Ką daryti, kai dvejojame

Turinys:

Ką daryti, kai dvejojame
Ką daryti, kai dvejojame
Anonim

Yra situacijų, kai greitai ir lengvai priimame sprendimą. Tačiau kitose nežinome, kaip elgtis. Laikas bėga, bet sprendimas neateina; mes nesijaučiame gerai, nesame pilni jokioje savo gyvenimo srityje ir negalime pailsėti ar kalbėti. Mes gyvename spaudžiami, jaučiame sąstingį ar sukimąsi ratu, mūsų energija nuteka į dviprasmiškumą ir nuolatinį šokinėjimą nuo vieno varianto prie kito. Išsekę ir nepatenkinti savimi, veltui įtempiame protą – sprendimas neateina.

Ką daryti, kai susiduriame su dilema? Prieš pateikdamas jums keletą metodų, kurie gali padėti priartėti prie sprendimo ar net jį atrasti, išsiaiškinkime, ką patiriate ir kodėl dvejojate. Nušvieskime paveikslėlį ir žodžiais išsakykime rūpesčius.

Kada susiduriame su dilema? Kai turime pasirinkimą – mokyklą/universitetą, miestą, kuriame gyventi; kai atsiranda nauja darbo galimybė, kai mūsų gyvenime atsiranda žmogus, kuriam nesame abejingi, bet turime partnerį; kai ilgą laiką stengiamės ką nors padaryti, bet nepavyksta; kai turime du gerus variantus vienu metu ir tt

Dilema yra geras dalykas. Tai verčia mus mesti visa kita ir likti vieniems su savimi. Tai, beje, negali būti išspręsta kasdienybės dinamikoje. Dilema verčia mus sustoti, paspausti pauzę, rasti vietos sau ir išgirsti, ką turime pasakyti. Tai padeda mums užmegzti ryšį su ta mūsų dalimi, kuri visada žino kryptį, kurios reikia imtis, ir veiksmų, kurių reikia imtis, nes ji žino mūsų esmę ir žino, kas mus padarys laimingus.

Kodėl būtina atsiriboti nuo situacijos?

Kad patys priimtume gerą sprendimą, turime atsiriboti, atitolti nuo įprasto kasdieninio gyvenimo, nuo veiklos, kurią būtinai atliekame kasdien. Svarbu išlipti iš „matricos“, nes būdami joje veikiame automatiškai, „autopilotu“ir negalime suvokti „provėžos“, kurią patys susikūrėme.

Atstumas leidžia išvengti visų „turėtų“spąstų; visų pareigų, kurias vykdydami pridedame nereikalingos dramos ir netinkamos prasmės naštos. Atstumas nuo įprastos kasdienybės suteikia mums artumo su tuo, ko iš tikrųjų trokštame.

Tyla ir vienatvė

reikia, kad išgirstume savo balsą, savo pulsą, savo ritmą, savo poreikius ir svajones. Prisiminkime, kas mes esame.

Požiūrio į dilemą pasikeitimas

Požiūrio (požiūrio, mąstysenos, tikėjimo) į dilemą keitimas yra būtinas norint išlaisvinti savo kūrybiškumą – negalime rasti problemos sprendimo mąstydami, su kuriuo ją sukūrėme.

Pagrindinis klausimas yra, kodėl dabar kyla dilema? Kas šiuo metu vyksta tavo gyvenime? Kas "eina" ir kas ne? Kuo nesate patenkintas? Kokių lūkesčių tikėjotės šiuo metu?

Gali būti, kad prieš kurį laiką pasirinkote ir tikėjotės, kad atsitiks kažkas, kas pakeis jūsų gyvenimą. Tačiau viskas susiklostė ne taip, kaip tikėjotės. Arba esate tam tikro amžiaus ir manote, kad jau turėjote pasiekti jums svarbių dalykų, tokių kaip išsilavinimas, namai, šeima, karjera, vaikai, bet kažkodėl taip neatsitiko. Arba investavote, bet negaunate to, ko tikėjotės.

Galbūt palaikėte savo partnerį, bet nesulaukėte jo palaikymo. Gali būti, kad manai, kad viską padarei dėl savo vaikų, jie jau užaugę, o tu lieki vienas… Gali būti, kad pasiekei materialių dalykų, bet nieko nepadarei dėl savo tikrų troškimų.

Galbūt sunkiai dirbote, bet niekada nepadarėte to, ko iš tikrųjų norėjote ir pan.

Kodėl dabar kyla dilema? Kokius savo poreikius, jūsų nuomone, nepaisote? ko tu atsisakai? Ir už ką? Ko nori, kad nedarytum? ko tau trūksta? kas tau nuobodu? Ir ką tu nori veikti? Kas, jūsų manymu, jums yra neįmanoma arba nepasiekiama?

Ir dar keli klausimai: kokia yra dilema? Tarp proto ir širdies? Tarp skirtingų įsitikinimų – savo ir kitų svarbių įsitikinimų? Tarp skirtingų kultūrinių pažiūrų? Ar dilema yra morali?

Kai atsakysite į savo klausimus, laikas imtis veiksmų. Dažniausias sprendimų priėmimo būdas yra ant popieriaus lapo surašyti dviejų dalykų, dėl kurių neapsisprendėte, privalumus ir trūkumus. Kitas įprastas būdas, kurį galite naudoti, yra „Dekarto aikštė“.

Jei jau juos atlikote, išbandykite kitą techniką. Jis ateina iš psichodramos, apima žaidimą ir suteiks galimybę patirti jausmus kaip tikroje situacijoje

Jo „trūkumas“yra tas, kad jei neturite patirties dirbant su psichologu (konsultantu, psichoterapeutu) individualiuose užsiėmimuose ar grupiniame darbe, jums gali būti nepatogu tai atlikti. Jūsų pasipriešinimai gali būti „įjungti“, o tai savo ruožtu suaktyvina abejones, kaip spontaniškas žaidimas gali padėti pamatyti sprendimą. Bet jei turite patirties dirbant su terapeutu ar grupėje, siūlau:

Raskite erdvę, kurioje niekas jūsų netrukdys. Skirkite sau pakankamai laiko, kad nejaustumėte artėjančių įsipareigojimų spaudimo. Prisiminkite dilemą, kurioje esate. Įsivaizduokite vieną sprendimą. Susisiekite su juo. Pažaisk. Svarbu judėti ir žaisti. Neskubėkite ir žaiskite, plėtokite situaciją. Pastebėkite, kaip jaučiatės. Prisiminkite savo jausmus ir išgyvenimus.

Tada sustokite, pašokkite kelis kartus, išeikite iš 1 parinkties ir „įeikite“2 parinktį. Prisijunkite prie šio sprendimo, pajuskite jį ir pažaiskite. Leiskite sau pajusti savo jausmus ir išgyvenimus. Žinosite, kada sustoti pajuskite išsekimo jausmą.

Dabar palyginkite, kaip jautėtės dėl vieno sprendimo ir kaip jautėtės dėl kito. Kur buvo svoris, o kur lengvumas? Kuriuo sprendimu jautėte pasitenkinimą ir kokiu nepasitenkinimą? Kuriame buvo „suveržimas“, o kuriame palengvėjimas?

Kur buvo stengiamasi ir kaip jautėte „įvyksta“? Jūs žinosite, kaip išspręsti savo dilemą pasitenkinimo, lengvumo ir palengvėjimo jausmu. Ir jei norite, kad kas nors jumis pasirūpintų šioje sudėtingoje situacijoje, pasitikėkite psichologu, konsultantu, psichoterapeutu ir palikite dilemos vertimą jiems.

Rekomenduojamas: