Daktaras Krasimiras Milevas: Sušvelnintas badavimas atveria kūno gydymo galimybes

Turinys:

Daktaras Krasimiras Milevas: Sušvelnintas badavimas atveria kūno gydymo galimybes
Daktaras Krasimiras Milevas: Sušvelnintas badavimas atveria kūno gydymo galimybes
Anonim

Pastaraisiais metais žmonių susidomėjimas vadinamuoju alternatyvioji medicina. Ką tai iš tikrųjų apima? Kas yra holistinis požiūris į įvairių ligų gydymą? Koks mūsų pačių vaidmuo mūsų pačių sveikatai?

Atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų rasite pokalbyje su daktaru Krasimiru Milevu – holistiniu terapeutu, alternatyvios ir tradicinės medicinos specialistu. 1996 metais baigė medicinos studijas, o 1998 metais pradėjo dirbti natūropatu. Baigė aromaterapijos kursą; dalyvavo 9-ajame tarptautiniame nutukimo simpoziume su keliais moksliniais darbais; įgijo daktaro laipsnį Indijos alternatyviosios medicinos taryboje Kalkutoje; yra patvirtintas Tarptautinės holistinės medicinos praktikų tarybos nare.

Dr. Milevai, mano pirmasis klausimas, ką apima Holistinio terapeuto specialybė?

- Šis terminas mūsų šalyje nebuvo plačiai priimtas, nes yra svetimas – graikiškai holosas iš tikrųjų reiškia vientisą, vientisą. Ir holistinis požiūris yra būtent toks. Holistinė medicina, holistiniai gydytojai, skirtingai nei klasikiniai, tradiciniai, kreipia dėmesį į viską. Ne tik individualūs nusiskundimai ir simptomai, organai ir sistemos, bet ir žmogus visuma – jo psichoemocinė būsena, padėtis socialinėje aplinkoje. Nes balansas yra labai svarbus. Tai svarbu, nes dažniausiai šios pusiausvyros sutrikimai yra mus ištinkančių sveikatos problemų pagrindas. Noriu atkreipti dėmesį, kad holistinis požiūris kartais apima ir gydymą vaistais, tačiau jį galima derinti ir su kokiu nors natūraliu gydymu, su psichoterapija, su tinkamu judėjimo režimu, su mitybos įpročių keitimu ir pan. Visa tai svarbu sveikatai.

Man kelias į sveikatą turėtų atrodyti taip: turi būti malonus, o ne skausmingas ir skausmingas, o priešingai, žmogus turi jaustis patogiai ir laimingas. Būtent toks yra holistinis požiūris.

Turite Indijos alternatyviosios medicinos tarybos daktaro laipsnį – kaip tai praturtino jūsų žinias?

- Taip, žinios, kurias įgijau Indijos alternatyviosios medicinos taryboje, labai praturtino mano požiūrį į terapinį elgesį apskritai. Kadangi šis holistinis požiūris veikiau yra taisyklė, kurią jie naudoja net ir tradiciniame gydyme. Tuo tarpu pas mus tai labiau išimtis, nes praktikoje asmeniniai gydytojai neturi laiko ir jėgų savo pacientams išaiškinti, kas yra higieninis mitybos režimas, pateikti išsamių rekomendacijų dėl judėjimo ir mitybos programų rengimo. Jis tiesiogiai skiriamas gydymui vaistais, nes dažnai pacientas

išrašomas sergant kokia nors lėtine liga, pavyzdžiui, diabetu, nenurodant, kaip valgyti ir ko vengti, kad neatsirastų komplikacijų. Tai rimtas apsileidimas

Ir Rytuose žmonės, galbūt pasikliaudami savo tūkstantmetėmis tradicijomis, išsaugojo teisingą požiūrį į šiuos svarbius žmogaus sveikatai palaikyti elementus. Iš esmės jie ten turi vidinį jausmą, pasąmoningą trauką subalansuotai būsenai. Tuo tarpu mes, vakariečiai, dažnai svyruojame nuo kraštutinumo iki kraštutinumo. Tai mums labai trukdo ir daro įtaką visiems mūsų gyvenimo aspektams.

Kokius holistinius metodus taikote savo praktikoje?

- Visų pirma, aš turiu patirties svorio metimo dietoje. Visų pirma su vadinamaisiais vaisių-arbatos iškrovimo režimas, kuris yra savotiškas suminkštintas badavimas. Toks iškrovimas leidžia atrakinti natūralias organizmo valymo ir gydymo galimybes, pagrįstas tuo, kad gamta jį įdėjo į kiekvieną gyvą būtybę. Pavyzdžiui, susirgę laukiniai ir naminiai gyvūnai nustoja valgyti. Tai instinktas, kuriam paklūsta.

Tas pats instinktas egzistuoja ir žmonėms – kai sergame, apetitas nuslopinamas. Tačiau mes ne visada vadovaujamės šiuo jausmu ir labai dažnai elgiamės visiškai priešingai. Tačiau senovėje žmonės išminties sėmėsi tiesiai iš gamtos ir darė tai, ką matė ir jautė, siekdami teigiamo poveikio. Palaipsniui laikui bėgant tai tapo gydymo sistema. Šiandien yra daugybė terapinio badavimo mokyklų, kurių kiekviena turi savo parašą ir ypatybes. Tačiau skubu iš karto pasakyti, kad kai kalbame apie badą, turiu omenyje sveiką mažai energijos suvartojančią dietą, kuri turi detoksikuojamą ir gydomąjį poveikį.

Image
Image

Gerai, kad paaiškinai, nes tai aiškiai ne apie absoliutų badą, o apie gydymo sistemą

- Sąvoka „alkis“yra dar vienas netikslumas, įsiveržęs į mūsų kalbą. Anglų kalboje „badavimas“ir „badavimas“yra skirtingos sąvokos, o pirmoji turi neigiamą ženklą. Ta prasme

kankinanti netinkama mityba, nepriteklius

O pasninkas – tai pasninkas apsivalymo, kūno iškrovimo, dvasinio nušvitimo ir pan. Taigi tai, ką darome siekdami gerinti sveikatos rodiklius, yra gana artima tūkstantmečius tradicijose ir tikėjimuose įsitvirtinusiam pasninkui.

– Be šio sušvelninto pasninko, kaip jūs jį vadinote, ką dar naudojate žmonių terapijoje?

- Taikome aromaterapiją ir gydymą žolelėmis. Šioje srityje mes, bulgarai, turime didžiulį žinių paveldą, paveldėtą Petaro Dimkovo knygose. Liaudies medicina ir šiandien užima svarbią vietą kiekviename alternatyviame gydymo požiūryje.

Pakalbėkime apie jūsų pacientus, su kokiais nusiskundimais jie dažniausiai kreipiasi į jus?

- Pas mus dažniausiai kreipiasi žmonės su šiuolaikiniam pasauliui įprastomis ligomis - antsvoriu, aukštu kraujospūdžiu, cukriniu diabetu, kraujo riebalų balanso sutrikimais, tulžies pūslės akmenlige, inkstų akmenlige, hormoniniais sutrikimais, neuropsichiatriniais sutrikimais, nerimu. ir depresinės būsenos, alerginės ir autoimuninės ligos.

Ir čia noriu atkreipti dėmesį į tai, kas man vis dažniau daro įspūdį. Mes, bulgarai, manome, kad užsienyje gyvenantys tautiečiai jaučiasi geriau. Ir tiesa ta, kad jie dažnai atrodo blogiau nei mes. Tai labai keistas reiškinys. Taip, mes manome, kad išvykusieji į užsienį pasitenkina ir gyvena ramiau, bet taip būna ne visada.

Kai toks žmogus ateina ir atsisėda su manimi, matau skirtumą tarp čia gyvenančio bulgaro ir užsienyje esančio. Pats tas, kuris kur nors nuėjo siekti geresnio gyvenimo, atrodo neramesnis, nepasitikintesnis, nekantresnis, nervingesnis, nors jo gyvenimas lyg ir susitvarkęs. Nepaisant to, ir toliau savo vaikams patariame realizuoti save lauke, nesuvokiant, ką mums duoda gimtoji žemė. Ir ar tikrai jiems ten bus geriau? Čia mes sutelkiame dėmesį į pagrindinį dalyką – tik nuo mūsų priklauso, koks geras ir turiningas bus gyvenimas Bulgarijoje.

O kokie jūsų pacientų rezultatai po terapijos?

- Natūralu, kad kai

jų rodikliai gerėja, jie tai mato, jaučia ir yra labai laimingi

Ir ypač jie džiaugiasi, kad tai vyksta be narkotikų, t.y.f) suprasti, kad tai yra tikrasis vaistas. Faktas yra tas, kad kai vaistai pagerina tam tikrus rodiklius, tai daroma kitų sąskaita. T.y. gydymas nuo narkotikų yra dviašmenis kalavijas, ir mes visada turime savo kainą. O nemaloniausia, kad mokame sveikata, nes neva vieną gydome, kitą gadiname. Taigi žmogus džiaugiasi ne tada, kai būdamas 30 metų išgeria saują vaistų, kad palaikytų normalius parametrus, o tada, kai nieko negeria ir gerai jaučiasi. Tai tikra sveikata.

Daugelis žmonių taip pat ateina pas mus, kai yra sveiki, ir manau, kad tai yra protingiausia. Gramas prevencijos yra daugiau nei kilogramas gydymo! Teisingas požiūris yra būtent toks – nesiskundžiantis žmogus turėtų pasitikrinti ir pasirūpinti savo sveikata.

Deja, ši kultūra mūsų šalyje vis dar reta. Dažnai žmonės ateina į tokias ekstremalias būsenas, kad net mes nebegalime padėti, nes tokiame etape viską labai sunku pasukti. Kuo anksčiau pradedamas gydymas ir profilaktika, tuo geriau. Net vaikystėje. Kai kurie autoriai įrodo, kad mityba iki 7-8 metų turi 90% svarbos sveikatai vėliau, palyginti su mityba po to. T.y. Šiame etape, kai kūnas auga ir formuojasi, mitybos įpročiai yra labai svarbūs.

Natūralu, kad turime galvoti ne tik apie save, bet ir apie po mūsų ateinančią kartą. Gerai, kad dauguma vaikų turi vidinį potraukį ir teisingumo jausmą. Perėjimas prie teisingesnės dietos jiems yra lengvas ir spontaniškas. Jaunimas yra daug atviresnis naujiems dalykams ir dažnai turi vidinį žinių š altinį.

Mūsų kraštuose augantis maistas,

yra naudingiausia mūsų organizmui. Teisinga jį vartoti, o ne iš kito pasaulio krašto atvežtus daiktus. Turime daugiausia naudotis tuo, kas mums duota šimtmečius ir ką gali pasiūlyti žemė bei regionas.

Šimtai gydytojų ir mitybos specialistų susirinko, žmonės susipainioja…

- Taip, aš asmeniškai vengiu rengti mitybos programas, nes tam yra mitybos specialistai. Prieš metus mūsų šalyje buvo priimtas sprendimas, kad šie žmonės turėtų turėti medicininį išsilavinimą, tačiau taip yra ne visur. Kai kuriose šalyse dietologai yra šios veiklos specialistai, nebūdami gydytojais, tačiau dažnai dirba kartu su gydytojais ir taip išvengia klaidų pavojaus.

Tikiu, kad ateitis pasižymės subalansuoto, teisingesnio ir sveikesnio gyvenimo siekiu. Vertinsime kokybę, o ne kiekybę. Tai suteiktų mums geresnę pusiausvyrą savyje ir tarp mūsų ir kitų. Ši pusiausvyra yra universalus dėsnis, įterptas į visatos pamatus. Kai jį laikome savyje – tik tada esame sveiki!

Deja, yra prognozių, kad jei nepakeisime savo gyvenimo būdo, kažkur po 20–30 metų, iki 2050 m., depresija paveiks 100 % išsivysčiusių pasaulio žmonių. Ir tai yra gilaus psichoemocinio disbalanso apraiška, kai, matyt, viskas gerai, bet…

Šiais laikais nesinori eiti į darbą, nesinori bendrauti su kitais, nesinori šypsotis ar daryti ką nors, kad šalia esančio žmogaus gyvenimas būtų geresnis. T.y. dauguma žmonių yra visiškai praradę sveikatos charakteristikas absoliučiai visais lygmenimis. Jei viską sutvarkysime, viskas gali pasikeisti. Ir pokyčiai prasideda mūsų viduje, nors visi ieško pateisinimo išorėje… Ir iš tikrųjų tai yra pabėgimas nuo problemos esmės.

Rekomenduojamas: