Misfonija yra sutrikimas, kai žmonės neįprastai stipriai ir neigiamai reaguoja į įprastus garsus, tokius kaip kramtymas ar kvėpavimas. Neretai žmones kartais suerzina kai kurie kasdieniai garsai. Tačiau žmonėms, sergantiems klaidinga fonija, garsas, kai kažkas trenkia į lūpas arba spustelėja rašiklį, gali sukelti norą rėkti ar trenkti. Šios fizinės ir emocinės reakcijos į nek altus kasdienius garsus gali sukelti nerimą, paniką ir įniršį, praneša medicalnewstoday.com
Greiti faktai
Žmogaus reakcija gali būti tokia stipri, kad trukdo normaliai gyventi. Kadangi misfonija yra nauja, neseniai nustatyta liga, gydymo galimybės vis dar ribotos.
Šis terminas reiškia „neapykantą garsui“, bet ne visi garsai kelia problemų garsui jautriems žmonėms.
Kokia terapija tinkama?
Šiuo metu nerasta jokių konkrečių vaistų ar gydymo nuo mišrūnų. Kitų garsų kūrimas yra kai kurių žmonių nesąmoninga reakcija į garsus, kurie sukelia jų būklę. Ši mimika gali padėti jiems susidoroti su nemaloniomis situacijomis, kuriose jie atsiduria. Žmonės, sergantys klaidinga fonija, taip pat sukūrė kitus kovos mechanizmus, kad gautų palengvėjimą.
Pagrindinis mišrios kalbos bruožas yra ekstremali reakcija, tokia kaip pyktis ar agresija tam tikrus garsus skleidžiantiems žmonėms. Reakcijos stiprumas ir tai, kaip žmogus reaguoja į būseną, labai skiriasi. Kai kurie žmonės gali jausti susierzinimą ir susierzinimą, o kiti gali įniršti.
Tiek vyrai, tiek moterys gali susirgti misfonija bet kuriame amžiuje, nors žmonėms simptomai dažniausiai pasireiškia ankstyvoje vaikystėje ar paauglystėje. Daugeliui žmonių pirmąsias nekalbėjimo stadijas sukelia vienas konkretus garsas, tačiau laikui bėgant dėl papildomų garsų kančia gali pablogėti.
Žmonės, kenčiantys nuo klaidingos kalbos, supranta, kad jų reakcija į garsus yra perdėta, o jausmų intensyvumas gali priversti juos galvoti, kad praranda kontrolę.
Tyrimai nustatė šias reakcijas:
• Susierzinimas virsta pykčiu
• Žodinė agresija triukšmaujančiam asmeniui
• Fizinė agresija, pasireiškianti dėl triukšmo
Kai kurie žmonės, turintys tokį jautrumą garsui, gali pradėti mėgdžioti garsus, kurie sukelia piktas, agresyvias reakcijas. Net galvodami apie garsus, kurie sukelia misfoniją, žmonės, sergantys šia liga, jaučia stresą ir serga. Paprastai jie gali turėti daugiau nerimo, depresijos ir neurozės simptomų nei kiti žmonės.
Be emocinių reakcijų, tyrimais nustatyta, kad klaidinga kalba sergantys žmonės dažnai patiria daugybę fizinių simptomų, įskaitant:
• Spaudimo pojūtis visame kūne, ypač krūtinėje
• Padidėjęs kraujospūdis
• Raumenų susitraukimas
• Širdies plakimas
• Kūno temperatūros padidėjimas
Vienas tyrimas atskleidė, kad 52,4 % jo dalyvių, sergančių klaidinga fonija, gali būti diagnozuotas obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas.
Kokie yra dažniausiai dirgikliai?
