Nauji tyrimai neurologijos srityje rodo, kad ne tik neuronų mirtis, bet ir cholesterolio kiekis smegenyse gali tapti šios klastingos ir šiuo metu nepagydomos ligos vystymosi priežastimi. Todėl mokslininkai laikosi nuomonės, kad būtent cholesterolis gali prisidėti prie ligos gydymo. Pasirodo, cholesterolis smegenų kraujagyslių kraujyje yra svarbus veiksnys formuojant ir išsaugant prisiminimus, prisiminimą. Ir apskritai su amžiumi cholesterolio kiekis smegenyse mažėja. Todėl vyresnio amžiaus žmonių, taip pat sergančių Alzheimerio liga, cholesterolio kiekis kraujagyslėse, einančiose pro smegenis, yra mažesnis nei įprastai.
Naujame tyrime Madrido Molekulinės biologijos centro biologijos bendradarbio komanda Carlos Doti parodo cholesterolio vaidmenį palaikant gerą atmintį. Atlikdami eksperimentus su pelėmis, mokslininkai nustatė, kad senų pelių hipokampo (už atmintį atsakinga sritis) cholesterolio lygis buvo labai žemas. Ir jie įrodė, kad jei jiems buvo suleidžiamas vaistas, neleidžiantis prarasti cholesterolio smegenyse, jų atmintis žymiai pagerėjo. Tai gali atverti naujas galimybes pagyvenusių žmonių atminčiai gerinti.
„Manome, kad šis atradimas gali padėti padaryti didelį šuolį medicinos srityje“, – sako Carlosas Doti. Ir priduria, kad nieko naujo išradinėti nereikia, nes preparatai, kuriuos jie naudojo savo tyrimuose, egzistuoja jau seniai. Ir leidžiama gauti. Jie buvo naudojami kovai su grybelinėmis infekcijomis ir AIDS sergančių pacientų imunitetui stiprinti.
„Mūsų komanda atsitiktinai nustatė, kad tie patys preparatai slopina fermentus, atsakingus už cholesterolio nusėdimą smegenyse. Būtent šie fermentai su amžiumi didina savo aktyvumą. Eksperimentais su gyvūnais įrodėme, kad šie preparatai kompensuoja neigiamą amžiaus poveikį ir leidžia palaikyti reikiamą cholesterolio kiekį. O kartu su ja ir atmintis. Kitas mūsų žingsnis – išbandyti šiuos vaistus su šunimis ir beždžionėmis, nes jie yra arčiausiai žmogaus organizmai. Turime pamatyti, ar jų pažintiniai gebėjimai taip pat atsigaus."
Tačiau mokslininkai nelinkę daryti skubotų išvadų, nors ir pripažįsta pagrindinių mokslinių tyrimų su pelėmis vertę.
Šiuo atžvilgiu pateikiami kitų mokslinių medicininių tyrimų, susijusių su grupe vaistų, kuriuos milijonai žmonių visame pasaulyje kasdien vartoja blogojo cholesterolio kiekiui mažinti, rezultatai. Kalbama apie vadinamąjį statinai. Viena vertus, šios medžiagos yra veiksmingos, tačiau gali sukelti ir šalutinį poveikį, kurio gydytojai nenumato. Neseniai JAV Federalinė vaistų administracija perspėjo, kad kai kuriems pacientams, vartojantiems statinus, buvo pastebėtas atminties praradimas ir pažinimo disonansas.
„Yra statinų, kurie iš kraujo patenka į smegenų audinį“, – aiškina Doty ir pažymi, kad visiškai įmanoma, kad šios medžiagos
mažinti normalų cholesterolio kiekį
smegenyse ir taip pabloginti pacientų atmintį. Kitas mokslininkas Vinuela teigė: „Statinai išgelbėjo ir gelbsti daugelio pacientų gyvybes, kontroliuodami patologiškai aukštą cholesterolio kiekį kraujyje, tačiau gali būti, kad jie turi ir kitą veidą. Galbūt laikas mokslininkams vėl iš naujo nagrinėti statinų vartojimo klausimą.“
Nauji medicinos mokslininkų atlikti tyrimai suteikia viltį Alzheimerio liga sergantiems pacientams ir jų artimiesiems.
Nobelio premijos laureatas Suzumi Tonegawa – JAV dirbantis japonų genetikas kartu su kolegomis sukūrė drąsų eksperimentą: jie paėmė dvi grupes pelių – vieną sveiką, kitą genetiškai modifikuotą, sergančią ankstyva Alzheimerio liga. ir jie buvo sudėti į narvus, kuriuose pusė erdvės buvo užpildyta atvirais elektros kabeliais. Iš pradžių visoms pelėms pasireiškė elektros srovės baimės simptomai. Tačiau jau po dviejų dienų Alzheimerio liga sergantys pacientai neparodė jokios baimės įeidami į vietą, kur buvo atviri elektros laidai. Tai yra, jie pamiršo savo ankstesnį skausmą. Iš čia ir daroma išvada, kad galbūt atminties praradimas yra tik apsauginė smegenų reakcija nemalonių prisiminimų proga. Antroji testų dalis buvo sudėtingesnė. Tyrėjai panaudojo optogenetinę techniką, kuria į pelių smegenis implantavo šviesai jautrių dumblių geną. Tonegawa įranga parodė, kad pelių hipokampe biocheminiai pokyčiai yra fiksuojami ir šios patirties metu jos „pabunda“, kad tai prisimintų. Šios konkrečios ląstelės buvo įjungiamos ir išjungiamos kintamosios šviesos pagalba, kad pelės galėtų prisiminti elektros srovės patirtį. Ir jiems pavyko. Šių bandymų rezultatai buvo paskelbti.
„Remiantis šiais rezultatais manome, kad ankstyvoje Alzheimerio ligos stadijoje prisiminimai vis dar saugomi smegenyse“, – pabrėžia jaunasis neurologas Direy Roy, Masačusetso technologijos instituto mokslininkas ir pagrindinis tyrimo autorius.. Roy'us pripažįsta savo rezultatų ribotumą, nes opogenetika yra susijusi su invazija, todėl tai dar negali būti
naudojamas žmonių gydymui
„Ateityje galime pabandyti naudoti tam tikrą giluminio smegenų stimuliavimo variantą arba sukurti preparatus, kurie galėtų duoti panašių rezultatų“, – pasiūlė jis.
Gilusis smegenų stimuliavimas Parkinsono ligos simptomams palengvinti jau taikomas naudojant chirurginiu būdu implantuotus prietaisus – elektrinius stimuliatorius konkrečiose smegenų srityse. Ar ateityje Alzheimerio liga sergančiai močiutei pavyks prisiminti anūkės vardą apšviesdama neuronus? „Žinoma, teoriškai Alzheimerio liga sergantiems pacientams būtų įmanoma įjungti neuronų grandinę hipokampe ir atkurti prisiminimus, kurie tariamai prarasti visam laikui“, – sako Roy. – Tačiau praktiškai viso pasaulio mokslininkai turi dirbti kartu, kad pasiektų tokį kilnų tikslą žmogaus organizme“, – pripažįsta jis. Atminties praradimas žmogaus neužklumpa netikėtai. Tai ne šiaip: žmogus šiandien atsibunda ir viską atsimena, o rytoj, pabudęs, nieko neatsimena, net savo artimųjų. Viskas prasideda nuo to: žmogus pamiršo, kur padėjo raktus, pamiršta, kas jam prieš kurį laiką skambino. Sakysite: kas iš mūsų nepamiršta? Bet jei taip nutinka vis dažniau, reikia rimtai žiūrėti į savo sveikatą. Nes jei nepaisysite šių pirmųjų signalų, viskas baigsis blogai – visiška priklausomybe nuo kitų žmonių, nesugebėjimu atlikti net paprasčiausių veiksmų, tokių kaip valgyti ir nusiprausti.“
Smagu, kad mokslininkai tyrinėja ilgalaikę perspektyvą. Tačiau gydytojai kasdien susiduria su pacientais, kenčiančiais nuo demencijos. Jie taip pat daro savo pastebėjimus, yra įgiję patirties kovoje su demencija. Kanados neurologai priėjo prie išvados, kad net ankstyvose ligos stadijose, kai pacientai dar nenustoja atpažinti savo artimųjų, jiems kyla problemų ir dėl bendro vaizdų suvokimo. Atitinkamame tyrime Monrealio universitete (Kanada) dalyvavo 25 žmonės, jau sergantys Alzheimerio liga, ir 23 pagyvenę žmonės be jokių matomų problemų.
Dalyviai išlaikė specialų testą
vaizdams atpažinti pagal paprastą schemą – jiems buvo rodomi automobiliai skirtingose padėtyse. Ir jie turėjo žinoti, kaip tas pats objektas vaizduojamas skirtingose nuotraukose.
Rezultatai parodė, kad Alzheimerio liga sergantys pacientai vaizdinę informaciją apdoroja daug sunkiau ir ne taip efektyviai. Ypač kalbant apie veidų atpažinimą, atpažinti kitus objektus pavyko šiek tiek lengviau. „Manome, kad regėjimas priklauso tik nuo akių, bet taip nėra. Smegenys savaip interpretuoja tai, ką mato akys“, – sako Teresa Moreno, Ispanijos neurologijos draugijos leidinio direktorė. Todėl ligos simptomai gali skirtis priklausomai nuo to, kurios smegenų sritys yra pažeistos. Ir visa tai taip pat paaiškinama nervinių jungčių pažeidimu. Akys ir ausys gali gerai funkcionuoti, žmogus gali turėti net šimtaprocentinį regėjimą ir klausą, bet suvokti aplinkinį pasaulį iškreiptai.
Nors Alzheimerio ligos gydymo dar nerasta, gydytojai padeda sulėtinti šios klastingiausios senatvinės ligos progresavimą. Jau įrodyta, kad padeda klasikinė muzika, vaikščiojimas 15-20 km per savaitę, riešutų ir alyvuogių aliejaus naudojimas, užrakintas šaldytuvas naktį. Tačiau kol kas šie pacientai ir jų artimieji gali pasitikėti tik Dievu.
