Miesto klinikos Onkologijos centro Medicinos onkologijos klinikos vadovė Sofija, prof. dr. Asen Dudov, yra nusistovėjęs vardas medicinoje, turintis solidžią profesinę biografiją. Specializavosi "St. John's College" Oksforde, Didžiojoje Britanijoje; Jules Bordet institutas, Belgija; „Toraksclinik“, Vokietija; „Gustave Rossi“, Prancūzija; „Instituto Di Tumori“, Italija; „Išsamus vėžio centras“, JAV; „Harvardo medicinos mokykla“, JAV; „Massachusetts General Hospital“, JAV; „MD Andersono vėžio centras“, JAV
Prof. Dudovas yra Europos vėžio tyrimų ir gydymo organizacijos (EORTC) narys; Europos medicinos onkologijos draugija (ESMO); Europos neuroendokrininių navikų tyrimų ir gydymo organizacija (ENETS); Amerikos vėžio tyrimų asociacija (AACR). Jis yra Bulgarijos onkologijos mokslinės draugijos (BOND) pirmininkas. Jo interesai yra sutelkti į solidaus naviko terapiją ir ypač metodus, kaip įveikti atsparumą vaistams. Jis taip pat yra krūties vėžio, gaubtinės ir tiesiosios žarnos neuroendokrininių navikų, inkstų ir prostatos navikų tikslinės terapijos specialistas. Nuo 2005 m. jis yra nacionalinis medicinos onkologijos konsultantas.
Statistika rodo, kad į onkologijos klinikas patenka vis daugiau jaunų žmonių, prof. Dudovas. Ar vėžys „jaunina“?
- Ne, nepasakyčiau, kad vėžys atjaunina. Deja, jis nepraleidžia amžiaus. Ir patys jauniausi – ir šiandien mačiau pacientę, kuriai krūties vėžiu serga 21 metai, ir labai senyvo amžiaus žmones. Atvirkščiai, galimybės diagnozuoti ligą gerėja ir ji nustatoma ankstyvame amžiuje. Tokios statistikos, kaip jūs man sakote, tikslaus skaičiaus pateikti neįmanoma. Apskritai vėžys paveikia visų amžiaus grupių žmones. Laimei, mažiau jaunesniame amžiuje ir daugiau maždaug 45–50 metų amžiaus iki maždaug 70 metų, kai liga pasiekia piką.
Jūsų žodžiai yra tokie: „Deja, nacionaliniai duomenys apie vėžiu sergančius pacientus Bulgarijoje yra „užšaldyti“ir nepateikia tinkamo dažniausių vėžio lokalizacijų matavimo. Ar tai reiškia, kad nežinome tikslaus vėžiu sergančių pacientų skaičiaus Bulgarijoje?
- Taip, deja, tai tiesa. Kadangi Nacionaliniame vėžio registre yra duomenų, kurie yra iš paskutinių matavimų 2011 - 2012 m. Po to lieka tik pakartotiniai spaudiniai. Taip pat kilo problemų, nes kai kurie iš daugybės Sveikatos departamento vadovų nusprendė uždaryti Vėžio registrą, taip pat kai kuriuos kitus registrus, o šią funkciją atlikti Nacionalinis ligų informacijos ir kontrolės centras. Jie neturėjo, o ar šiuo metu turi atitinkamą programinę įrangą, specialistų, turinčių žinių konkrečioje medicinos srityje, nežinau. Sergant vėžiu, būtina ne tik žinoti, kiek sergančiųjų, bet ir kokioje stadijoje jie yra.
Be to, jau daug metų sakome, kad Vėžio registre turi būti duomenys apie histologiją, o ne tik apie tai, ar yra vėžys, ar ne, kaip buvo anksčiau. Su šiandieninėmis galimybėmis tai, kas anksčiau buvo daroma su daugybe popieriaus, kartono, begalės popierinių duomenų ir daugybės darbuotojų, dabar 2019 m. daroma vienu kompiuteriu vienu mygtuko paspaudimu. O tai gali ir daro kiekvienas, kai reikia naudotis viena ar kita programa internete. Bet atgal į registrą.
