Dr. Tsvetanka Yanakieva: Normalu, kad žiemą priauga 3–4 kg

Turinys:

Dr. Tsvetanka Yanakieva: Normalu, kad žiemą priauga 3–4 kg
Dr. Tsvetanka Yanakieva: Normalu, kad žiemą priauga 3–4 kg
Anonim

Dr. Tsvetanka Yanakieva baigė Sofijos medicinos akademiją. Medicinos magistras

Jis turi pripažintą sporto medicinos specialybę. Ji dirbo Regioninėje ligoninėje – Lom, Nacionaliniame sporto medicinos centre, medicinos reabilitacijos ir sporto medicinos centre, sporto medicinos biure.

Ji baigė sporto medicinos, ultragarso, toksikologijos, anesteziologijos ir reanimacijos, sveikatos valdymo specializacijas.

Jis turi ilgametę patirtį sporto medicinos, profilaktikos, mitybos, svorio metimo, atsigavimo ir biostimuliacijos srityse.

Daktare Yanakieva, atėjo žiema, ir tai yra laikotarpis, kai dažniausiai sukaupiame tris keturis papildomus kilogramus. Ar š altis to reikalauja iš mūsų organizmo, ar tiesiog persistengiame vartodami riebų maistą?

- Daugelis iš mūsų rimtai nežiūri į žiemą priaugtus kilogramus – nieko baisaus, normalus fiziologinis procesas, žiemą visi priauga svorio. Viena vertus, tai tiesa, kita vertus, tai nėra priežastis nutukti.

Fiziologijos požiūriu žiemą pastebimas tam tikras medžiagų apykaitos sulėtėjimas. Organizme pradeda vyrauti anaboliniai procesai, suvalgytos kalorijos kaupiamos alkanoms dienoms.

Ar galima nustatyti, kiek kilogramų plius yra normalu šiam natūraliam organizmo reakcijos procesui žiemą?

- Manoma, kad žiemą sukaupti 3-4 kg yra normalu. Jei jų daugiau, reikia imtis priemonių. Bet jei antsvorį turinčiam žmogui atsiranda šie 3-4 žiemos kilogramai, jis šiek tiek įžengia į 1-ojo laipsnio nutukimo ribas ir nuo to prasideda visos galimos sveikatos problemos – širdies ir kraujagyslių, sąnarių, 2 tipo cukrinis diabetas. Tam būtina sąmoningai veikti, kad būtų sustabdytas riebalinio audinio žieminio kaupimosi mechanizmas ir, esant galimybei, pasukti jį priešinga kryptimi.

Kaip pakeisti procesus?

- Svarbiausia nepasiduoti refleksams. Kai diena trumpėja, o aplinkui taip niūru, bandydami įveikti žiemos depresiją, ieškome paprasčiausio ir prieinamiausio būdo suteikti sau šiek tiek malonumo ir jaustis laimingesni – maisto. Saldaus ir riebaus maisto vartojimas skatina malonumo hormonų gamybą. Bet mes galime juos gauti sveikesniu būdu. Apsilankyti sporto salėje, baseine ar šokių pamokose. Būtent judesiai ir lytėjimo pojūčiai taip pat padidina malonumo hormonų gamybą. Psichologai rekomenduoja užpildyti lytėjimo pojūčių trūkumą, norint gauti augintinį, plėsti socialinius kontaktus. Gerą efektą galima pasiekti naudojant masažą, kontrastines infuzijas, pirtį.

Jei žmogus yra lieknas ir jam negresia nutukimas, ar būtų gerai pradėti dietą žiemos mėnesiais?

- Jei negresia nutukimas, žiemą pradėti dietos nėra gerai, tai tik padidins stresą ir depresiją. Tačiau reikia kažką daryti.

Lėtai ir palaipsniui, kiekvieną dieną šiek tiek sumažinkite maisto kiekį

ir tolygiai paskirstyti per dieną. Greitus angliavandenius pakeisti naudingais. Vietoj pyragų ir pyragaičių valgykite džiovintus vaisius ir saują riešutų. Bananas ir du juodojo šokolado kvadratėliai padidins malonumo hormonų gamybą. Venkite automatiškai užkandžiauti kuo nors saldžiu tarp valgymų. Bet viskas turi būti saikingai. Raskite savąjį ir žiema nebebus pavojingas jūsų grožiui ir sveikatai sezonas.

Visuose mitybos vadovuose nurodoma taisyklė, kad raudonos mėsos vartoti nerekomenduojama. Kodėl raudona mėsa kenksminga?

- Per pastaruosius penkerius metus buvo padaryta atradimų, kurie atskleidžia šį klausimą. Buvo atskleistos anksčiau nežinomos žmogaus medžiagų apykaitos sąveikos su nuolatiniais jo palydovais – žarnyno mikroorganizmais (iki šiol buvo atrasta daugiau nei penki šimtai rūšių).

