Ar girdėjote: "Manęs neįdomus šis vaikinas, jis taip elgiasi, nes ieško dėmesio." Arba: „Palik šitą, jis tavęs nemyli! Jis taip atkakliai su tavimi piršo, nes ieško savęs patvirtinimo!“. Dažnai girdėjote apie kolegą Stojaną: „Jis taip gerai dirba, nes tai yra vienintelis jo pajamų š altinis“. O įkyriai Biserkai: „Eee, šita moteris! Ji daro ką nori, laužo visas taisykles, tarsi tikrintų ne kiek ilgai jie ją toleruos, o kiek ją myli!“
Žmogaus elgesys visada turi motyvų. Kažkas verčia mus elgtis tam tikru būdu. Šiandien aš jums papasakosiu apie mūsų pagrindinius poreikius, pasak Maslow. Pirmiausia pateiksiu keletą faktų, kurie padės suprasti temą.
Apetitas yra faktinių organizmo poreikių ir trūkumo rodiklis. Jei organizmui trūksta tam tikros medžiagos, žmogui atsiranda specifinis trūkstamo elemento alkis ir jis daro viską, kad ją gautų.
Organizmas vienu metu turi polinkį į inerciją, tingumą ir minimalias pastangas, bet taip pat jaučia aktyvumo, stimuliacijos ir susijaudinimo poreikį.
Kiekvienas fiziologinis poreikis ir vartojimo elgesys yra kanalas kitų poreikių tenkinimui – žmogus, manantis esąs alkanas, gali siekti daugiau komforto nei vitaminų. Numalšinti alkį galima geriant vandenį. Tačiau maisto poreikis negali būti visiškai atskirtas.
Fiziologiniai poreikiai yra stipriausi iš visų poreikių. Kai iš žmogaus gyvenime viskas atimama, pagrindinės jo motyvacijos yra fiziologinės, o ne kokios nors kitos. Maisto, saugumo, meilės ir pagarbos netekęs žmogus daug labiau alksta maisto nei asmeninio tobulėjimo, istorijos ar poezijos rašymo. Jei fiziologiniai poreikiai liks nepatenkinti, kiti bus „stumiami“atgal, nes sąmonę apima alkis. Žmogus galvoja apie maistą, prisimena maistą, ieško maisto, svajoja apie maistą, jaudinasi dėl maisto, nori maisto. Jo elgesys turi vieną tikslą – pasisotinti.
Kai jo organizme vyrauja tam tikras poreikis, žmogus linkęs pakeisti visą savo ateities filosofiją. Pavyzdžiui, alkanam žmogui ideali vieta pasaulyje būtų ta, kurioje gausu maisto. Jis mano, kad garantuotas maistas jį puikiai pradžiugins ir visą gyvenimą nieko nenorės. Laisvė, meilė, pagarba, viešas jausmas alkanam žmogui yra beverčiai.
Miego poreikis yra dar vienas fiziologinis mūsų poreikis. Mes miegame norėdami pailsėti, atsigauti ir pasikrauti. Kai mūsų miegas yra sutrikęs, mes sukeliame nerimą ir neramumą. Tai reiškia, kad mūsų gyvenime yra situacija, dėl kurios esame „budrūs“.
Kas nutinka mums, kai esame „pilni“?
Poreikių hierarchija
Kai patenkinami kai kurie poreikiai, atsiranda naujų. Pasitenkinimas yra tokia pat svarbi sąvoka kaip ir nepriteklius. Pasitenkinimas leidžia atsirasti kitiems, socialesniems ir aukštesniems asmeniniams tikslams. Kai mūsų fiziologiniai poreikiai tenkinami kasdien, jie nustoja būti mūsų elgesio motyvas. Patenkintas poreikis nėra poreikis.
Reikia saugumo
Kai patenkinami mūsų maisto ir miego poreikiai, atsiranda naujas – saugumo, saugumo, stabilumo, apsaugos poreikis; poreikis nebuvimo: baimės, nerimo ir chaoso; poreikis struktūros, tvarkos, sankcijų už pažeidimus ir paskatų už sėkmę.
Jei mūsų maisto ir miego poreikis patenkintas, bet saugos ir saugumo poreikis ne, elgsimės taip, kad ieškotume ir rastume saugumą ir saugumą.
Taikioje ir gerai veikiančioje visuomenėje, sako Maslow, žmogus yra saugus ir nejaučia grėsmės. Ir toliau tenkina kitus jo poreikius, jūs atspėjote.
Saugumo poreikį galime rasti ir tada, kai pirmenybę teikiame žinomiems dalykams, o ne nežinomiems, pažįstamiems, o ne nežinomiesiems, troškimui būti bendruomenės (religinės, draugiškos ar susiformavusios pagal interesus) dalimi – tai yra grupė, kuri suteikia mums priklausymo saugumo jausmą.
Kai saugumo poreikis nepatenkintas, žmogus gyvena tikėdamas, kad jo gresia nelaimė ir tyko pavojus. Suvokia pasaulį kaip priešišką, gniuždantį, grėsmingą. Tada jis ieško (ir randa) mecenatą, geradarią, stipresnį žmogų ar sistemą, kuri jam suteiktų reikiamą saugumą. Toks žmogus yra suaugęs, bet iš tikrųjų jis yra nepasitikintis savimi vaikas. O norėdamas rasti tvarką ir pavojaus nebuvimą, jis sutvarko ir stabilizuoja savo pasaulį taip, kad neatsirastų nenumatytų, netikėtų, nežinomų pavojų. Kūrybiškumas čia atitenka ceremonijų, taisyklių, formulių kūrimui, apsaugančių ir pašalinančių naujų nenumatytų situacijų atsiradimą. Toks žmogus išlaiko pusiausvyrą savo pasaulyje, laikydamas jį švarų, tvarkingą, tvarkingą ir disciplinuotą. Be to, ji sutvarko taip, kad neatsirastų nieko naujo ir netikėto.
Asmuo, kuriam atimta apsauga, sveikai nesidomi nauja ir nežinoma
Saugos poreikis mus mobilizuoja, veda ir „atima“iš mūsų išteklius, kad galėtume susidoroti su itin sudėtingomis situacijomis (nelaimėmis, avarijomis, katastrofomis).
Kažkaip šiuo straipsniu man reikėjo pasakyti (didesnei auditorijai) tai, ką mes visi žinome iš savo gyvenimo realybės. Kai gauname pakankamai darbo ir nesame alkani, tada mąstome globaliai, kūrybiškai, randame sprendimus, judame į priekį, būname ramūs, džiaugiamės gyvenimu ir pasiekimais, keliame naujus vystymosi tikslus.
Bet kai mumyse lieka nepatenkinti alkis ir saugumas, mes esame kaip šuo, kuris šokinėja pagal lazdą – tam, kad išgyventume, paklūstame kažkieno valiai. Tai nėra gerai nei mums, nei tam, kuriam paklūstame. Nes jis taip pat, laikydamas mus pavaldus, yra „išlikimo“, o ne „gerovės ir vystymosi“režime.
Komandos vadovams ir organizacijoms tikrai bus naudinga tai perskaityti – kai darbuotojai jaučiasi patenkinti atlyginimu už savo darbą, kai pailsėjo, buvo su šeima (savo artimaisiais), tada jie nori likti dirbti šioje organizacijoje, kuri suteikia jiems gerą atlyginimą ir erdvę pailsėti.
Kitą kartą papasakosiu apie mūsų meilės, priklausymo, įvertinimo ir savirealizacijos poreikius. Iki pasimatymo!
