Prof. Dr. Yavor Enchev, MD, yra Neurochirurgijos klinikos vadovas "Sveta Marina" universitetinėje Varnos ligoninėje. Prof. Enchevas yra Bulgarijos neurochirurgijos garsenybių studentas ir specializavosi pas pasaulio didvyrius vaikų neurochirurgijos, kraujagyslių neurochirurgijos ir neurologinės onkologijos srityse
Kas yra pagrindinė stuburo slankstelių lūžių priežastis? Kas sukelia osteoporozinį stuburo lūžį? Kokie yra vertebroplastikos ir kifoplastikos privalumai ir poveikis gydant osteoporozinius slankstelių lūžius? Ar yra kokių nors pavojų? Žr. atsakymus į šiuos ir kitus klausimus pokalbyje su prof. dr. Yavor Enchev.
Prof. Enchev, pradėkime nuo to: kokioms ligoms ir kokioms ligoms taikoma vertebroplastika ir kifoplastika?
- Tai osteoporozinių slankstelių kompresinių lūžių gydymo metodai, t.y. kurie atsiranda dėl osteoporozės. Tai labai paplitusi liga, kuri, deja, Bulgarijoje negaunama tinkamo ir šiuolaikiško gydymo. Dažniausiai ja serga moterys po menopauzės, bet dažnai ir vyrai. Osteoporozė paprastai yra kaulų tankio sumažėjimas, dėl kurio kaulai tampa minkštesni ir trapūs. Praktiškai pacientams, sergantiems osteoporoze, gresia visi kaulai, ypač stuburo slanksteliai. Atkreipkite dėmesį, kad lūžusių slankstelių gydymas skiriasi nuo lūžusių rankų ar kojų gydymo.
Lūžus rankai ar kojai, abu galai sulygiuojami, t.y., sugipsuojami ir laukiame, kol kaulas sugis. Tačiau sergant osteoporoze šis gijimas yra nepilnas. Stuburo lūžis yra kitoks, dinamiškas laike, t.y., nėra momentinis. Slankstelis turi savotišką struktūrą, kurią galima palyginti su virto kiaušinio struktūra. Jei kiaušinio lukštas nulūžęs, šerdis nebėra stabili, netvirta. Slankstelis turi tvirtą kontūrą, kurį sudaro kompaktas, o viduje - minkšta kaulinė struktūra, vadinama spongiosa, arba kempinė medžiaga.
Tai yra, kai pažeidžiamas slankstelio kontūro vientisumas, jis nebeturi tokio stiprumo. Tuo momentu, kai pacientas atsistoja, visu kūno svoriu toliau lėtai ir palaipsniui gniuždo lūžusį slankstelį. Kaip sakiau, lūžis tęsiasi laikui bėgant. Todėl šie pacientai skundžiasi ilgai trunkančiais ir nuolatiniais skausmais, kurie sustiprėja stovint, atliekant kokią nors fizinę veiklą, keliant ką nors sunkaus. Osteoporozinis lūžis baigiasi, kai viršutinis ir apatinis slankstelio galai liečia vienas kitą, t. y. kai slankstelis visiškai prarado savo aukštį.
Prof. Dr. Yavor Enchev
Kas sukelia stuburo slankstelio ar daugiau nei vieno lūžį?
- Dėl osteoporozinio lūžio iškreipiamas visas stuburas. Kadangi slankstelis dažniausiai nenusileidžia simetriškai, priekis dažniausiai gniuždo greičiau ir ryškiau nei užpakalinis. Tai veda prie stuburo išlinkimo ir kupros susidarymo. Tačiau kai pacientui lūžta ne tik vienas, o keli slanksteliai, iš viso šis iškrypimas būna daug didesnis ir tuomet susidaro ne tik kupra, bet ir pasunkėja kvėpavimas. Tai yra, šie pacientai, be stipraus skausmo, taip pat kenčia nuo kvėpavimo sunkumų, nes dėl šios būklės plaučiai gali išsiplėsti nevisiškai. Ir, galbūt, iki stazinės pneumonijos. Ir tam tikru momentu tai gali būti mirtina kaip šios būklės komplikacija ir pacientas gali mirti.
Osteoporozė yra plačiai paplitusi liga, dėl kurios pacientai tampa laipsniškai neįgalūs ir labai pablogėja jų gyvenimo kokybė. Todėl visi osteoporozės gydymo metodai yra sveikintini, aktyviai ieškoma naujesnių ir efektyvesnių metodų. Būtent vertebroplastika ir kifoplastika yra vienas iš šių osteoporozės komplikacijų gydymo metodų, nes slankstelių lūžis yra osteoporozės komplikacija.
Kokie yra šie metodai?
