Kineziterapija – labai įdomi medicinos sritis. Tačiau ji vis dar nepakankamai populiari kaip efektyvi ir nekenksminga kitokio pobūdžio sveikatos problemų sprendimo priemonė. Taip pat yra faktas, kad daugelis gydytojų nesugeba nukreipti savo pacientų gydytis fizioterapijos ir kineziterapijos priemonėmis
„Raumenys atrofuojasi ilgai sėdint. Kalanetika, pilatesas, plaukimas ir joga judina stuburą, pečių juostą ir pilvo raumenis. Šios sporto šakos labai tinka žmonėms, dirbantiems aštuonias ir daugiau valandų biure. Tačiau procedūrų efekto šiuo metu nematyti. Paprastai procedūros trunka 7-10 dienų, tačiau gydomasis poveikis kaupiasi ir pasireiškia iki 2 savaičių po to. Daugelis ligų, kurioms naudinga reabilitacija, yra lėtinės ir reikalauja kelių gydymo kursų. Kartais, kai nemato tiesioginio efekto, žmogus pasiduoda. Tai didelė klaida“, – aiškina kineziterapeutė dr. Rositsa Sheitanova.
Dr. Sheitanova, ar kineziterapija mums visada padeda?
- Kineziterapija – tai priemonių kompleksas, skirtas įvairių ligų profilaktikai ir gydymui naudojant natūralų - saulės, jūros, gydomąjį purvą, vandenį, masažą, judesį ir iš anksto suformuotą - elektros srovę, ultragarsą, lazerį. spinduliai, magnetinis laukas, fizikiniai veiksniai. Natūralūs fiziniai veiksniai žinomi nuo seno ir yra šilumos terapijos, balneoterapijos, purvo terapijos, hidroterapijos, klimato terapijos ir kitų pagrindinių kineziterapijos skyrių pagrindas. Kineziterapija – tai papildomas gydymas, kuriuo pasiekiamas ilgalaikis daugelio ligų gydymo rezultatas. Fizioterapija taupo paciento operacijas, injekcijas ir daugybę tablečių.
Iš esmės gydome ir uždegimines ligas, tačiau lėtinės fazės. Tokie yra reumatas, sąnarių ligos, visų lokalizacijų artrozė, vaikų ir suaugusiųjų iškrypimai. Mūsų gyvenimas kupinas netikėtų traumų ir sumušimų, sunkiai gyjančių žaizdų, lūžių, nervų pažeidimų ir uždegimų, kurie sutrikdo pacientų judesius ir yra labai skausmingi. Tai apima parezę, susijusią su diskopatija. Insultai, Parkinsono liga, galvos skausmai, sinusitas, tonzilitas, balso stygų parezė po intubacijos, rinitas, išsėtinė sklerozė, raumenų distrofija, odos nudegimai puikiai tinka fizinei terapijai ir reabilitacijai.
Daugelis žmonių kenčia nuo vadinamųjų spygliai, o fizioterapija gali sustabdyti šį degeneracinį procesą, jei procedūros atliekamos reguliariai ištisus metus – iki 4 kursų kiekvienam sezonui. Tokiu būdu žmogus gali išlaikyti labai gerą sąnarių būklę šiam procesui neprogresuojant.
Ar kineziterapija gali gydyti virusines ligas?
- Ūminėje virusinių ir bakterinių ligų fazėje – ne, bet kai žmogus pradeda sveikti, galime padėti jam tai padaryti greičiau ir efektyviau. Bet net ir ūmiu plaučių ligų periodu įkvėpus galima leisti bronchus plečiančių, atsikosėjimą ir uždegimą slopinančių vaistinių medžiagų. Arba vaikams, atsiradus pirmajai slogai, reikia nedelsiant pradėti kineziterapiją.
Kokios teigiamos indikacijos skirti fizioterapines procedūras?
