2023 Autorius: Yvonne Larkins | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-08-25 22:20
Gyvename pasaulyje, kuriame vyrauja dirbtiniai dalykai. Tačiau tai, ką vartojame, net ir laikantis sveikos mitybos, ne visada mums būna naudinga. Be to, kad netvarkome kišenės, tai dažnai kenkia ir mūsų sveikatai! Šiandien ypatingą dėmesį skiriame antibiotikams, kurių imamės padėti organizmui kovoti su bakterijomis. Viskas gerai, jei tik turėtume omenyje žalingą jo naudojimo poveikį!
Net jei ir rečiau pasikliaujate antibiotikais kaip gydymo priemone, nepamirškite, kad vėliau turite pasirūpinti žarnyno mikrofloros atstatymu. Taip, kai kurie antibiotikai gali išgelbėti gyvybę, bet kiti taip pat sukelia rimtų sveikatos problemų. Todėl naudojant juos, pravartu žinoti, kaip sumažinti žalą ir gauti iš jų maksimalią naudą.
Antibiotikai (išvertus iš senovės graikų kalbos – άντί „prieš“ir βίος „gyvybę“) yra medžiagos, kurios gali
žudyti arba slopinti mikroorganizmų augimą
Jie išskiriami nuo grybų (pelėsių), aukštesnių augalų, bakterijų, aktinomicetų. Pirmą kartą šį terminą 1942 m. pavartojo amerikiečių mikrobiologas Selmanas Waxmanas.
Žmogaus organizme taip pat yra antibiotikų – pavyzdžiui, lizocimo (seilėse ir ašarose) ir interferono.
Gali sukelti pasipriešinimą
Tai ne vienas ir ne du atvejai, kai antibiotikai nepadeda išgyti. Gera žinoti, kad jie iš tikrųjų veiksmingi tik gydant bakterines ir grybelines infekcijas. Arba kitaip – jie negali padėti nuo virusinių ligų, tokių kaip gripas ar peršalimas.
Be to, vartojant bet kokį antibiotiką gali atsirasti atsparumas – organizmas prie jo pripranta ir jame gyvenantys mikrobai nustoja reaguoti į antibiotiką. Štai kodėl
savavališkai pasirinkti antibiotiką nenaudinga
a taip pat gali būti labai pavojinga sveikatai. Tik gydytojas gali atlikti teisingą įvertinimą, nes priešingu atveju savarankiška iniciatyva šia kryptimi gali sukelti astmą, dilgėlinę ar inkstų ir kepenų sutrikimus, taip pat sutrikdyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą.
Jei nusprendėte gerti antibiotiką, taip pat pravartu žinoti, kad neturėtumėte patys nutraukti gydymo kurso. Sveikatos būklės pagerėjimas ar temperatūros sumažėjimas praėjus 2-3 dienoms nuo antibiotiko vartojimo pradžios nėra priežastis nutraukti antibiotiko vartojimą. Taip pat klaida patiems sumažinti dozę. Arba pakeisti tikslų antibiotiko vartojimo laiką. Griežtai laikykitės gydytojo recepto!
Per didelis antibiotikų vartojimas taip pat labai žalingas
nes tai gali sukelti žarnyno disbakteriozę, kadangi šie preparatai naikina ne tik kenksmingus mikroorganizmus, bet ir normalią žarnyno mikroflorą. Jei pusiausvyra neatkurta, tai turi įtakos imuninės sistemos veiklai.
Taip pat nereikėtų pamiršti, kad mikroorganizmai moka prisitaikyti ir dažnai jų nepaveikia antrą kartą nuo to paties antibiotiko veikimo. Taip pat yra individualus jautrumas antibiotikams, todėl juos turėtų skirti tik gydytojas, kuris suras ligos sukėlėją, parinks tinkamą antibiotiką ir nustatys tikslią jo dozę bei vartojimo būdą.
Sunaikinti žalingus ir naudingus mikroorganizmus
Kaip žinoma, kai kuriais atžvilgiais antibiotikai neigiamai veikia organizmą, nes kartu su kenksmingomis bakterijomis jie naikina ir naudingus žarnyne gyvenančius mikroorganizmus bei prisideda prie tinkamo jų veikimo. Dėl to dažniausiai pasireiškia stiprus nuovargis. Sumažėjus naudingų bakterijų, susilpnėja imunitetas.
