Jonažolės taip pat turi sunkų šalutinį poveikį

Turinys:

Jonažolės taip pat turi sunkų šalutinį poveikį
Jonažolės taip pat turi sunkų šalutinį poveikį
Anonim

Ar tiesa, kad jonažolės žolė, įsk. ar papildai ir vaistai, kurių sudėtyje yra šios žolės, gali būti pavojingi?

Pavlina Dimitrova – Sofija

Jonažolė yra populiarus amerikiečių antidepresantas. Bet jei ten jis siūlomas tik kaip biologinis priedas, tai Europoje parduodami net jo pagrindu pagaminti vaistiniai preparatai. Jonažolė, kaip viena iš vaistinių augalų, laikoma „nekenksminga natūralia priemone“. Tačiau naujas Australijoje atliktas tyrimas dar kartą patvirtina, kad sąvokas „saugus“ir „natūralus“šiuo atveju reikėtų skirti. Australijos reguliuotojo ataskaitoje teigiama, kad žolė jonažolė turi farmakologinių savybių, primenančių sintetinį antidepresantą fluoksetiną. Šio agento prekinis pavadinimas yra gerai žinomas „Prozac“. Šalutinis šios „nekenksmingos natūralios priemonės“poveikis yra nerimas, panikos priepuoliai, galvos svaigimas, pykinimas, staigūs kraujospūdžio svyravimai. Apie tai populiaraus medicinos leidinio puslapiuose praneša Australijos mokslininkai.

„Mane labai neramina tai, kad žmonėms pastebimas toks sunkus šalutinis poveikis, jie nieko nežino apie jonažolės žalą ir aktyviai jais gydosi“, – sako tyrimo vadovas dr. Clare Hoban iš Adelaidės universiteto.

„Tyrimai rodo, kad jonažolė padeda įveikti depresijos simptomus

lengvo ir vidutinio laipsnio. Tačiau pats faktas, kad ši priemonė veikia, reiškia, kad ji turi tam tikrą šalutinį poveikį. „Net jei ant buteliuko parašyta „natūralus“arba „žolinis“, jame yra komponentų, kurie veikia organizmą“, – pažymi Ohajo medicinos centro psichiatras daktaras Samaras McCutchenas. Ji ten dirba mokslinio tyrimo asistentė ir asmeniškai nedalyvavo naujausiame tyrime, tačiau išsamiai susipažino su jo rezultatais.

„Gydytojai jau seniai žinojo, kad jonažolė sukelia rimtą šalutinį poveikį ir gali sąveikauti su kai kuriais vaistais“, – priduria dr. McCutcheon. Nepaisant šių faktų, milijonai žmonių depresiją gydo jonažolių papildais, kurie, kaip visi žinome, nėra kontroliuojami kaip vaistai, todėl jų beveik nekontroliuojama.

„Esu tikras, kad visuomenės nežinojimas apie šalutinį jonažolės poveikį yra rimta šių dienų problema. Tai reiškia tik viena – šios žolės veiksmingumas ir saugumas nebuvo pakankamai ištirtas ir ji atsidūrė farmacijos rinkoje – šį reiškinį aiškina daktaras McCutcheonas. – Nepamirškite, kad pirkdami įvairius jonažolių papildus, jūs visiškai paliekate save gaminančių įmonių sąžinei. Tik jie žino, kiek ir ko įdėjo į šį papildą“, – perspėja gydytoja.

Panaši situacija stebima ne tik JAV ir Australijoje, bet ir daugelyje kitų šalių. (B. R. Pasirodo, mūsų farmakologinė rinka taip pat siūlo daugybę biologinių papildų, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra jonažolė, daugiausia kapsulėse).

Daktaro Hobano komanda mano, kad kontrolės ir informacijos apie jonažolių biopapildus trūkumas yra pasaulinė problema, kurią reikia spręsti. Tyrėjai išanalizavo Australijos gydytojų pranešimus, apimančius 2000–2013 m. laikotarpį. Per šį laikotarpį buvo gauti 84 pranešimai apie sunkų jonažolės šalutinį poveikį ir 447 panašūs pranešimai apie preparatą „Prozac“. Ir tai tik savanoriškai parengtos ataskaitos, kurias rengia sąžiningi gydytojai, negalintys užmerkti akių

tikrasis problemos mastas

„Jei jūsų simptomus galiausiai sukelia ne depresija, o kitos ligos, jonažolių vartojimas pasirodys ne tik nenaudingas, bet ir labai pavojingas. Pavyzdžiui, jonažolė gali sukelti manijos epizodus žmonėms, sergantiems bipoliniu sutrikimu“, – perspėja daktaras McCutcheonas. Tačiau didžiausia rizika, anot jos, yra galima jonažolių ekstrakto sąveika su kitais vaistiniais preparatais. Remiantis JAV Nacionalinio alternatyviosios ir integruotosios medicinos centro duomenimis, jonažolė mažina geriamųjų kontraceptikų, antikoaguliantų, taip pat kai kurių antiretrovirusinių, širdies ir onkologinių vaistų veiksmingumą. Juolab kad jonažolė sąveikauja su sintetiniais antidepresantais. Iki šiol nėra aišku, kaip tiksliai veikia ši priemonė, tačiau daktaras McCutcheonas teigia, kad jonažolė padidina serotonino koncentraciją smegenyse, o tai yra įprastas antidepresantų poveikis.

