“20 % bulgarų bent kartą gyvenime pateko į psichinę būseną, kuri yra nesaugi jų sveikatai. Įrašysime juos į registrą, o dar geriau į kalėjimą?! Jei klausysime šių pono ministro patarėjų, viską išspręs represijos. Ne! Priežiūra padės“, – komentavo nacionalinis teismo psichiatrijos konsultantas prof. dr. Petaras Marinovas, pažymėdamas, kad šiuo metu Bulgarijoje psichikos ligoniams neteikiama jokia priežiūra
„Pigiausias sprendimas yra registras. Itin žalinga, piktybiška ir pavojinga psichiatrijos vystymuisi Bulgarijoje, bet ir visuomenės raidai“, – atkreipė dėmesį jis ir perspėjo, kad jei toks registras bus sukurtas, mūsų šalis patirs labai didelius smūgius nuo visų žmogaus teisių organizacijų.
Veiksmingas sprendimas, anot jo, yra statyti centrus, kuriuose šie pacientai būtų prižiūrimi.
„Turėti medicininę nuomonę apie savo būklę ir nesiskųsti ligoninių direktoriams, kad jų artimieji nenori. Artimieji nenori, nes ne laiku išleidžiami, tačiau direktoriai baiminasi pasakyti, kad nedrįsta prašyti daugiau pinigų iš ministro tiems, kurie serga blogiau, rimčiau, agresyviau. Jie bijo, nes, žinoma, bus atleisti“, – sakė prof. Marinovas.
Prof. Marinovai, ar mūsų šalyje daugėja psichikos ligonių?
- Mūsų šalyje psichikos ligonių skaičius nedidėja. Jų yra tiek, kiek buvo anksčiau. Tikroji psichikos liga yra nulemta genetinio polinkio, o didelio sergančiųjų skaičiaus svyravimų, nepaisant visų įtampų visuomenėje, nėra. Tačiau, skirtingai nei anksčiau, šie žmonės dabar neturi tų apribojimų, kuriuos turėjo anksčiau. Tada jie nuolat gulėjo ligoninėse - po 40-50 dienų. Pasikeitus sistemai, psichikos ligoniams paliekama šiek tiek daugiau laisvės. Perimta vakarietiška koncepcija, kad jie integruojasi į visuomenę ir dabar į ligoninę patenka tik tada, kai organizmas negali kompensuoti ligos sukeltų sutrikimų.
Patys ligoniai nenori būti gydomi. Jie neturi sąmonės, kad klysta – mano, kad jiems viskas gerai, o kitiems – ne. Nuo tada viskas tapo šiek tiek sudėtingesnė, todėl juos dažniau matote gatvėse.
Kita vertus, visuomenė patiria didelį stresą. Dėl to padaugėjo žmonių, sergančių depresija, įsitempusių, nerimastingų, visada pasiruošusių smurtinėms reakcijoms. Jie tokie žmonės kaip mes – apskritai normalūs. Jų nerimas, panikos sutrikimai ir depresija jau turi ryšį su visuomene, tačiau tai nėra tikros psichinės ligos. Kalbama apie normalius žmones, kurie laikinai turi tam tikrų nukrypimų.
Ar šizofrenija yra paveldima liga?
- Šizofrenija yra sunki liga, kuriai būdingos haliucinacijos, kliedesiai, paranoja ir nerimas. Bulgarijoje ja serga apie 100 000 žmonių, o simptomai pasireiškia nuo šešiolikos iki trisdešimties metų amžiaus.
Kai kurie žmonės labai domisi, kokia tikimybė, kad šizofrenija bus paveldima. Ir teisingai. Baiminamasi, kad žmonės, kurių kraujo giminaičiai serga šizofrenija, turi „genetinę uždelsto laiko bombą“, kuri gali
sunaikinti visų ateities kartų gyvenimus
Tai, kad psichinės ligos gali būti perduodamos iš kartos į kartą, buvo žinoma seniai. Todėl nenuostabu, kad sergančio žmogaus akivaizdoje visi artimieji staiga virsta genetiniais sociologais ir ima teikti įvairaus niūrumo prognozes. Pavyzdžiui, yra nuomonė, kad šizofrenijos priežastys yra genetinės, o psichikos liga yra paveldima. Be to, žmonės įsitikinę, kad šizofrenija būtinai perduodama iš kartos į kartą. Tai yra, jei vienas iš protėvių serga, anūkai tikrai susirgs. Tiesą sakant, viskas nėra visiškai taip.