Dažnai pasitaiko toks paradoksas: viena vertus, susilpnėja imunitetas, organizmas negali susidoroti su kenksmingomis bakterijomis, o antibiotikų vartojimas yra privalomas. Tačiau kita vertus, nusilpus imunitetui, antibiotikai yra ypač pavojingi! Todėl kalbėdami apie mikrofloros atkūrimą po antibiotikų vartojimo, turime omenyje nei lengvą, nei greitą procesą. Procesas, nors ir gana preliminarus, gali būti suskirstytas į 3 etapus:
► Pirmajame etape b altos duonos, makaronų ir saldaus maisto naudojimas turėtų būti labai apribotas. Juos galima pakeisti viso grūdo duona ar musliu, kurie skatina žarnyno darbą;
► Antrajame etape turi būti sunaikinti žarnyne gyvenantys kenksmingi mikrobai. Vartokite daugiau svogūnų, česnakų ir obuolių, taip pat žaliosios arbatos. Naudingi ir ramunėlių bei jonažolių nuovirai;
► Trečiojo etapo metu eilė pieno produktams, praturtintiems bifidobakterijomis. Kad poveikis būtų geriausias, juos reikia valgyti/gerti ryte tuščiu skrandžiu arba vakare prieš miegą.
Image
Klasifikacija
Antibiotikai paprastai klasifikuojami pagal jų veikimo būdą, cheminę struktūrą arba veikimo spektrą. Pagal poveikį mikroorganizmams jie yra:
♦ Baktericidinis – naikina bakterijas, pažeisdamas ląstelės sienelę (penicilinai, cefalosporinai) arba ląstelės membraną (polimiksinai), arba slopindamas svarbių bakterijų fermentų (chinolonų, sulfonamidų) sintezę ir aktyvumą;
♦ Bakteriostatinis – stabdo bakterijų augimą ir dauginimąsi, pažeisdamas b altymų (aminoglikozidų, makrolidų, tetraciklinų) sintezę
Pagal veiksmų apimtį antibiotikai yra:
♦ Siauro spektro – jie yra aktyvūs prieš mažas mikroorganizmų grupes, pavyzdžiui, gramneigiamas arba gramteigiamas bakterijas;
♦ Platus spektras – veikia daugybę mikroorganizmų
Image
Svarbios rekomendacijos
Yra daug rekomendacijų, kurios eina kartu su antibiotikais ir chemoterapija. Viena vertus, reikia laikytis gydymo intervalų, dozių ir trukmės. Šie vaistai niekada nevartojami tuščiu skrandžiu, nes jų poveikį įtakoja maisto sudėtis ir įvairūs mechanizmai.
Pienas ir pieno produktai (sūris, geltonasis sūris, varškė, kefyras, jogurtas) turi daug kalcio jonų. Tačiau faktas yra tas, kad šie kalcio jonai gali prisijungti prie kai kurių antibiotikų virškinamojo trakto lygiu ir sumažinti jų poveikį, netgi juos neutralizuoti. Todėl verta išlaikyti maždaug 3–4 valandų atstumą tarp jų.
Greipfrutai yra vienas iš citrusinių vaisių, turinčių neabejotinai daug naudingų savybių. Be vitaminų ir antioksidantų, kuriuos jis mums suteikia, nereikėtų pamiršti, kad tai yra ir „klastingas“maistas dėl galimo rimto ir pavojingo poveikio. Tai ypač pasakytina apie šviežiai spaustas greipfrutų sultis. Vienas iš poveikių yra jo trikdymas medžiagų, įskaitant antibiotikus, metabolizmui kepenyse. Tai sumažina juos skaidančių fermentų aktyvumą ir gali atsirasti „apsinuodijimas“perdozavus antibiotikų. Todėl gydant antibiotikais šio vaisiaus verta vengti.
Gydant antibiotikais, pravartu vartoti ir vitamino B kompleksą (ypač B2, B3, B6 ir B12). Viena iš svarbių jo funkcijų šiuo atveju yra palaikyti gydymą ir organizmo atsigavimą po infekcijos. Kompleksas skatina vaistų pasisavinimą žarnyne, palaiko natūralią mikroflorą.