Idėja buvo įtraukti duomenis, pvz., histologiją, ligos stadiją, įvairius kitus svarbius duomenis. Pavyzdžiui, krūties vėžiu sergančių moterų – kiek iš jų turi teigiamų hormonų receptorių, kiek JOS teigiamų ir kitų svarbių žymenų. Ir, žinoma, atliekamo gydymo tipas - endokrininė terapija, chemoterapija, taikinių terapija, spindulinė terapija, chirurgija ir jų seka… Deja, neturime net registro, kuris pateiktų skaičių, o ką jau kalbėti apie kitą informaciją.
Tačiau negalima paneigti, kad sergančiųjų vėžiu kasmet daugėja. Kokia to priežastis?
- Vėžys yra antroji žmonių sergamumo ir mirties priežastis pramoninėje visuomenėje ne tik tarp bulgarų. Visų pirma, tai yra smegenų ir širdies ir kraujagyslių ligos – insultai ir infarktai. Antroje vietoje – vėžys, nuo kurio, laimei, pacientai serga daug metų, o ne trumpai, kaip anksčiau. Ir tai yra normalus pasiskirstymas. Nenormalu būtų, jei turėtume ligos struktūrą, tarkime, kaip Afrikoje. Jei būtų daugiau infekcinių ligų ar traumų ar dar kažko. Žinoma, jei žmogus vis tiek gauna tinkamą sveikatos priežiūrą, jis turėtų gyventi ilgiau.
Gal negyvename geriau nei vokiečiai ar prancūzai, bet vis tiek patenkame į auksinį žmonijos milijardą. Šiame milijarde gyvenančių geriausiai iš visos planetos gyventojų. Jis turi geriausią medicininę priežiūrą, turi galimybę išsivaduoti, kiek įmanoma chronizuoti likusias ligas – endokrinines, traumines ir kitas, nuo kurių gyvenimas gali baigtis anksčiau. Ir lieka kitos dvi pagrindinės sergamumo priežastys – tai kraujagyslių mirtis ir vėžys. Bet čia noriu patikslinti, kad aplinkoje nėra priežasčių, kurios veda į bumą, į kažkokį svaiginantį vėžinių ligų vystymąsi. Paprastai po šių žodžių man iškart užduodamas klausimas: „O kas nutiko po Černobylio?“.
Kas nutiko Černobyliui?
- Na, ne visi susirgo vėžiu, kaip buvo galima tikėtis. Kita vertus, beveik kas antra bulgarė turi skydliaukės pažeidimų. Ne vėžinės, bet tai dažniausiai autoimuninės ligos – tiroiditas, vieni Hashimoto, kiti kitokio pobūdžio. Rimtas sergamumas, kuris iš tikrųjų yra susijęs su radiacijos apkrova, kuri buvo tada. Jūs žinote, kad tai nutiko ir per lietų, kuris išplovė daug pro šalį praskridusių izotopų. Tad ar tai pasireiškė būtent vėžiu ar tiroiditu – nepasakyčiau, kad tai malonesnė liga.
Gydytojai tarp pagrindinių ligos priežasčių nurodo piktnaudžiavimą alkoholiu ir rūkymą. Tačiau vėžiu suserga ir nerūkantieji. Ar yra kokia nors šios ligos prevencija?
– Teisingai. Tai suteikia atsakymą, kad tikros vėžio prevencijos iš tikrųjų nėra
Prevencija, daugeliui suprantama kalba, reiškia apsaugoti. Žmogus niekaip negali apsisaugoti nuo 200 skirtingų ligų, kurių dauguma turi genetinį kodavimą mūsų organizmuose. Kūne egzistuoja genai, vadinami onkogenais, taip pat juos slopinantys genai, vadinami naviko slopinimo genais. Po 2000 m., kai buvo pradėtas skaityti žmogaus genomas, buvo nustatyta, kad yra daug genetinių defektų. Specifiniai iš jų buvo rasti nurodytose vėžio lokalizacijose. Taigi priežastis daugiausia genetinė.
Žinoma, kyla klausimas: „Kas atsitiks žmonėms, kurie neturi šeimos naštos?“. Jų šeimoje nebuvo vėžiu sergančių pacientų – tėvų, artimų giminaičių. Na, tai yra vadinamieji sporadinės, epizodinės genetinės mutacijos, dėl kurių atsiranda vėžio linija.
Bet ką galima padaryti valstybės lygmeniu, kad būtų sumažintas sergamumas vėžiu?
- Prevencija iš valstybės pusės gali būti, jei dirbsime švarios aplinkos link – žinote, kuo kvėpuojame, ypač Sofijoje. Kai kurių maisto produktų atžvilgiu galima imtis prevencijos – sumažinti juose esančių cheminių medžiagų, ypač kenksmingų, perteklių. Tačiau vargu ar tai iš esmės pakeistų vaizdą. Greičiau tai, ko valstybei trūksta ir kas ypač liūdna, yra atranka.
Atranka arba atranka, kuris yra šio žodžio vertimas į bulgarų kalbą, reiškia nacionalinę politiką, pagal kurią valstybė skiria lėšų tikrinti tas žmonių grupes, kurios gali būti įtariamos vėžiu. Pavyzdžiui, atliekama gimdos kaklelio vėžio patikra. Tai pirmoji atranka, pakeitusi daugelio moterų likimus Skandinavijos šalyse. Ten per maždaug du dešimtmečius mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio sumažėjo 3 kartus.
Atranka yra ilgalaikė, ilgalaikė vyriausybės programa, kurią finansuoja valstybė, nes tam reikia milžiniškų lėšų, nes tai nėra susiję su pavieniais, epizodiniais ar kampanijos tyrimais, o apima visus gyventojus..
Tarkime, jei bus nuspręsta, kad moterys bus tiriamos dėl krūties vėžio – nuo 45 iki 65 metų, visos moterys turėtų būti apdraustos, atsižvelgiant į populiaciją. Štai ką atranka reiškia ir iš tikrųjų duoda labai gerų rezultatų. Taigi prevencija, t.y. apsauga, yra vienas dalykas. Didele dalimi tai ir asmeninis reikalas, nes žmogus, gyvendamas adekvačiau, fiziologiškiau, daugiau judėdamas, turėdamas mažiau žalingų įpročių, natūraliai turės geresnę sveikatą. Ne tik apie vėžį, bet ir apskritai.
Kita vertus, atranka leidžia iš esmės kontroliuoti kelių rūšių vėžį – gimdos kaklelio, krūties ir prostatos vėžį vyrams, bet ir turėti didesnį poveikį tiems, kurie jau serga. Kitu atveju kitas matuoklis yra ankstyva diagnozė.
Labai dažnai vėžys prasideda be jokių šalutinių simptomų. Kokiais etapais pacientai ateina pas jus?
- Pacientai ateina vis ankstesnėse stadijose ir tai yra nuostabu. O šiuolaikiniais metodais net kartais pavyksta juos diagnozuoti visiškai subklinikinėmis stadijomis, t.y., be jokios ligos apraiškos. Dalis jų į aukštųjų technologijų tyrimus atėjo vien dėl to, kad sirgo kitomis ligomis arba jas įtarė. Kuriame buvo nustatytas labai ankstyvas vėžys. Nepasakyčiau, kad pacientai atvyksta pavėluotai, išskyrus kai kurias vietoves, kur tai, deja, yra tradicinė ir ne tik Bulgarijoje. Tai kasos vėžys, kuris pasireiškia vėlyvais simptomais ir kurį labai sunku įrodyti. Tai yra kai kurios plaučių vėžio formos, kuriose yra daug vietos jam augti ir, deja, jis diagnozuojamas tose stadijose, kai gali tik pailginti gyvenimą. Yra ir kitų retesnių vėžio formų, kurios ilgą laiką taip pat neturi jokių simptomų. Taigi pacientės nebėra pažengusios stadijos, ypač moterys, sergančios krūties vėžiu.
Prieš 20–25 metus pacientai atvykdavo su didžiuliais pieno liaukos navikais, peraugusia oda. Esu mačiusi net saviamputaciją - apžiūrai nusirengusiai pacientei buvo nuplėšta krūtis, kurią visiškai dengė auglio darinys, suvalgė pats auglys. Tokio dalyko nebegalima matyti. Bet tai nereiškia, kad vaizdas yra kontroliuojamas ar rožinis, nes vėžys yra 200 skirtingų ligų grupė, kurios jungiasi bendru pavadinimu – vėžys ir sieja jas kai kuriais bendrais bruožais. Pavyzdžiui, tai, kad vėžys linkęs metastazuoti – t. nusėdimas ir vystymasis kituose organuose ir sistemose. Jie suteikia polinkį dygti, kurio nėra esant gerybiniams navikams – t.y. einantis pro kaimynystę kituose kūnuose ir sistemose. Ir svarbiausias rodiklis, tai yra unikalus biologinis reiškinys – užprogramuotos mirties praradimas. Tai yra, vėžio ląstelės yra nemirtingos.
Jei jie turi erdvės, maisto ir deguonies, jie gali gyventi amžinai ir tai išskiria juos iš visų tipų normalių ląstelių tiek žmogaus organizme, tiek visuose kituose organizmuose. Visur yra užprogramuota ląstelių mirtis, vadinama apoptoze. Pavyzdžiui, žmogaus raudonųjų kraujo kūnelių ląstelės gyvena tam tikrą laiką, o dengiančiojo odos sluoksnio – epidermio – kitą. Tačiau piktybiškai išsigimusios ląstelės yra beveik nemirtingos.
O kokia ateitis? Kiek laiko medicina bus bejėgė prieš vėžio ląstelių nemirtingumą?
- Aš nežiūrėčiau tiek į ateitį, kiek į dabartį. Net ir šio jų ženklo – apoptoze vadinamo nemirtingumo – atžvilgiu egzistuoja antiapoptoziniai vaistai, arba vadinamieji. kontrolinių punktų inhibitoriai. Tai tam tikri vienos iš naujausių onkologijos sričių – imunoonkologijos, arba imunoonkologinio vėžio gydymo, atstovai. Jie įtakoja tas genetines vėžio ląstelių savybes, dėl kurių jos tampa nemirtingos. Tai žymeklis, vadinamas PD-L 1, ir šie vaistai ten veikia, nes tokie yra registruoti ir Bulgarijoje, o mūsų praktikoje ir klinikoje jie naudojami reguliariai.
Pagrindinė vėžio lokalizacija, dėl kurios jie pradėjo klinikinę praktiką, yra labai klastingas ir sunkus odos vėžio tipas, vadinamas piktybine melanoma. Vėliau paaiškėjo, kad jie puikiai veikė sergant tam tikromis plaučių vėžio rūšimis, kurių išgyvenamumas iš tikrųjų buvo labai ilgas, palyginti su gana kukliu iki tol taikant vien chemoterapiją. Taip pat buvo įrodyta, kad jie yra aktyvūs sergant šlapimo pūslės, inkstų dubens ir galvos bei kaklo navikais. Be to, jau baigiami keli labai daug žadantys klinikiniai tyrimai, kurie atvers dar kelias lokalizacijas į priekį.
Kita narkotikų grupė yra vadinamieji taikiniai, kurie selektyviai atakuoja naviko ląsteles. Jie taip pat pagrįsti žiniomis apie atskirų vėžio tipų genetinius defektus ir atstovauja biologinėms terapijoms, kurios taikomos ir mūsų šalyje. Kai kuriuos iš jų labai patogu naudoti, nes jie yra tablečių pavidalo ir gali pasirinktinai paveikti tam tikrų tipų navikų darinius.