Kai kurie garsai labiau nei kiti sukelia klaidingą atsaką. Amsterdamo mokslininkai nustatė šias dažniausiai pasitaikančias nekalbų priežastis:
► Maisto garsai paveikia 81 % apklaustųjų
► Sunkus arba padažnėjęs kvėpavimas per šnerves, paveikiantis 64 % tirtųjų
► Pirštų ar rankų skleidžiami garsai, kurie paveikė 59,5 % apklaustųjų
Įdomu tai, kad žmonės skleidžia daugumą garsų, kurie sukelia klaidingą foną. Pavyzdžiui, šuo, užlipęs ant dubens su maistu, dažniausiai nesukeldavo tiriamiesiems įtampos.
Autizmo ryšys?
Kadangi kai kurie vaikai, sergantys autizmu, gali turėti problemų dėl jutimo stimuliacijos ir ypač dėl garsių garsų, spėjama, kad klaidinga fonija ir autizmas gali būti susiję. Šiuo metu dar per anksti pasakyti, ar yra tiesioginis ryšys, nes mokslininkai apie tai nežino pakankamai.
Kaip veikia smegenų chemija?
Egzistuoja panašumų tarp misfonijos ir spengimo ausyse, veikiau spengimo ausyse pojūtis. Todėl kai kurie mokslininkai teigia, kad misfonija yra susijusi su smegenų klausos ir limbinių sistemų hipernuoseklumu. Šis hiperjungiamumas reiškia, kad smegenyse yra per daug jungčių tarp neuronų, reguliuojančių klausą ir emocijas.
Tyrimai naudojant magnetinio rezonanso tomografiją, skirtą žmonių, sergančių klaidinga fonija, smegenims analizuoti, nustatė, kad garsai sukėlė „perdėtą“atsaką priekinėje salos žievėje – smegenų dalyje, atsakingoje už emocijų apdorojimą.
Tyrimas taip pat nustatė didesnį ryšį tarp priekinės salos žievės ir numatytojo smegenų tinklo, kuris gali sukelti prisiminimus ir asociacijas. Kai kuriose smegenų dalyse žmonių, sergančių klaidinga fonija, nervinių ląstelių mielinizacija yra didesnė nei vidutinių žmonių, o tai gali prisidėti prie geresnio ryšio.
Tyrėjai iškelia hipotezę, kad didelis aktyvumas, pastebėtas priekinėje salos žievėje, susijęs su interocepcija arba vidinių kūno funkcijų suvokimu, prisidėjo prie iškreipto žmonių, sergančių klaidinga fonija, suvokimo.
Diagnostika
Pagrindinis š altinis diagnozuojant psichikos sveikatos sutrikimus JAV yra DSM-5 ir jame neminima klaidinga kalba. Techniškai tai reiškia, kad asmeniui negali būti diagnozuota būklė. Nepaisant to, Tarptautinis misfonijos tinklas sukūrė „misfonijos teikėjų“tinklą, kurį sudaro specialistai, įskaitant audiologus, gydytojus ir psichiatrus, turinčius žinių apie misfoniją ir besidominčius padėti šia liga sergantiems žmonėms.
Kaip susitvarkyti?
Žmonės, kenčiantys nuo klaidingos kalbos, dažnai stengiasi išvengti situacijų, tokių kaip socialiniai susibūrimai, kur jie gali susidurti su garsais, kurie sukelia jų būklę. Kai kurie žmonės taip pat nešioja ausines arba bando rasti kitų būdų, kaip nuslopinti juos įtemptus garsus. Tarptautinis misfonijos tinklas siekia suteikti naudingos informacijos žmonėms, kenčiantiems nuo šios būklės.
Patarimai, kaip valdyti garso jautrumą:
♦ Naudokite ausines ir muziką, kad išvengtumėte streso keliančių triukšmų
♦ Dėvėti duslintuvus garsams valdyti
♦ Poilsis, atsipalaidavimas ir meditacija stresui sumažinti
♦ Gaukite pagalbos iš gydytojo arba terapeuto
♦ Ramiai ir atvirai pasikalbėkite su draugais ir šeimos nariais, kad paaiškintumėte, jog kenčiate nuo klaidingos kalbos