- Reiškia ūminėje stadijoje, jei liga pasireiškė neseniai arba buvo nekontroliuojama. Kineziterapija taip pat neturi numatyti onkologinių ligų, aukštų temperatūrų, būklių, kurias lydi stiprūs skausmai. Tam tikroms procedūroms yra kontraindikacijų, jos susijusios su tam tikros rūšies gydymo netoleravimu. Kalbant apie prevenciją, atliekame viso kūno švitinimą kvarcu. Taip suaktyvėja vitamino D sintezė, kuri stiprina organizmo imunitetą ir apsaugo mus nuo gripo. Tačiau tik nedaugelis gydytojų galvoja apie šią galimybę užkirsti kelią savo pacientams.
Ar yra panikos efektų?
- Kaip ir bet kuris kitas gydymo metodas, fizioterapija taip pat turi jų. Tačiau dažniausiai jie atsiranda iš karto – nemalonūs pojūčiai, tirpimas, patinimas, skausmas, perštėjimas. Teigiami lūkesčiai labai menki, nes poveikis organizmui minimalus.
Kokios pasekmės sveikatai yra atsisėdus, pavyzdžiui, priešais kompiuterį?
- Kai kurie kasdieniai įpročiai gali turėti rimtų pasekmių mūsų sveikatai. Iš pirmo žvilgsnio jie atrodo nekenksmingi, tačiau jų piktnaudžiavimas mums neapsieina be pasekmių. Sėdėti prie kompiuterio 3-4 valandas per dieną, kartais ir daugiau, nėra visiškai nekenksminga. Mūsų gyvenimas sutrumpėja net 2 metais, jei kasdien kelias valandas praleidžiame prie kompiuterio sėdėdami. Netgi reguliari mankšta negali pašalinti neigiamų šio imobilizavimo pasekmių. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad sėdėjimas prie kompiuterio daugiau nei 11 valandų per dieną sutrumpina gyvenimą net 40%.
Žiūrint televizorių daugiau nei 2 valandas per dieną, apskritai ilgą laiką prie televizoriaus gali padidėti ankstyvos mirties, širdies ligų, 2 tipo diabeto rizika. Neigiamas ilgalaikio televizoriaus žiūrėjimo poveikis dar didesnis. nei imobilizacija. Kas 1 TV žiūrėjimo valanda sulaukus 25 metų gyvenimo trukmę sutrumpina 21,8 minutės. Tai šokiruoja, ar ne?!
Ir ligos ateina…
- Nejudrumas nepastebimai sukelia sunkias ligas, susijusias su rimtais raumenų ir kaulų sistemos pokyčiais. Kai kurie raumenys susilpnėja dėl kitų patiriamo krūvio. Prasideda nugaros, apatinės nugaros dalies skausmai, rankų tirpimas. Dažniausia liga tarp dirbančių kompiuteriu ar atliekančių monotoniškus judesius, pavyzdžiui, siuvėjų, yra vadinamoji.vadinamasis riešo kanalo sindromas. Liga išprovokuojama ilgai laikant ranką nenatūralioje padėtyje, pavyzdžiui, dirbant su pele. Kai tai tęsiasi daug valandų per dieną, mėnesius ir metus, atsiranda skausmas ir tirpimas riešuose, pirštuose ir delnuose.
Kas tai per sindromas?
- Pirmųjų trijų pirštų tirpimas yra dažnas. Liga – tai plaštakos vidurinio nervo suspaudimas anatominėje uždaroje riešo ir delno struktūroje, vadinamoje riešo kanalu arba tuneliu. Per jį praeina pirštų lenkiamųjų raumenų sausgyslės ir nervas. Esant tam tikroms sąlygoms – uždegimams, hormoniniams pakitimams, cukriniam diabetui, po traumų ir lūžių, o labai dažnai be aiškios priežasties – atsiranda edema, iš ten didėja slėgis tunelyje ir pasunkėja medžiagų apykaitos procesai nerviniame audinyje. Nervų laidumas sulėtėja ir jaučiamas nykščio, smiliaus, trečiojo ir dalies ketvirtojo piršto tirpimas.
Šia liga dažniausiai serga moterys maždaug menopauzės ir po jos. Negailima ir jaunesnių bei vyrų, ypač kai rankos labai apkraunamos. Dažniau serga cukriniu diabetu sergantys pacientai ir tie, kuriems taikoma hemodializė.