Prieš 2–3 milijonus metų mūsų protėviams įvyko spontaniška SMAN geno mutacija. Tai sutrikdė neuramino rūgščių sintezę žmogaus organizme, daugiausia glikanų Neu5Ac ir Neu5Gc (N-glikolilneuramino rūgštis), kurie yra ląstelių membranų insulino receptorių dalis. Tačiau Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, kad žmogaus organizme vis dėlto yra šių gyvybei būtinų makromolekulių, kurių jis pats negamina, nes tokio geno neturi. Mokslininkai taip pat rado šio glikano ant ląstelių, kurios iškloja žarnyno ir kraujagyslių sieneles. Ir jie įrodė, kad šis glikanas patenka į organizmą su maistu. Daugiausia Neu5Gc yra raudonoje mėsoje – kiaulienoje, jautienoje, avienoje, mažiau pieno produktuose. Jo praktiškai nėra vaisiuose, daržovėse, kiaušiniuose, paukštienoje ir žuvyje. Žmogaus imuninė sistema reaguoja į svetimą molekulę. Tačiau paaiškėja, kad tai ne tik alergenas, bet irpriežastis

sunkus žarnyno sutrikimas,

sukelia bakterija E.coli. Ir tai lemia ne prastos kokybės ar ligas sukeliantis maistas, o didelis Neu5Gc kiekis. Patekęs į kūną, jis tampa pavojingų bakterijų toksino taikiniu. Galinga bakterinė citotoksino subtilazė prisitvirtina prie ląstelių, kurių paviršiuje yra ne žmogaus molekulių, ir pradeda savo ardomąją veiklą. Ir to pasekmė gali būti ne tik skrandžio ir žarnyno problemos, bet ir sunki liga su kruvinu viduriavimu, inkstų pažeidimu ir raudonųjų kraujo kūnelių irimu.

Dėl šios priežasties mėgstantiems raudoną mėsą rekomenduojama ją atsargiai pašildyti ir naudoti tik pasterizuotus pieno produktus. Kad Neu5Gc glikanas ir E.coli netyčia nesusidurtų.

Žmonių, vartojančių raudoną mėsą, žarnyne išsivysto kitos nenaudingos bakterijos. Jis paverčia mėsoje esančią aminorūgštį L-karnitiną medžiaga, kuri sutrikdo cholesterolio apykaitą. Žarnyne jis paverčia karnitiną trimetilaminu, kuris kepenyse metabolizuojamas į trimetilamino-N-oksidą (TMAO). Didina aterosklerozės ir širdies ir kraujagyslių ligų riziką, nes prisideda prie „blogojo“cholesterolio kaupimosi ant arterijų sienelių ir blokuoja jo sunaikinimą. Raudonos mėsos vartojimas skatina žarnyne vystytis būtent bakterijoms, kurios naudoja L-karnitiną kaip energijos š altinį, ir slopina joms antagonistinių bakterijų vystymąsi. Maisto papildai, kurių sudėtyje yra L-karnitino, taip pat padidino TMAO lygį, bet mažiau nei vartojant mėsą. Panašiai jis apdorojamas žarnyne ir kepenyse bei lecitinas, kurio yra raudonoje mėsoje, piene, kiaušiniuose, žuvyje ir daugelyje maisto papildų.

Žinoma, raudona mėsa turi ir teigiamų b altymų, vitaminų, mineralinių medžiagų kiekio. Tam negalime rekomenduoti kraštutinumų, tokių kaip visiškas jo pašalinimas. Meniu jo reikėtų vartoti saikingai, ne daugiau kaip 700 g per savaitę. Rekomenduojama kuo mažiau naudoti perdirbtų mėsos produktų, ypač rūkytų, sūdytų ir su konservantais. Reguliariai viršijant rekomenduojamą kiekį daugiau nei 100 g per dieną, rizika susirgti storosios žarnos navikais taip pat padidėja 17 proc., o mėsos produktai – 36 proc.

Dėl to viską, net ir patį naudingiausią maistą, reikia vartoti saikingai.

Kuo raudona mėsa skiriasi nuo b altos?

Raudoną mėsą sudaro lėtai trūkčiojančios raumenų skaidulos. Gamtos jie sukurti palaikyti lėtesnę ir ilgesnę raumenų veiklą ir pasižymi didesne ištverme. Medžiagų, ląstelei energijos š altinių, oksidacija daugiausia vyksta esant deguoniui (aerobinis), kuris suteikia daug didesnį energijos kiekį. Dėl šios priežasties raumeninis audinys, sudarytas iš raudonųjų skaidulų, yra geriau aprūpintas krauju ir turi daugiau kapiliarų, o raumenų ląstelėse yra daugiau mitochondrijų (pagrindinių ląstelės jėgainių) ir mioglobino (deguonies š altinio). Štai kodėl mėsa yra raudonos spalvos, priešingai nei blyškesnė b alta mėsa, kuri skirta greitesniems judesiams.

Rekomenduojamas: