Kartų bulgarų, vietinio meno ir kultūros gerbėjų, mėgstamiausias Hristo Shopovas gimė 1964 m. sausio 4 d. Sofijoje šeimoje, kurioje iš kartos į kartą kūrėsi tikra aktorių dinastija. Jo tėvas yra labai gerbiamas ir garsus bulgarų aktorius Naumas Shopovas, vaidinęs pagrindinį vaidmenį daugelyje filmų ir teatro kūrinių. Jo motina Nevena Simeonova, taip pat sesuo Lisa Shopova taip pat yra aktorės. Jo senelis buvo teatro Stara Zagoroje įkūrėjas, o senelė Mara buvo žymi aktorė. Hristo žmona Marianna Stanisheva ne tik demonstruoja savo talentą kino ir spektaklių pasaulyje, bet ir yra aktorių atrankos direktorė
Turėdamas tokią aplinką ir šeimos tradicijas spektaklių pasaulyje, Hristo Shopovas studijavo aktorystę dramos teatre prestižinėje NATFIZ akademijoje
1981 m., būdamas tik 17 metų, jis debiutavo kino teatre su "Kvėpuok, žmogau!", kur vaidino kartu su mama.
1988 m., kai jis mokėsi ketvirtame kurse, Ivanas Andonovas, kino režisierius, su kuriuo jis ir toliau dirbs ateityje, pasirinko jį iš gausaus aktorių atrankos pagrindiniam vaidmeniui filme, kuris tapo tikras kultinis kūrinys Bulgarijoje: „Vakar“. Per savo originalų žaidimą Hristo įamžina jauną Ivaną, drąsų ir kilnų studentų maištininką, vieną iš tų herojų, kurie palieka pėdsaką Bulgarijos kinematografijoje.
Nuo tos akimirkos Hristo Shopovas tapo vienu garsiausių Bulgarijos aktorių ir jam pasisekė tapti pagrindiniu aktoriumi tokiuose filmuose kaip „Margarit ir Margarita“, „Indijos žaidimai“, „Meilės vasara Lohmanas“, „Akys verkia kitaip“ir kt. Per kiek daugiau nei 25 aktoriaus karjeros metus Hristo Shopovas iki šiol paliko savo pėdsaką daugiau nei 70 Bulgarijos ir užsienio filmų. Ir visa tai net neminint jo teatro pastatymų ir darbo kitose kultūros srityse.
„Aktoriaus sėkmė tikrai nėra vien talento ir sėkmės rezultatas. Reikia drąsos, kovingumo, kantrybės, pasiaukojimo, charakterio sunkumų akivaizdoje ir, žinoma, užsispyrimo. Linkiu jums, skaitytojams, sveikatos. O jei pasiseks, viskas bus taip, kaip turi būti“, – „Daktarui“sakė garsus aktorius.
Sveiki, pone Šopovai! Kaip laikaisi? Kokios sveikatos jus radome?
– Mano sveikata tikrai gera, nors šiandien buvo susprogdintas Briuselio oro uostas ir metro. Deja, tokių dalykų nutiks vis dažniau. Šis stresas, kurį patiriame, daro neigiamą poveikį mums, mūsų sveikatai. Kaip ir visos blogos naujienos, kurios mus lydi kasdienybėje – įsijungiate televizorių, atsiverčiate laikraštį – antraštės baisios. Kaip sako žurnalistai, geros naujienos nėra naujiena. Tačiau blogos naujienos kartais perdėtos, tačiau mūsų šalyje jos yra kiekviename žingsnyje. Mes visi gyvename šio streso metu, nesvarbu, ar tai suvokiame, ar ne.
Ar stresas mus vargina?
- Neturiu mokslinio paaiškinimo, bet mums tai tikrai netinka.
Ar susigadinote savo sveikatą, kad scenoje įvykdytumėte jau prisiimtą įsipareigojimą?
- O taip! Taip nutiko daug kartų. Nekalbėsiu konkrečiai, bet per tiek metų patyriau nemažai traumų. Bėgant metams jie pradeda skambinti vis dažniau. Mano nuomone, normalu, kai žmogus jaunystėje daug sportavo, kai tavo profesija susijusi su dideliu fiziniu aktyvumu, tai blogai veikia tavo organizmą. Aš sveikas, kaip minėjau, ir tikiuosi, kad traumos praeis.
Kaip atsipalaiduojate, kai neturite įsipareigojimų? Ką mėgsti veikti laisvalaikiu?
- Kalnas, jūra, baseinas, sporto salė – man patinka visi, bet viskam neturiu laiko. Bet aš privalau judėti – tam naudojuosi kiekviena proga. Dėl to jaučiuosi geros formos.
Ar pavyksta sveikai maitintis?
- Bandoma
Nevalgau greito maisto šlamšto
Bet tai ne visada pavyksta – kai neturi įprastos darbo dienos, kaip mes, aktoriai, sveikai maitintis yra šiek tiek sunku. Bet bent jau stengiuosi. Vengiu riebaus, saldaus maisto.
Ar bulgaras turi galimybę nusipirkti kokybiško maisto? Ar mūsų šalyje yra kokybiškų produktų?
- Mažas pajamas gaunantiems žmonėms, kurie yra daug Bulgarijos pensininkų, gana sunku nusipirkti gero maisto. Paprastai jie perka pigų sūrį, kuris iš tikrųjų yra palmių aliejus, dešreles, kurios nėra kokybiškos. Kokybiškas maistas, deja, yra brangus ir daugelio mūsų šalies žmonių kišenėje nėra. O Bulgarijoje kaina nėra kokybės garantija.
Ar jūsų šeimoje yra gydytojų, be daugybės aktorių?
– Mano sūnus Nahumas yra ketvirtais medicinos metais. Netgi džiaugiuosi, kad jis nori būti gydytoju, o ne aktoriumi. Jis dar diskutuoja dėl specialybės pasirinkimo, tačiau atrodo, kad nugali chirurgija. Jis pats dar nežino, bet yra labai veržlus ir darbštus savo troškimams.
Ar aptarėte, ar jis liks treniruotis Bulgarijoje? Daugelis jaunų gydytojų palieka mus…
- Taip, jie eina ten, kur jiems geriau. Bent jau jie turi tokią galimybę. Daugelis jų po kurio laiko grįžta, tokių atvejų jau yra. Asmeniškai, jei jis turės galimybę treniruotis lauke, aš būsiu laimingas. Mūsų šalyje yra nuostabių gydytojų, bet yra ir tokių,
kurie yra gėda šiai profesijai
Gerų gydytojų yra daugiau. Aš tikiu Bulgarijos sveikatos apsauga. Jei dabar yra problemų, esu tikras, kad jos bus įveiktos.
Noriu padėkoti prof. Vasilui Karakostovui, jis žino, apie ką kalba. Kartu su tėvais vėlesniais gyvenimo metais teko sutikti daug gydytojų. Taigi aš pažįstu daug jų, dauguma jų yra nuostabūs žmonės. Man tai išskirtinė profesija, ne kiekvienas gali tai daryti.
Kas tau yra Karbala? Priminsime savo skaitytojams, kad ten taip pat yra Bulgarijos karinis kontingentas…
- Filmas „Karbala“yra geras karo filmas, atspindintis lenkų požiūrį į ten vykstančius įvykius. Dabar, kai jį pažiūrėjau, jaučiu, kad viskas pateikiama ne visai teisingai. Bet tai vis tiek filmas…
Kodėl „Kitais metais tuo pačiu metu“? Ko tikitės naujojoje teatro scenoje buvusiame Sofijos kino teatre „Vasil Levski“?
- O kodėl gi ne?! Tai nuostabus spektaklis, dėl to ir aš jame dalyvavau. Džiaugiuosi galėdamas jį vaidinti. Taip pat yra gana didelis žiūrovų susidomėjimas, o tai mane labai džiugina.
Ką jums suteikia scena?
- Tai mano profesija – nesvarbu, ar filmavimo aikštelės kino teatre, ar teatro scenoje. Kiekviena profesija, kad ir kokia ji būtų, duoda ir ima. Taip ir suvokiu sceną, nežiūriu dramatiškai. Kiekvienoje profesijoje žmogus daro kažkokius kompromisus, kad „dirbtų“– taip ir aš. Tai, ką ji man suteikia, ir dalykai, kuriuos scena iš manęs atėmė, yra labai konkretūs ir tikriausiai labai asmeniški.
Bet man patinka mano darbas
Naum Shopov – tavo tėvas. Kokias pamokas iš jo išmokote?
- Aš neturiu jokių konkrečių pamokų, kurias išmokau iš jo. Pati išmokau iš to, ką pasąmonėje mačiau ir jaučiau. Jis niekada manęs nevadovavo ir ko nors konkrečiai nemokė. Apskritai leiskite man tobulėti pačiam.
