Vasara įsibėgėjo, tačiau šilti orai taip pat kelia pavojų. Ypač dažnai karštaisiais mėnesiais į medikus pagalbos kreipiasi apsinuodiję sugedusiu maistu. Kokios ligos, kurias sukelia mūsų valgomas maistas, tyko vasarą, kokie nemaloniausi nematomi „svečiai“lėkštėje ir kokių taisyklių reikėtų laikytis, kad atostogas praleistume ramiai, į šiuos klausimus atsako gydytoja Radina Andonova, VMA-Sofijos „Infekcinių ligų“skyriaus asistentė
Lieut. Dr. Radina Andonova, medicinos mokslų daktarė, 2011 m. baigė medicinos studijas MU-Sofijos universitete. Įgijo medicinos specialybę „Infekcinės ligos“. 2018 metaisapgina disertaciją ONS „Gydytojo“įgijimui tema „Sergančių infekcinėmis ir piktybinėmis ligomis viduriavimo sindromo lyginamoji analizė“. Nuo 2012 m. dirba Karo medicinos akademijoje, nuo 2018 m. – gydytojas, einantis pareigūno pareigas Infekcinių ligų skyriaus Pirmojoje infekcinių ligų klinikoje.
Baigė "Infekcinių ligų" specializaciją "Lozanos universitetinėje ligoninėje", Šveicarijoje, taip pat baigė magistrantūros studijas įvairiomis infektologijos temomis Ispanijoje, Nyderlanduose, Airijoje, Danijoje ir Slovakijoje. Daugiau nei 20 faktinių visateksčių mokslinių publikacijų ir daugiau nei 30 mokslinių pranešimų autorius ir bendraautoris.
Daktare Andonova, vasaros sezono įkarštyje daugėja žmonių, apsinuodijusių maistu. Kokie maisto produktai yra pagrindinės apsinuodijimo maistu priežastys ir kokiais atvejais dažniausiai kreipiatės pagalbos?
- Vasaros mėnesiais, kaip taisyklė, dažniau susiduriame su virškinamojo trakto infekcijomis, taip pat, žinoma, su nariuotakojų pernešamomis infekcijomis. Kalbant apie virškinimo trakto infekcijas, svarbu apibrėžti dvi pagrindines sąvokas – apsinuodijimą maistu, kai pacientas praryja bakterijas, kartais kartu su toksinu, ir apsinuodijimą maistu, kai patenka tik išsiskyręs toksinas.
Paprastai apsinuodijimai būna lengvesni, trunkantys vieną ar dvi dienas, dažniausiai su vėmimu ir mažiau ryškiu toksiniu-infekciniu sindromu. Dažniausiai pasireiškia stafilokokai. Toksinės infekcijos gali būti sunkios, todėl kai kurios pacientų grupės turi būti stebimos.
Vasaros mėnesiais galime vartoti viską, tačiau atsargiai, nes aukšta temperatūra kai kuriems maisto produktams, būtent mėsai, kiaušiniams, kai kuriems pieno produktams, žuvims ir jūros gėrybėms, kremams, pastoms, sumuštiniams, maistui, gali sugesti. ilgą laiką laikomi šaldytuvuose, taip pat be terminio apdorojimo ir nepakankamai termiškai apdoroti.
Ir, žinoma, turime būti atsargūs dėl vietų, kuriose perkame šiuos produktus. Gerai, kad vengiama gatvių įstaigų, gerai patikrinamos vietos, kur valgome. Geriausia maistą ruošti namuose, tačiau šiuolaikiniame greitame pasaulyje tai darosi vis sunkiau.
Kas yra patys nemaloniausi nematomi „svečiai“lėkštėje?
- Salmoneliozė yra viena iš labiausiai paplitusių vasaros infekcijų. Ten patenka įvairiausių bakterijų, ne tik S. enteritidis. Dažniausiai jie pastebimi valgant prastai virtus kiaušinius, maistą su kiaušinių komponentais – kremus, pyragus, pastas, ledus. Tai taip pat galima pastebėti vartojant kai kuriuos mėsos, pieno produktus ir pan.
Priklausomai nuo užkrečiamosios dozės, paciento virškinimo trakto ypatumų, ligos inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 2 iki 5–7 dienų. Su jais kartais pasireiškia ryškus toksinės infekcijos sindromas, vėmimas, pykinimas, viduriavimas.
Salmoneliozę paliečia ir kita liga – vidurių šiltinė, kurios, laimei, Bulgarijoje nebestebime, tačiau keliaujantys į egzotiškus regionus turėtų nepamiršti šios ligos ir laikytis higienos normų – gerti tik vandenį buteliuose, geriausia. gazuotų, gerai patikrintų maisto produktų.
Kitos infekcijos yra žarnyno escherichia, kuri apima keletą tipų E. coli. Dauguma jų gana lengvai praeina suaugusiems pacientams, tačiau gali būti itin sunkūs, ypač vaikams – su ryškia dehidratacija ir net mirtimi. Yra keletas tipų – enterohemoraginės ir enteroinvazinės coli bakterijos, kai kurios iš jų sukelia sunkų hemoraginį kolitą su kruvinu viduriavimu ir galimai rimtomis pasekmėmis.
Pirmą kartą enterohemoraginė E. coli buvo aprašyta 1982 m. Jungtinėse Valstijose, suvalgius mėsainių su prastai apdorota jautiena. Dažniausiai jie pastebimi vartojant prastai apdorotą raudoną mėsą ir mėsos produktus.
Kampilobakteriozė taip pat turi skirtingą eigą – nuo lengvesnių formų iki sunkios, vystantis kolito sindromui. Dažniausiai pastebima suvalgius vištienos mėsą – blogai iškeptą ar nepakankamai iškeptą. Yra nemažai kitų bakterijų, kurios sukelia viduriavimą suvalgius tam tikrų maisto produktų – S.aureus, C. perfringers, Y. enterocolitica, kai kurie vibrionai, šigeliozė, kai kurie iš jų susiję su mums pažįstama dizenterija ir kt.
Yra keletas specifinių ligų, tokių kaip listeriozė, kuri stebima vartojant šviežius sūrius, dešreles, prastai apdorotą termiškai apdorotą mėsą.
Liga suaugusiems pacientams paprastai būna lengva, tačiau nėščioms ir pacientėms, kurių imunitetas nusilpęs, gali būti mirtina. Viduriavimo sindromą gali sukelti ir daugybė virusinių ligų – rotavirusai, kuriuos stebime ištisus metus, kartais norovirusai, kurie dažniausiai stebimi žiemos mėnesiais, tačiau neatmetama galimybė ir vasaros mėnesiais, koronavirusai, enterovirusai.
Hepatito A virusas taip pat gali prasidėti panašiomis apraiškomis, hepatitas E dažnai stebimas suvalgius žalios kiaulienos, botulizmas – viena iš rimtų virškinamojo trakto ligų, taip pat nemažai kitų.
Kaip elgtis tokiais atvejais ir kada būtina kreiptis medicininės pagalbos?
- Kai atsiranda pirmieji simptomai - karščiavimas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas (kai kurių simptomų gali ir nebūti) iš pradžių galime sau leisti likti namuose ir gydytis ambulatoriškai, todėl gerai konsultuojame su asmenine gydytoja telefonu. Jei vėmimas tęsiasi ilgiau nei 24 valandas arba viduriuojančių išmatų skaičius yra didelis ir nemažėja nepaisant taikomų priemonių, patartina apsilankyti pas specialistą, nes padidėja dehidratacijos rizika.
Tai ypač svarbu mažiems vaikams, kurie labai lengvai ir smarkiai dehidratuoja. Tokiais atvejais reikalinga hospitalizacija su venų rehidratacija, simptominis gydymas ir, savo nuožiūra, gydymas antibiotikais. Kai esame namuose, turėtume gerti daugiau vandens, pradėti griežtą dietą, įskaitant krekerius, virtus ryžius, sūdytas daržoves, bananus.
Visi kiti maisto produktai neįtraukiami, vaisių sultys negeriamos, nes jos dirgina gleivinę. Galima vartoti PSO rehidratacinius tirpalus, simptomines priemones, malšinančias pilvo skausmus, kai kuriuos sekrecinį viduriavimą blokuojančius preparatus, tačiau nerekomenduojama vartoti vaistų, kurie blokuoja žarnyno perist altiką, nes gali sukelti rimtų komplikacijų.
Gydymas antibiotikais rekomenduojamas tik kai kuriais žarnyno infekcijos atvejais ir tik pasikonsultavus su specialistu.
Kurių maisto produktų parduotuvėje turėtume būti atsargūs, ypač dėl galiojimo datos ir gamybos?
- Privalome būti dėmesingi visiems maisto produktams. Tačiau pieno, mėsos maisto produktams, dešroms, kiaušiniams ir kiaušinių produktams reikia skirti daugiau dėmesio. Daržovės ir vaisiai prieš vartojimą turi būti kruopščiai nuplauti, o pageidautina, kad bet koks maistas būtų tinkamai ir be kompromisų apdorotas.
Ar vanduo gali sukelti apsinuodijimą maistu?
- Taip gali būti. Kai kurios infekcijos - hepatitas A, kai kurios žarnyno escherichijos gali plisti tokiu būdu. Ir, žinoma, vidurių šiltinė, bet, laimei, mes to nematome.
Ką turėtume atsiminti, daktare Andonova, kad išvengtume apsinuodijimo maistu?
- Kaip jau sakiau, svarbu, kad vaisiai ir daržovės būtų kruopščiai nuplauti prieš vartojant, kad maisto produktai visada pasibaigtų tinkamumo vartoti terminu, kad jie būtų tinkamai laikomi ir, jei įmanoma, būtų pakankamai termiškai apdoroti.. Geriausia, kad maistas būtų gaminamas namuose. Nesant tokios galimybės, įstaigas, kuriose valgome, derėtų iš anksto gerai patikrinti. Ir paskutinis ir svarbiausias dalykas – ruošdami maistą ir prieš kiekvieną valgį visada kruopščiai nusiplaukite rankas.