„Jei vienu metu vartojate gydytojo paskirtą antidepresantą ir jonažolių ekstraktą, serotonino kiekis jūsų smegenyse gali viršyti normą. Tai potencialiai pavojinga būklė, vadinama serotonino sindromu. Tai pasireiškia susijaudinimu, haliucinacijomis, euforija, tremoru, viduriavimu, karščio bangomis, tachikardija, galvos skausmu. Ir, deja, tai gali sukelti komą ir mirtį“, – įspėja daktaras McCutcheonas.

Kitas ekspertas, Dr. Johnas Reedas iš B altimorės universiteto Integracinės medicinos centro, dar griežčiau pasisako prieš šią netradicinę mediciną. Jis tai vadina pavojingu ir mažai ištirtu įrankiu.

„Kai kuriuos jonažolių šalutinius poveikius sukelia tos medžiagos, kurios neturi nieko bendra su žolės antidepresiniu poveikiu. Pavyzdžiui, odos bėrimas arba odos jautrinimas šviesai“, – sako daktaras Reidas.

„Tačiau labiausiai reikėtų bijoti jonažolių sąveikos su vaistais. Ši žolė turi daugiausiai tokių sąveikų, palyginti su kitais žoliniais augalais. Todėl, jei galiausiai nuspręsite išbandyti jonažolę, gydytojas tikrai turėtų stebėti ir stebėti jūsų būklę“. Jei papildų gamintojai nesivargina etiketėje išvardyti galimo šalutinio poveikio, turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju.

Populiarios žolelės, kurios taip pat gali pakenkti:

► Melisa - viena iš geriausiai raminančių žolelių, tačiau jos sudėtyje yra medžiagos, vadinamos citraliu, kuri turi šiek tiek toksišką poveikį.

► Ramunėlės – nepaisant naudingų savybių, jei jos nuolat vartojamos, gali išsivystyti geležies stokos anemija, nes neleidžia gerai pasisavinti geležies.

► Mėtų – neturėtų gerti hipotenziniai vaistai, nes mažina kraujospūdį, be to, lėtina širdies veiklą, todėl gali pablogėti sergančiųjų bronchine astma ar bradikardija būklė. Dideliais kiekiais jis gali sumažinti vyrų erekciją.

► Gyvatės pienas – šios žolės perdozavimas gali išprovokuoti toksinį hepatitą, o stiprus perdozavimas gali sukelti kvėpavimo centro paralyžių.

► Valerijonas – dažnas šios žolės vartojimas gali sukelti viduriavimą ar vidurių užkietėjimą, pykinimą, galvos skausmą. Be to, jis gali sukelti priešingą poveikį – sutrikusią širdies veiklą ir per didelį nervų sistemos sužadinimą.

► Podbel – nuostabi atsikosėjimą skatinanti, priešuždegiminė priemonė, naudinga sergant viršutinių kvėpavimo takų, plaučių, inkstų ligomis, bet, deja, turi toksinių medžiagų, kurios gali sukelti kepenų uždegimą. Kontraindikuotinas astma sergantiems ir širdies ligoniams.

► Dilgėlės – naudingos sergant lėtiniu bronchitu, tačiau kontraindikuotinas nėštumo, prostatos ar gimdos naviko, aterosklerozės ir hipertenzijos metu, o ilgalaikis vartojimas gali sukelti tromboflebitą.

► Raudonėlis – naudingas sergant bronchitu, plaučių uždegimu, egzema, virškinimą raminanti žolelė, taip pat padeda nuo hipertenzijos, bet gali sukelti persileidimą, atitolinti tinkamą berniukų lytinį vystymąsi, o jei vyrai vieną ar du mėnesius geria arbatą su šia žolele gali sukelti impotenciją.

► Alavijas – gydo pūlingas žaizdas ir odos uždegimus, taip pat lėtinį vidurių užkietėjimą ir gastritą, puiki priemonė nuo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, taip pat nuo bronchinės astmos, tačiau ši žolė draudžiama esant kraujavimui iš gimdos ir nėštumo metu. Nenaudokite cistitui, tulžies pūslės ir kepenų ligoms, taip pat hemorojui gydyti.

Rekomenduojamas: