Mes visi retkarčiais jaučiamės priblokšti ir pavargę. Tačiau jei nedirbsime bent 40 valandų per savaitę, negalėsime auginti vaikų, apmokėti sąskaitų ir įsigyti didesnių pirkinių
Iš pirmo žvilgsnio 40 metų yra pats veiksmingiausias laikas karjeros plėtrai. Tačiau Melburno universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė visiškai priešingą. Pasirodo, vyresni nei 40 metų žmonės idealiu atveju turėtų dirbti ne daugiau kaip tris dienas per savaitę.
Eksperimentas buvo pagrįstas kognityvinių testų serija, kurią sukūrė Taikomosios ekonomikos ir socialinių tyrimų institutas Melburne. Jame dalyvavo 6500 savanorių – moterų (3500) ir vyrų (3000).
Dalyviai turėjo išspręsti kognityvinių testų seriją, kuri apėmė raidžių ir skaičių palyginimą zeitnot sąlygoje, skaitymą garsiai ir skaičiavimą atgal. Tada mokslininkai analizavo rezultatus kartu su kitais veiksniais: gyvenimo kokybe, šeimos sudėtimi, ekonomine gerove ir profesiniu užimtumu.
Dėl to buvo nustatyta, kad žmonės, kurie dirbo vidutiniškai 25 valandas per savaitę, geriausiai pasirodė kognityviniuose testuose. Jei dalyviai dirbo daugiau, jų pažymiai neišvengiamai krito dėl streso ir nuovargio.
Šie netikėti rezultatai rodo, kad abiem lytims teigiamo darbo valandų poveikio pažinimo gebėjimams mastas sumažėja iki tam tikros ribos. Pasiekus šį kritinį tašką, tolesnis darbo valandų ilginimas jau neigiamai veikia protinius gebėjimus.
Tai nustačius, mokslininkai turėjo išsiaiškinti, kur yra ši riba? Kada darbo valandų įtaka pažintiniams gebėjimams tampa teigiama į neigiamą?
Pasinaudojus respondentų testų rezultatais, nustatyta, kad vidutinio amžiaus vyrai be pažinimo nuosmukio gali dirbti ne daugiau kaip 25-30 valandų per savaitę. Moterims tai dar sunkiau. Didelio produktyvumo iš jų galima tikėtis tik suplanavus 22–27 darbo valandas per savaitę.
Mokslininkai pabrėžia, kad per didelis darbas gali turėti neigiamą poveikį 40 metų ir vyresnių žmonių pažinimo funkcijai. Nauji duomenys taip pat prieštarauja nuolatinio pensinio amžiaus didėjimo tendencijai.
Vienas iš tyrimo bendraautorių, ekonomikos profesorius Colinas McKenzie aiškina: „Pastaraisiais metais pastebima nemaloni tendencija. Daugelis šalių didina savo piliečių pensinį amžių. Tai reiškia, kad dirbančių pagyvenusių žmonių daugės, o naudos iš to bus vis mažiau."