Iki šiol nėra tiksliai žinoma, kas sukelia šizofrenijos atsiradimą. Yra keletas teorijų, tarp kurių yra imuninė. Prieš keletą metų buvo manoma, kad 74 genai buvo atsakingi už šizofrenijos vystymąsi. Vėliau dalis „k altųjų“buvo išteisinti, tačiau to sąskaita buvo rasti nauji „įtariamieji“. Tai defektuoti genai, kurių nešiotojai yra sergantys šizofrenija.
Kiek laiko trunka gydymas?
- Po pirmojo šizofrenijos epizodo palaikomąjį gydymą rekomenduojama tęsti nuo vienerių iki dvejų metų ir tada nutraukti. Jis serga gerybine šizofrenija, kuri praeina. Jei ligos priepuolis kartojasi, palaikomasis gydymas turėtų trukti penkerius metus. Bet jei yra trečias priepuolis, tai yra pasikartojanti liga ir tada rekomenduojama gydyti visą gyvenimą.
Ar yra kokių nors simptomų, pagal kuriuos žinome, kad depresija mus persekioja?
- Simptomai tokie, kad žmonės jaučiasi labai pavargę, netrokšta darbui, o sunkesniais atvejais – visam gyvenimui. Jie nemėgsta gyventi, mano, kad nuo kažko nepagydomai serga. Visa ši įvykių virtinė veda prie to, kad žmogus negali net dirbti, nes ryte atsibunda pavargęs, išsekęs, visą dieną guli lovoje. Šioje ligos stadijoje žmonės dažniausiai pradeda ieškoti pagalbos. Iš pradžių, kol simptomai yra lengvi – nemiga, galvos skausmas, vangumas – pagalbos kreipiasi mažiau.
Ar galime apsisaugoti nuo ligos?
- Tarp pagrindinių priežasčių yra stresas ir įtampa. Kai galėsime juos pašalinti, būsime sveiki.
Kaip išlaikyti sveikus nervus?
– Per didelis nuovargis yra pagrindinė depresijos ar dirglumo priežastis. Ar po atostogų grįžote į darbą be lašelio jėgų?! Atsakymas aiškus – tikrai nemirei. Poilsis ir pramogos yra du skirtingi dalykai. Dauguma pramogų po to reikalauja ilgo poilsio, miego ar dietos. Pavyzdžiui, žmonėms, užsiimantiems protinę veiklą, namų valymas ir tvarkymasis vargu ar yra geriausia poilsio forma sekmadienį.
Išmaudykite kvapnioje vonioje nežiūrėdami į laikrodį, pakvieskite draugus vakarienės. Prisiglauskite prie geros knygos ar filmo. Poilsis yra svarbiausia atsipalaidavimas.
Tokiu atveju gali padėti paprasta taisyklė – būtina
kiekvieną dieną atrandu mažus malonumus
nereikšminguose dalykuose – įvykiuose, daiktuose, žmonėse. Ramus ne tas, kuris turi turtus, bet tas, kuris moka būti dėkingas likimui už viską, ką turi. Valdydami neigiamas emocijas, pavydą, perdėtą savikritiką ir nepasitenkinimą savimi, galime išmokti ramiai reaguoti net tokiose situacijose, kai nepasiekiame to, ko norime.
Norėdami nuraminti nervus, svarbu išmokti susikoncentruoti į save, net 10-15 minučių per dieną. Šeimos rūpesčiai, problemos darbe – visa tai kuriam laikui gali atsidurti antrame plane. Žmogui būtina skirti laiko tam, kas jam patinka ar labai norisi. Ar tai bus apsipirkimas, susitikimas su draugais, parodos lankymas, knygos skaitymas parke, šilta vonia su aromatinėmis putomis ar valanda SPA centre – nesvarbu. Svarbu, kad jis darytų būtent tai, ko nori, ir suvoktų, kad tai daro tik dėl savęs.
Giliai kvėpuokite
Įvairios kvėpavimo praktikos padeda nuraminti nervus. Esant stresinei situacijai, turėtumėte giliai įkvėpti ir lėtai iškvėpti. Galite mintyse įsivaizduoti, kad iškvėpdami pučiate guminį balioną. Tada mintyse paleiskite įsivaizduojamą balioną į dangų ir leiskite su juo nuskristi visi rūpesčiai
Jei negalite susidoroti su nervine įtampa, kreipkitės pagalbos į vaistažoles. Galima įsigyti jau paruoštų mišinių nervų sistemos funkcijoms gerinti arba pagal liaudies medicinos patarimus derinti patiems. Dažniausiai naudojamos žolės yra jonažolė, jonažolė, melisa, apyniai, gudobelės ir kitos šimtmečius patvirtintos raminančios žolės.
Lyuba MOMCHILOVA
