savaites, kas savaitę kontroliuojant C reaktyvųjį b altymą.

Stuburo tuberkuliozinio uždegimo atveju maždaug 6 mėnesius taikomas specifinis gydymas tuberkuliozės preparatais, stebint, ar neatsiranda toksinių reakcijų. Operatyvus gydymas atliekamas pacientams, kuriems yra stuburo destrukcija ir vėliau stuburo nestabilumas. Taip pat turintiems neurologinių simptomų – skausmo ir parezės.

Pūlių sankaupa stuburo kanale, žinoma kaip epidurinis abscesas, yra dar viena neurochirurginio gydymo indikacija. Operatyvus gydymas leidžia greitai atsigauti funkcijoms ir užkerta kelią stuburo deformacijai, taip pat galimiems vėlesniems nugaros smegenų ir nugaros nervų pažeidimams. Operatyviniu gydymu siekiama pašalinti pūlių sankaupą, stabilizuoti stuburą sunaikintų slankstelių srityje ir pašalinti suspaustų nugaros smegenų ir nervų suspaudimą.

Operacija atliekama dviem etapais. Pirmajame stuburo stabilizavimas atliekamas transpedikuliniu sraigtiniu stabilizavimu juosmens ir krūtinės ląstos skyriuje, o narveliu ir plokštele gimdos kaklelio skyriuje. Antrasis etapas apima pūlių pašalinimą ir suspaustų nugaros smegenų bei nervų dekompresiją.

Koks šių pacientų pooperacinis laikotarpis?

- Pirmąją dieną po operacijos pacientams atliekamas kontrolinis KT tyrimas, siekiant įvertinti pasiektą dekompresiją ir stabilizaciją. Tada nuimamas operatyvinis drenažas, pacientas pakeliamas vertikaliai ir judinamas. Praėjus trims keturioms dienoms po operacijos, pacientas išrašomas, o gydymas antibiotikais tęsiamas tol, kol C reaktyvusis b altymas normalizuojasi namų aplinkoje.

O ką apima spondilodiscitu sergančių pacientų reabilitacija?

- Pacientai, operuojami dėl spondilodiscito, po operacijos turi būti fiziškai aktyvūs, kad sumažintų apatinių galūnių tromboflebito riziką. Tiems, kurie turi sunkių liekamųjų neurologinių simptomų, reikia aktyvios reabilitacijos.

Ar yra spondilodiscito profilaktika?

- Nėra aiškiai apibrėžtos ir visuotinai pripažintos spondilodiscito prevencijos. Tačiau literatūroje rekomenduojama būti atsargiems pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, uro- ir nefroinfekcijomis, taip pat pacientams, sergantiems užsitęsusiomis infekcinėmis ligomis.

Šių pacientų rizika susirgti uždegiminėmis stuburo ligomis yra didesnė. Baigdamas norėčiau pažymėti, kad viena geriausių vietų šioms ligoms gydyti yra UMBAL Neurochirurgijos klinika „St. Marina, Varnos miestas.

Rekomenduojamas: