Bet kokiai ligai atsirasti yra ir fiziologinių, ir psichologinių priežasčių. Žinoma, alergija šiuo atžvilgiu nėra išimtis. Daugelis iš mūsų tikriausiai žino, koks yra fiziologinis alergijos mechanizmas. Bet mes priminsime. Tiesą sakant, imuninė sistema yra pernelyg jautri tam tikrai medžiagai. Tai yra, organizmas negali toleruoti šios medžiagos, atsisako ją priimti. Tačiau kartu su tuo yra ir panašus psichologinis alergijos pasireiškimo mechanizmas. Pažiūrėkite, ką tai reiškia. Žmogaus gyvenime yra aplinkybių ar situacijų, ar žmonių, kurių jis nenori priimti tokių, kokie jie yra, bet atitinkamai jis negali jų pakeisti
Koks konkretus nesuvokimas sukelia alergiją?
Ką pats žmogus savyje slopina ar draudžia, aiškina šios srities specialistai. Pradėkime nuo to, kad jus kažkas erzina (beje, alerginis bėrimas dar vadinamas dirginimu). Pavyzdžiui, jus erzina brolio, močiutės ar kieno nors kito elgesys. Bet kadangi kalbama apie jūsų artimuosius, jūs draudžiate sau parodyti savo susierzinimą. Ir visoje šioje užgniaužtoje situacijoje pati emocija ar nemeilė, kaip spėjai, niekur nedingsta. Jei ką nors sau uždraudžiate, kad ir kas tai būtų, susierzinimas neturi kur dingti. Tai tiesiog persikelia į kitą sritį ir gali būti realizuota, išreikšta fizine liga – alergija tam, kas siejama su susierzinusiu žmogumi. Tai gali būti mylimas augintinis arba vaistai, kuriuos vartojote iki šiol. Taigi alergija gyvūnų kailiui ar vaistams.
Ką tokiais atvejais siūlo tradicinė medicina?
Siekiant išvengti sąlyčio su gyvūnais ir negerti alergiją sukeliančio vaisto, o pakeisti jį kitu. Taip, iš tiesų, tokios priemonės gali kurį laiką išgelbėti nuo alerginių reakcijų. Bet ar žinote, kodėl taip yra? Nes vengdami gyvūnų ir nevartodami vaistų, rečiau juos prisiminsite ir nepajusite susierzinimo, apie kurį kalbame, kurį akcentuojame. Jei tai nepadeda, jei neturite būdo išvengti kontakto su alergenu, šis metodas neveiks. Gydymas vaistais suteikia tą patį laikiną palengvėjimą. Tačiau čia gelbsti psichologinis darbas su savimi. Kadangi, kaip paaiškėjo aukščiau, alergiją beveik visada sukelia slopinimas ir nesuvokimas.
Alergija vadinama „imuninės sistemos fobija“. Neurolingvistinis programavimas. Tai viena iš psichologijos ir psichoterapijos krypčių. Alergija atsiranda tada, kai organizmo imuninė sistema negali tinkamai suvokti medžiagų, kurios nesukelia problemų kitiems žmonėms. Tai yra, imuninė sistema pradeda „bijoti“nekenksmingų medžiagų ir jos reakcija tampa stipresnė. Jūs žinote, kad tokia be priežasties baimė, kai nėra pavojaus, vadinama fobija. Būtent tai leidžia gydyti alergiją psichoterapiniais metodais, sukurtais norint atsikratyti šios fobijos.
Praktiniai patarimai:
Pabandykite atskleisti ligos priežastį. Tai padės suvokti psichologines problemas, dėl kurių pati alergija nustos egzistuoti. Nes jums nebereikės „išlieti pykčio“iš savo vidinių išgyvenimų ir rūpesčių sergant fizinio kūno ligomis
► Jei kenčiate nuo alergijos namų dulkėms, pagalvokite, ar per daug nesižavite idealia švara ir tvarka, ar neperdedate šio fakto svarbos. Apsvarstykite: ar jūsų liga nepasireiškė po bendravimo su pažįstamu žmogumi, kurį laikėte nešvariu ir nešvariu?
► Jei kenčiate nuo alergijos naminiams gyvūnėliams, pagalvokite, kas jums trukdo mylėti šias nuostabias būtybes? Gali būti, kad tėvai vienu metu uždraudė turėti augintinį. O gal kažkada, būdamas mažas vaikas, išsigandote, kad šuo įkando žmogui.
► Esant alergijai tam tikriems produktams, atsiminkite, ar jums nėra buvę atvejų, kai jums nemalonaus pokalbio metu vartojote būtent tokius produktus. Arba gali būti, kad asmuo, su kuriuo turėjote įtemptus santykius, gali pamėgti šį patiekalą ar patiekalą.
► Jei kenčiate nuo alergijos saulei, gali būti, kad nemėgstate juodaodžių. O gal nerimaujate dėl savo kūno ir figūros, kai paplūdimyje deginatės su maudymosi kostiumėliu.
► Pabandykite išsiaiškinti psichologines alergijos priežastis, palygindami jos pasireiškimo laiką ir paūmėjimų laikotarpius su aplinkybėmis ir problemomis, su kuriomis susidūrėte per tą laikotarpį.
Psichologinė praktika, taikoma gydymui:
1. Sužinokite, kodėl kokia nors visiškai nekenksminga medžiaga sukėlė fobiją jūsų organizme. Šiuo tikslu kuo greičiau ir greičiau prisiminkite pirmąjį kontaktą su alergenu ir pirmą alerginės reakcijos pasireiškimo atvejį: Kas atsitiko per šį laikotarpį? Ką tada patyrėte? Štai pavyzdys: jei esate ant nervinio suirimo slenksčio ir tokioje būsenoje pradedate skalbti drabužius su skalbimo milteliais, (kuriuos iki šiol naudojote be jokių problemų), gali būti, kad šį ar kitą kartą tie patys milteliai sukels alergijos simptomus. Priežastis ta, kad skalbimo miltelius pradėsite sieti su stipria neigiama patirtimi (neurolingvistinio programavimo terminologijoje tai vadinama „inkaru“). Organizmas pradės bijoti kontaktų su juo ir darys viską, kad tokių kontaktų išvengtų. Tai atsiranda dėl alerginės reakcijos: sukels slogą, nosies užgulimą ar odos bėrimą, tik daugiau niekada nenaudokite šių skalbimo miltelių.
2. Naudokite „disociacijos mechanizmą“. Stenkitės ar veikiau stenkitės susilpninti arba visiškai nutraukti susidariusį ryšį (asociaciją) tarp neigiamų emocijų ir to, kas tapo alergenu. Tęsiant skalbimo miltelių pavyzdį: supraskite, kad šiuos neigiamus išgyvenimus sukėlė ne drabužių plovimas chemikalais, o prieš tai įvykęs įvykis.
3. Atlikite „inkaro griūties“pratimą. Tai reiškia, kad jausti didžiulį džiaugsmą pagalvojus, kad medžiaga sukelia alerginę reakciją. Tarkime, jūs kenčiate nuo alergijos apelsinams. Įsivaizduokite jų malonų aromatą ir ryškią spalvą, porėtą, burbuliuotą odą, saldų skonį (būtinai atkreipkite dėmesį į skirtingus šio objekto, gaminio ir kt. pojūčius: regos pojūčių, klausos, lytėjimo, skonio pojūčius ir uoslė).
4. Tada mėgaukitės šiais pojūčiais iki galo. Pagalvokite, kiek naudingų medžiagų yra šiame produkte. Jei šį pratimą darysite pakankamai dažnai ir ilgai, priversite savo imuninę sistemą patikėti, kad apelsinas nėra kažkas pavojingo, o atvirkščiai – labai malonu ir naudinga.
5. Patikrinkite rezultatus. Jei turite prieigą prie savo buvusių alergenų, pasirinkite laiką ir vietą, kai gerai išsimiegojote ir jausitės ramūs bei pasitikintys savimi. Tada susitarkite su šiuo savo buvusiu alergenu ir įsitikinkite, kad nebėra alerginės reakcijos.