- Vertebroplastika yra originali technika, pavadinimas kilęs iš "vertebro" - slankstelio ir plastiko - slankstelio atstatymas. Abi procedūros atliekamos taikant bendrąją nejautrą. Ant operacinio stalo ant specialių stovų ligoniai statomi ant pilvo, o rentgeno aparato pagalba nustatoma, kurie ir kiek slankstelių lūžę – vienas ar daugiau.
Tada, kontroliuojant rentgeno spinduliais, adata įvedama į slankstelio kūną. Kai pasiekiame slankstelio kūną, įvedamas vadinamasis substancija vertebrocement. Tai yra monomero, kuris yra miltelių pavidalo, ir katalizatoriaus, kuris yra skystas, mišinys. Ir prasideda polimerazės grandininė reakcija. Tai yra, iš pradžių mes turime skystą mišinį, kuris palaipsniui kietėja, kol jo konsistencija yra artima dantų pastos konsistencijai. Tada, spaudžiant specialiu vienkartiniu instrumentu, per šią adatą į slankstelio korpusą įvedamas vertebrocencementas ir užpildo sąnarius, t.y. įtrūkimus, slankstelio lūžius.
Užpildžius juos, jis pradeda kietėti ir daro slankstelį stipresnį net už gretimus slankstelius. Nuskausminimas turi tris efektus: vienas – stuburo slankstelis imobilizuoja mikrofragmentus, kurių judėjimas sukelia skausmą; antrasis – šios polimerazės grandininės reakcijos metu šilumos pavidalu išsiskiria didelis energijos kiekis, kuris naikina skausmo galūnes; trečia – toksinis pačios cheminės medžiagos poveikis skausmo galūnėms. Skausmas malšinamas šiomis trimis kryptimis. Gydant visus lūžusius slankstelius, pacientai visiškai arba žymiai sumažina skausmą.
Ir kifoplastika?
- Kifoplastika yra naujesnė ir moderni technika. Jis sukurtas vertebroplastikos pagrindu. Su juo adata lygiai taip pat įvedama į lūžusio slankstelio kūną. Pavadinimas kilęs nuo kifozės plastika, kifozės atstatymas – stuburo išlinkimas tam tikroje srityje, kurį siekiame atkurti. Čia siekiama ne tik stabilizuoti slankstelį, bet atstatyti jo aukštį ir iš ten – stuburo linkius, išlinkimus. Kifoplastikoje per šią adatą įvedamas kateteris, kurio gale yra balionas. Specialiu prietaisu su manometru šis balionas pripučiamas ir pakelia slankstelį, atstatydamas jo aukštį. Taip susidaro erdvė, kurioje įvedamas stuburo slankstelis – identiškas naudojamai vertebroplastikoje. Išskyrus tai, kad šiuo atveju cemento įvedimas nėra spaudžiamas. Jis įvedamas į susidariusias ertmes. Ši technika leidžia pirmiausia atkurti slankstelio aukštį ir stuburo linkius. Antra, su juo susijusi rizika yra mažesnė.
Kodėl?
- Kifoplastijos rizika yra mažesnė. Kai vertebrocementas įkišamas esant slėgiui, kaip ir atliekant vertebroplastiką, jis gali patekti į stuburo kanalą, suspausti nugaros smegenis ar stuburo nervus, priklausomai nuo lūžio lygio. Jis gali keliauti kraujagyslėmis, nukeliauti į plaučius ir sukelti plaučių emboliją, kuri yra potencialiai pavojinga gyvybei būklė.
Atliekant kifoplastiką, ši rizika sumažėja. Stuburo cementas gali šiek tiek nutekėti, tačiau daugeliu atvejų tai kliniškai nereikšminga. Tai reiškia, kad nėra nusiskundimų ar būklių, keliančių grėsmę paciento gyvybei.
Prof. Enchev, ar šiuos metodus apmoka ligonių kasa?
- Ligonių kasa dabar visiškai padengia vertebroplastiką kaip procedūrą, t.y. pacientas, apdraustas sveikatos draudimu, nemoka už jokias vartojimo reikmenis. Kifoplastika – brangesnė procedūra, tačiau nemažą implanto dalį dengia ir Ligonių kasa. Pacientai turi sumokėti tam tikrą sumą, šiuo metu negaliu nurodyti. Bet šiaip, kifoplastiką verta daryti esant osteoporoziniams kompresiniams stuburo lūžiams. Šie du metodai neturi alternatyvos. Praėjus vos 2-3 valandoms po intervencijos, pacientas atsistoja ir gali pradėti judėti, o po 2-3 dienų jau gali judėti visiškai normaliai. Kitą dieną jis gali grįžti į darbą, bet klinikinis stebėjimas trunka 3 naktis ligoninėje, kad įsitikintų, jog viskas gerai.
