Vis daugiau žmonių kenčia nuo antsvorio. O kai kurie jau atsisakė, nepaisant visokių dietų ir vaistų. Gydytojų teigimu, normalus svoris yra vienas iš žmogaus sveikatos rodiklių. Tačiau psichologai laikosi nuomonės, kad šiuo atveju kalbama ne tik apie fizinę sveikatą, o papildomi kilogramai atsiranda tada, kai žmogaus siela nėra tokia laiminga
Yra bent dvi priežastys, lemiančios papildomų svarų kaupimąsi – per didelis apetitas ir sulėtėjusi medžiagų apykaita. Kai kuriems žmonėms, vien pažiūrėjus į maistą, atrodo, kad jis kaupiasi ant šlaunų, pilvo, klubų. Pasitaiko, kad šie du veiksniai susilieja, o tada būna dar blogiau.
„Kas ketvirtas bulgaras turi antsvorio arba yra nutukęs. Per didelis apetitas, kurį vadiname vilku, priverčia žmogų suvalgyti daug daugiau nei būtina. Tuo pačiu metu jis negali būti sotus net tada, kai skrandis yra pilnas. Sunkumas skrandyje, o sotumo jausmas neatsiranda, žmogus nori daugiau valgyti. Taigi laikui bėgant skrandis vis labiau tempiasi, o problema gilėja“, – komentuoja prof. dr. Donka Baikova, mitybos ir dietologijos specialistė, Sofijos medicinos universiteto lektorė
Prof. Baikova, kodėl bulgarai pastaraisiais metais priaugo tiek svorio?
- Mano pastebėjimais, mes, bulgarai, esame stori ne tik nuo persivalgymo, bet ir dėl netinkamo šio maisto vartojimo režimo. Visą dieną nevalgome, o per vakarienę nukrenta uždanga ir viskas nukeliauja į sąvartynus, daugiausia riebalų pavidalu. Bulgarų nutukimo priežastys – nesveika mityba, nejudrumas ir sporto įpročių trūkumas, persidengiančios stresinės situacijos ir bendros sveikatos kultūros stoka. Išskyrus paveldimą polinkį, kuris yra neginčytinas, kova su netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka ir psichosocialiniais išgyvenimais išlieka iššūkiu pasaulinei medicinai. Kaip ir amerikiečiams bei vakarų europiečiams, pagrindiniai bulgarų svorio augimo veiksniai yra prasta mityba ir stresas. Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, šiandien suvartojame septynis kartus daugiau riebalų, penkis kartus daugiau cukraus, keturis kartus daugiau alkoholio ir tris kartus daugiau druskos nei prieš 50 metų.
Šiuolaikinis žmogus yra visiškai įsisavintas aukštųjų technologijų – jis dirba sėdėdamas prie kompiuterio, per jį apsiperka. Užuot vaikščiojęs, jis naudojasi transporto priemone. Užuot lipęs laiptais, jis naudojasi liftu.
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas yra psichosocialinė kančia, kuri iš tikrųjų tampa pagrindiniu veiksniu didinant kūno masę. Kasdienis stresas ir ekonominės problemos yra sutrikusios medžiagų apykaitos priežastis.
Daugelis moterų vis dar tiki, kad jei jos praleis pusryčius ar vakarienę, jos lengviau atsikratys papildomų kilogramų. Ir tokiu būdu jie daro priešingai – sulėtina medžiagų apykaitą,
kūnui sunku sudeginti kalorijas
saugo ir kaupia riebalų perteklių organizme. Auksinė taisyklė yra valgyti dažnai, bet mažai.
Labai dažnai probleminėje situacijoje jaučiame poreikį ką nors suvalgyti, kad nusiramintume ir pagalvotume apie problemą. Tai neteisingas ir žalingas jūsų įprotis. Išmokite suvaldyti pyktį arba bent jau neslopinkite jo maistu. Taigi problema lieka neišspręsta, o į paviršių iškyla nauja – kova su papildomais kilogramais.
– Kas mūsų tradicinėje virtuvėje lemia nutukimą?
- Kad valgome kiaulieną su raugintais kopūstais, sprandinės kepsnius, riebias dešreles, renkamės kiaulieną. Valgome makaronus su daug riebalų – pyragus, tutmanitsi.
Mėsos suvartojimas padidėjo nuo 12 iki 39 kg. Tai per daug, be to, bulgarai valgo per daug riebios mėsos, taip pat vartoja daug kiaušinių, sūrio ir pieno produktų, kuriuose gausu riebalų.
Daugelis tyrimų rodo, kad apie 56 % bulgarų turi antsvorio, o kiek daugiau nei 1,2 mln.žmonių jau nutukę. Palyginimui, reikėtų pasakyti, kad praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje šią problemą turėjo tik 22% gyventojų, o tarp paauglių tokios problemos nebuvo registruotos. Tačiau šiandien daugiau nei 10 % paauglių taip pat yra apkūnesni nei įprastai. Labiausiai nutukę bulgarai yra 45–55 metų amžiaus grupėje.
