2021 m. pradžioje pirmoji istorijoje dirbtinė širdis buvo patvirtinta naudoti Europoje, o spalį Neapolyje (Italija) buvo atlikta pirmoji implantacija pacientui, sergančiam sunkiu širdies nepakankamumu. Klinikinių tyrimų metu JAV pacientams jau buvo atlikta transplantacija, tačiau Italijoje atlikta operacija yra pirmasis tokio tipo bioprotezo panaudojimas klinikinėje praktikoje.
Dirbtinę širdį gamina prancūzų kompanija Carmat ir ji reprezentuoja revoliuciją medicinos technologijų pramonėje. Jis yra pakankamai mažas, kad būtų implantuojamas į žmogaus krūtinę. Jis maitinamas baterijomis ir turi mechaninį pompą, kuris pumpuoja kraują. Dirbtinė širdis gali palaikyti gyvybines žmogaus funkcijas ilgus metus.
Prie išradimo buvo dirbama 27 metus. Tai širdies ir kraujagyslių chirurgijos specialistės Alnos Carpentier iš Georgeso Pompidou ligoninės Paryžiuje idėja.
„Šios dirbtinės širdies idėja gimė beveik prieš 30 metų. Tikslas buvo sukurti prietaisą, kuris galėtų pakeisti širdies persodinimą organu iš lavono donoro. Prietaisas fiziologiškai veikia kaip žmogaus širdis, pulsuoja, susireguliuoja ir yra suderinamas su krauju“, – „Reuters“paaiškino Stefanas Piattas, „Carma“generalinis direktorius.
Dirbtinė širdis suteikia vilties daugeliui pacientų, laukiančių transplantacijos. Dirbtinis pakaitalas sveria 860 g, yra biologinių ir sintetinių medžiagų derinys, imituojantis žmogaus širdies formą ir pagrindines funkcijas. Jį sudaro dvi kameros, keturi vožtuvai ir reguliavimo sistema, jis tvirtinamas prie paciento prieširdžių.
