Judėjimo trūkumas, netinkama mityba ir stresas yra pagrindinės didelio bulgarų antsvorio ir nutukimo paplitimo priežastys, rodo Eurostato tyrimų duomenys. Trečdalis bulgarų kasdieniame gyvenime neužsiima fizine veikla ir nesportuoja. Tuo pačiu metu visi skaniai pavalgo. 55 % bulgarų pietus laiko pagrindiniu patiekalu, o tik 9 % – pusryčiais
”Bulgariškas meniu taip pat nesveikas. 37% žmonių maistą renkasi pagal skonį, o ne pagal tai, ar jis sveikas. 43% bulgarų valgo ir tarp pagrindinių valgymų. Dažniausiai jie užkandžiauja vafliais, šokoladu ir salotomis. Švenčių dienomis persivalgo 25 proc., o streso metu tai daro kas aštuntas“, – komentavo Bulgarijos Mitybos ir dietologijos katedros pirmtakas prof. dr. Božidaras Popovas.
Prof. Popova, ar bulgarų nutukimo problema tikrai tokia rimta?
- Problema yra ne tiek maitinime, kiek imobilizuojant tiek jaunus, tiek senus. Žinote, kaip prabėga vaiko diena – nepriklausomai nuo amžiaus jis didžiąją dalį savo laisvalaikio praleidžia prie kompiuterio, o ne juda ir žaidžia lauke. Šios kartos, deja, yra imobilizuotos. Kitas svarbus dalykas – netinkamas valgymo būdas, būtent netolygus maisto paskirstymas per dieną. Dažnai vaikai tokį modelį perima iš savo tėvų – nuvertina pusryčius ir pietus, o vakarienė tampa pagrindiniu dienos valgymu. Vakare valgyti didelius maisto kiekius pavojinga, nes organizmas negali su juo susitvarkyti likus vos 1-2 valandoms iki miego. Kartu su neveiklumu šis valgymo būdas yra mažų vaikų, moksleivių ir visų amžiaus grupių nutukimo priežastis.
Koks yra didžiausias mitybos mitas?
- O, mitų yra daug, bet tiesa yra viena. Neatsitiktinai mano knyga pavadinta „Daug mitų, viena tiesa“, kuri taikoma visoms maistinėms medžiagoms, kurias gauname kasdien – ir druskai, ir cukrui, ir riebalams, ir alkoholiui. Visa tai įtraukta į knygą klausimų, į kuriuos bandžiau kompetentingai atsakyti, forma.
– per šventes žmonės atsipalaiduoja, dažnai persivalgo ir geria. Kaip tai veikia kūną?
- Vienas iš pagrindinių mitybos mokslo principų yra tai, kad nėra kenksmingų maisto produktų, yra tik kenksmingi kiekiai. Pas mus viskas subalansuota. Naudingiausias produktas pradeda kenkti, jei jo suvartojama per daug.
Net vitaminas C, kurio žmonės žiemą profilaktikai vartoja daugiau nei 1 g, pažeidžia inkstų baseinus ir šalinimo sistemą, taip pat gali išprovokuoti diabetą. Todėl nepaprastai svarbu žinoti, kad per didelis net ir naudingiausio daikto vartojimas gali sukelti itin neigiamų pasekmių ir traumų žmogui.
Yra ir kitas kraštutinumas – jei nevartojame pakankamai produktų, kurie atneša mums reikiamų medžiagų, tai irgi žalinga. 1997 m. Kanadoje vykusiame kongrese pirmą kartą alkoholis buvo įtrauktas į kasdienį racioną kaip produktas, kuris yra kaloringas ir nedideliais kiekiais yra dar naudingesnis. Faktas, kad išgėręs žmogus atsipalaiduoja nuo streso ir įtampos. Tačiau optimali norma, kuri nekelia pavojaus sveikatai, yra vienas mažas gėrimas moteriai ir vienas didelis gėrimas vyrui, kai kalbama apie koncentruotą gėrimą.
Tačiau bet kuris žmogus gali pasiekti tašką, kai alkoholis jam kenkia…
- Sudėtyje yra aminorūgšties, kuri apsaugo kepenis nuo pažeidimų ir mažina cholesterolio kiekį. Tačiau jei žmogus šios aminorūgšties vartoja didesniais kiekiais, susidaro medžiaga – homocisteinas, kuris
pažeidžia arterijas kaip cholesterolis,
nes tai dar pavojingiau nei riebus maistas
– Minėjote, kad rūkymas turi įtakos gyvenimo trukmei. Ar maistas gali neutralizuoti žalingą poveikį?
- Jei kas nors mano, kad maistas gali apsaugoti nuo žalingo nikotino poveikio, tai vėlgi mitas. Manome, kad rūkymas yra visiškai nesuderinamas su sveikata. Tačiau rūkaliai yra jautresni kai kurioms ligoms, nes buvo įrodyta, kad vartojamas maistas nėra tinkamai virškinamas, nes nikotinas trikdo medžiagų apykaitą. T.y. be neigiamo poveikio kvėpavimo sistemai, nikotinas taip pat veikia medžiagų apykaitą. Su maistu gaunamos medžiagos praktiškai nepasisavinamos, ypač kai kurie vitaminai.