Prieš 40 metų neturėjome televizoriaus su nuotolinio valdymo pulteliu
Liftų nebuvo tiek daug, o buityje dulkių siurbliai, skalbimo mašinos ir indaplovės buvo ateities prabanga. Kai kurie žmonės į darbą mieliau eidavo pėsčiomis arba dviračiu. Dauguma jų gamyklose dirbo rankiniu būdu ir išeikvodavo žymiai daugiau fizinių jėgų. Tada bulgarai daugiau judėdavo ir suvartodavo žymiai mažiau nei dabar yra 2347 kalorijos per dieną.
Jei dėl imobilizacijos mes padidiname savo svorį 1 kg per metus, tai reiškia, kad turėtume sumažinti savo dienos racioną 100 kalorijų ir padidinti vaikščiojimą 1 km. Tai reiškia, kad norėdami išlaikyti gerą fizinę formą, turime nueiti bent 2000–2500 žingsnių per dieną.
Kai kurie žmonės numeta svorio nesilaikydami specialių dietų ir rizikuodami savo sveikata vien ribodami maisto kiekį?
- Taip, yra žmonių, kurie pasiekia puikių rezultatų tiesiog pakeitę mitybą. „Pusryčius valgyk vienas, pietumis pasidalyk su draugu, o vakarienę atiduok priešui“– geras pavyzdys. Ryte savo organizme esame didžiausio degradacinių procesų aktyvumo ir ką valgysime, turėsime galimybę suskaidyti ir nekaupti kaip atsargų. Per pietus dar spėjame pajudinti ir sudeginti, bet naktį tarp antros ir trečios valandos būname didžiausio sintetinių procesų aktyvumo, o vakarienei neprotingai pasirinkus maistą, viskas nukeliauja į riebalų sandėlius.
Taip, bet daugelis žmonių ryte nėra alkani. Ar ne geriau valgyti, kai esame alkani?
- Apetitas lemia poreikius, tai faktas, bet geriau sudaryti maisto vartojimo režimą. Tada mūsų organizmas ramus, kad gaus kitą dozę ir nekaups atsargų. Nes, dar kartą primenu, jei ilgą laiką negavau maisto, savisaugos instinktas verčia pirmą priimtą kąsnelį nukreipti į savo riebalų sandėlius. Jei jis ramus, kad maistą gaus tam tikru ritmu, jis nekaupia jo, o metabolizuoja, įtraukia į energijos sąnaudas ir nedirba ekonomiškai.
Mums yra vadinamasis balkanų dieta?
- Pasak vietinių specialistų, liekno kūno paslaptis slypi vadinamajame. Balkanų dieta, kuri daugiausia pasiskolinta iš Viduržemio jūros regiono virtuvės. Ją „atrado“amerikietis Anselis Jayce'as, 1945 metais kartu su amerikiečių kariuomene išsilaipinęs Italijos mieste Salerno ir atradęs, kad daugelio ligų, tokių kaip aterosklerozė, hipertenzija, diabetas, nutukimas, Cilento regione beveik neaptinkama. Paslaptis yra vadinamojoje Viduržemio jūros dieta. Taip, jis skirtas mums, bulgarams. Mūsų šalies gyventojai turėtų išmokti vartoti mažiau riebalų, cukraus ir druskos.
Taip pat turėtume pamiršti sultingą ir riebią kiaulieną. Daug sveikiau valgyti žuvį ir jūros gėrybes, vištieną ir jautieną. Vietoj alaus ant stalo galime pasidėti taurę raudonojo vyno, kuris yra stiprus antioksidantas. Bet koks alkoholis gali būti naudingas nedideliais kiekiais, nes jis atpalaiduoja, plečia kraujagysles. Rūgštus ir šviežias pienas taip pat būtinas mūsų stalui, nes tai vienas naudingiausių maisto produktų ir kvaila manyti, kad jie vartojami tik kūdikystėje.
Ar galime patys „paspartinti“medžiagų apykaitą?
- Metabolizmą daugiausia lemia genetika, gyvenimo būdas, lytis, kūno dydis, amžius. Veiksniai, darantys įtaką tam, ar mes priaugame svorio, numesime svorio greičiau ar lėčiau, priklauso nuo to, kaip organizmas degina kalorijas.
Kai kurie gyvenimo būdo pokyčiai labai padėtų pagreitinti medžiagų apykaitą ir greičiau deginti riebalus, paversti juos energija. Pakeitimai neturi būti drastiški, kad duotų rezultatų.
Sumažinkite temperatūrą miegamajame. Miegojimas vėsesniame miegamajame padidina sudegintų riebalų procentą. Įrodyta, kad
miego trūkumas lėtina medžiagų apykaitą
Kuo sveikesnis, nepabudęs ir ilgesnis miegas, tuo optimalesnė medžiagų apykaita.
Išgerkite 1–2 puodelius kavos per dieną. Tyrimai rodo, kad kofeinas skatina medžiagų apykaitą ir sumažina 2 tipo diabeto riziką tol, kol kava geriama tiesiai, be pieno ir cukraus.
Sumažinkite streso lygį. Stresas yra galingas medžiagų apykaitos veiksnys. Kuo didesnis streso lygis organizme, tuo lėtesnė medžiagų apykaita. Stresas priauga svorio net nekeičiant dietos.
Valgykite ką nors aštraus – įrodyta, kad kapsaicinas, esantis aitriosiose paprikose ir aštriame maiste, padidina kūno temperatūrą. Tai pagreitina medžiagų apykaitą ir aktyvina riebalų skaidymąsi.