Įrodyta, kad rūkaliams trūksta vitaminų,
todėl rūkymas turi tik neigiamą poveikį sveikatai.
Ar yra universalių svorio metimo meniu pavyzdžių?
- Sąmoningai niekada nenurodau pavyzdinių valgiaraščių, kuriais žmonės labai domisi, nes jie nusprendžia, kad jei laikysis tam tikros dietos, jie išspręs savo sveikatos problemas. Tačiau joks rimtas specialistas negali sau leisti laikytis dietos, kuri tinka visiems žmonėms – tai absurdas. Viskas, su kuo gali susidurti kaip dietos ar svorio metimo rekomendacijos, yra absoliuti klastotė – jos gali padėti 5 žmonėms, bet netiks 90, nes nėra pritaikytos konkretaus žmogaus genotipui. Be to, bus dar dešimtys mitybos specialistų, kurie taikys kiekvieno valgiaraštį.
Ar egzistuoja saugus svorio metimas?
- Įrodyta, kad sveikas svorio metimas yra ne daugiau kaip kilogramas, pusantro kilogramo per savaitę. Tokiu atveju organizmas turi galimybę perimti laipsnišką riebalų sankaupų skaidymą, nekeliant pavojaus sveikatai.
Tam, kad žmogus numestų kilogramą per savaitę, nebūtina pulti į drastiškas dietas. Vidutiniškai dirbančiam žmogui per dieną reikia apie 2000-2500 kcal. Moterims jų yra apie 2000, o vyrams – apie 2500. Sumažėjimas, pavyzdžiui, 500 kcal yra apie 25% dienos energijos suvartojimo, o jei tai darysite teisingai, to nepajusite. Jam tereikia rinktis maistą, kuriame yra mažiau energijos. Laikantis bet kokios dietos
balansas turi būti išlaikytas – 10-15% b altymų, 20-30% riebalų ir 50-60% angliavandenių
Jei žmogus suvartoja 500 kcal mažiau, organizmas jų pridės suskaidydamas kažkur apie 50-60 g riebalų. Jei jis juda daugiau nei įprastai, kasdien suskaidytų riebalų kiekis gali siekti 100-150 g. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad žmogus turėtų judėti bent 30 minučių per dieną. Manau, kad norint numesti svorio, net nereikia sportuoti. Pakanka vienos valandos per dieną skirti judėjimui – grįžti iš darbo pėsčiomis, nueiti į parduotuves. Svarbu, kad jis rastų priežastį persikelti.
Koks pavojus kyla jaunoms mergaitėms, kurios laikosi griežtų dietų?
- Rizika yra labai didelė. Paauglystėje susiformuoja būsimos mamos mergaitės genas, o nepagrįstas ribojančių dietų laikymasis laiku gali sukelti genetinių defektų būsimiems šios mergaitės vaikams. Tai tikrai rimta paauglių porų problema, į kurią reikia žiūrėti labai atsargiai.
Labai svarbu, kad žmonės būtų informuoti apie tai, kaip numesti svorio. Kas turėtų juos informuoti?
- Pirmiausia tai turėtų būti šeimos gydytojas. Asmuo, turintis problemų su svoriu, turėtų pasidalyti jomis su savo gydytoju ir jis žinos, kokią dietą jam skirti. Jei gydytojas negali, jis turi nukreipti jį pas specialistą
Santykiai su dietologu yra nepaprastai svarbūs.
Žmonės turėtų būti apsaugoti nuo įvairių pasiūlymų
ir agresyvios įvairių liekninančių maisto papildų, žolelių, arbatų, kavos ir kitų reklama, kurios kokybė yra abejotina, nes dažniausiai nėra patikrinta ir kliniškai neištirta.
Ar yra statistikos apie tam tikrus maisto produktus, kad jų persivalgymas sukelia tam tikras ligas?
- Iš esmės tinkamos mitybos mokslas vadovaujasi keliomis pagrindinėmis taisyklėmis, kuriomis siekiama išvengti bet kokių sveikatos problemų. Pirma, žmogus turi suvartoti tiek kalorijų, kiek gali sunaudoti organizmas. Be to, turėtų būti maistinių medžiagų – b altymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų – balansas. Pagal profesiją, asmens amžių ir lytį maisto produktai, iš kurių gaunamos šios medžiagos, yra individualiai normuojami. Svarstoma, kokiais kiekiais reikėtų vartoti mėsą, duoną, vaisius, daržoves, taip pat, kurie iš šių produktų turi mažiausiai kalorijų. Riebus ir riebus maistas, kuriame yra daugiausia kalorijų, turėtų būti ribojamas.
Didžią reikšmę turi ir gaminių kulinarinis apdorojimas, kokia forma pateikiamas konkretus maistas. Pavyzdžiui, keptas kiaušinis turi tris kartus daugiau kalorijų nei virtas.
