Dr. Tsvetanka Yanakieva baigė medicinos akademiją Sofijoje. Jis turi medicinos magistro laipsnį, turi pripažintą sporto medicinos specialybę. Ji dirbo Regioninėje Lomo ligoninėje, Nacionaliniame sporto medicinos centre, Medicinos reabilitacijos ir sporto medicinos centre, Sporto medicinos biure. Ji baigė sporto medicinos, ultragarso, toksikologijos, anesteziologijos ir reanimacijos, sveikatos valdymo specializaciją
Jis turi ilgametę patirtį sporto medicinos, profilaktikos, mitybos, svorio metimo, atsigavimo ir biostimuliacijos srityse.
Jis yra knygos „Prekyba iliuzijomis“autorius, kurioje ilgametę patirtį turinčio profesionalo požiūriu jis nagrinėja spąstus, į kuriuos patenkame, tikėdamas pažadais, kuriuos galime išgydyti. nuo visų ligų greitai ir lengvai, stebuklingais, senoviniais ar egzotiškais vaistais ir metodais.
Daktare Yanakieva, mes Velykų pasninko viduryje. Kokias klaidas galime padaryti, kurios vėliau turės neigiamos įtakos mūsų sveikatai? Kam pasninkas netinka?
- Šiomis sielai svarbiomis, bet kūnui sunkiomis dienomis galima padaryti klaidų, dėl kurių vėliau mūsų gyvenimas bus apgailėtinas ištisus metus. Visų pirma, kam įrašai nerekomenduojami:
1. Pacientai, sergantys ūmiomis skrandžio ar dvylikapirštės žarnos ligomis: aktyvia opa, gleivinės erozija, gastritu, gastroduodenitu;
2. Ūminis lėtinis pankreatitas;
3. Lėtinės kepenų ir tulžies pūslės ligos paūmėjimo stadijoje;
4. onkologinės ir hematologinės ligos;
5. Kitos lėtinės ligos;
6. Tiems, kuriems reikia visavertės b altymų mitybos: nėščioms moterims, maitinančioms motinoms, vaikams ir paaugliams, aktyviai sportuojantiems, sveikstantiems po sunkių chirurginių intervencijų ar ligų.
Daromos klaidos dažnai atsiranda galvojant, kad pasninkas yra paprastas dalykas, kurį galite padaryti daug negalvodami. Jūs tiesiog pašalinote kai kuriuos dalykus iš savo dietos ir viskas. Beveik niekas negalvoja apie nemalonių pasekmių galimybę.
Kokios yra pagrindinės klaidingos nuomonės apie pasninką?
– Pirmoji ir dažniausiai pasitaikanti klaida yra laikyti pasninką sveikos mitybos dieta. Tai ypač pavojinga žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis. Gali padaugėti ar sunkėti nusiskundimų, atsirasti ligų, kuriomis žmogus net neįtarė sergantis. Užuot numetę svorio, nutukę žmonės badavimo metu arba po jo gali priaugti dar daugiau svorio. Todėl nepatartina tokių taisomųjų priemonių taikyti atsitiktinai. Ir jie turėtų būti nuolatinė kasdienio gyvenimo dalis – laikytis subalansuotos mitybos, nepersivalgymo ar mitybos režimo, pritaikyto prie esamų ligų.
Kita dažnai daroma klaida – aštrus maisto ribojimas. Pasninkui reikia pasiruošti iš anksto. Bent jau savaitę prieš tai jis pradeda palaipsniui riboti vartojamo maisto rūšis (pirmiausia mėsa, paskui žuvis, pieno produktai) ir kiekius. Jei nepasisekė ir dabar nusprendėte pradėti badauti, nepraleiskite šio etapo. Žalingiausias veiksmas yra toks: „Dabar aš gausiu darbą, nes nuo rytojaus pasninkauju“.
Visiškas gyvūninės kilmės maisto pašalinimas yra pagrindinė badavimo pozicija. Kiek tai gali mums pakenkti?
- Vegetariška mityba sukelia b altymų, geležies, kalcio ir vitamino B12 trūkumą. Vitaminas B12 praktiškai randamas tik gyvūninės kilmės maiste. Jo atsargos organizme yra nemažos, o 40 dienų badaujant ligos trūkumas nėra reali grėsmė.
Geležis randama ir augaliniame maiste, bet mažesniais kiekiais ir iš jų pasisavinama mažiau ir sunkiai. Norint pagerinti jo įsisavinimą, rekomenduojama derinti su vitamino C š altiniais: salotas pagardinti citrinos sultimis (iš šviežios citrinos, o ne iš buteliuko) arba iš jų ruošti gėrimus.
Geriausiai pasisavinamas kalcis yra piene ir pieno produktuose. Tačiau kruopščiai parinkta dieta jo galime gauti ir iš augalinių š altinių – turtingiausias yra sezamas, antroje vietoje – migdolai, žalios lapinės ir kopūstinės daržovės, viso grūdo miltai ir kviečių sėlenos, sojos pupelės, žalieji prieskoniai. Kai kurios medžiagos pagreitina jo pasišalinimą iš organizmo – kavoje ir gazuotuose gėrimuose (pvz., Coca-Cola ar energetiniuose gėrimuose) esantis kofeinas, daug druskos ar cukraus maiste, rūkymas, b altymų trūkumas.
B altymai yra absoliučiai būtini mūsų sveikatai. Išsamiausi yra gyvūniniame maiste. Augaliniuose š altiniuose ne visada yra visas amino rūgščių asortimentas. Daugumoje jų trūksta vienos ar kelių nepakeičiamų aminorūgščių, o tai kompensuojančiame maiste turi būti maksimaliai įvairių produktų. Turtingiausi yra ankštiniai maisto produktai, soja ir riešutai. Grūdai taip pat yra geras b altymų š altinis (jose nėra nepakeičiamos aminorūgšties lizino), nes jos suvartojamos didesniais kiekiais. Nepraleiskite tofu ir grybų kaip pasirinkimo. Jei įmanoma, visiškai neatsisakykite žuvies ir jūros gėrybių.
Šiuo atžvilgiu yra ketvirtoji klaida, kurią žmonės daro pasninko metu: piktnaudžiavimas greitu maistu. Ne paslaptis, kad pasninko metu daugelis žmonių jaučia nuolatinį alkį. Ir jie bando jį paskandinti kenksmingu maistu - jo nereikia ruošti, yra daug kalorijų ir kenksmingų ingredientų. Šie maisto produktai nedraudžiami pasninko metu, tačiau jie neturi nieko bendra su sveikata.
Dažnai neįvertinama problema yra monotoniškas valgymas. Paprastai žmonės kartu su draudžiamų produktų išskyrimu savo dalyvavimu palaipsniui nutraukia patiekalus ir meniu sutrumpėja. Juolab kad eksperimentams virtuvėje laiko visada neužtenka. Tam neblogai valgiaraštį paruošti anksčiau. Yra daug rūšių daržovių ir vaisių, riešutų ir kitų maisto produktų, kuriais galite paįvairinti savo mitybą.
Peržiūrėkite savo pasninko režimą, kad gautumėte maksimalią šio abstinencijos laikotarpio naudą. Ir išėjimas iš jo taip pat turi būti laipsniškas ir pagrįstas.
Dar viena nusistovėjusi nuomonė, kad pasninko metu privalome išvalyti savo kūną nuo šlakų ir toksinų, o sielą – nuo blogų minčių ir nuodėmių. Ar mums reikia pabandyti apsivalyti nuo šiukšlių?
- Detoksikacijos idėja tapo sveikatos sinonimu. Sunku ja neužsikrėsti, jo yra visur. Tai tapo didžiuoju XXI amžiaus ir pasaulio pramonės kliedesiu. Nors nė vienas jos šalininkas negali pasakyti, kas tai yra toksinai. 2009 m. grupė mokslininkų iš anglų organizacijos „Common Sense in Science“susisiekė su 15 produktų, kurie, kaip teigiama, valo toksinus, gamintojus
Paprašius pateikti konkrečių tai patvirtinančių įrodymų, nė vienas iš gamintojų net negalėjo apibrėžti, ką tai turėjo omenyje, jau nekalbant apie toksinų įvardijimą.
Ar gamta pasirūpino mūsų detoksikacija?
- Evoliucijos eigoje mūsų kūnas sukūrė nuostabią kenksmingų medžiagų valymo sistemą. Kas sekundę mūsų ląstelėse susidaro skirtingi medžiagų apykaitos produktai, kai kurie iš jų toksiški ir tuoj pat virsta kažkuo kitu. Iš išorinės aplinkos į mūsų organizmą patenka ir maisto ingredientai, įvairios toksinės medžiagos bei vaistai (ksenobiotikai). Mūsų kūnas dirba visą parą, kad suskaidytų ir pašalintų toksines medžiagas, kai jos atsiranda. Šiuo tikslu yra:
• gali būti neutralizuojamos atitinkamos biocheminės reakcijos, specifiniai fermentai ir cheminiai būdai kiekvienoje ląstelėje, apdorojantys kiekvieną medžiagą ir praktiškai bet kurį ksenobiotiką;
• taip pat kiekvienoje ląstelėje veikia specializuotos ląstelių organelės, vadinamos lizosomomis, pilnos fermentų, kurie skaido viską, kas nereikalinga;
• yra specialios ląstelių organelės, proteasomos, kurios užsiima tik pasenusių, pažeistų, nebereikalingų ar neteisingai susintetintų b altymų molekulių skaidymu;
• mūsų organizme tam yra skirti inkstai, kepenys, pakankamai ilgas virškinimo traktas ir plaučiai. Jie nuolat, kas sekundę užsiima mūsų detoksikacija, ir to negali pakeisti jokia periodinė veikla. Jei jų nebūtų, vargu ar gyventume, kad būtume išrašyti iš gimdymo namų. O žmogus jo visai neturėtų. Galutiniai aminorūgščių, angliavandenių ir riebalų neazotinės dalies metabolizmo produktai yra anglies dioksidas ir vanduo, kurie išsiskiria per inkstus ir plaučius
Detoksikacijos šalininkai labai dažnai atkreipia dėmesį į kepenis, kurios, anot jų, labiausiai rizikuoja kauptis toksinais ir atliekomis, būtinai turi būti valomos. Kokia jūsų nuomonė?
- Kepenys yra pagrindinis mūsų kūno organas, kuris pašalina kenksmingas medžiagas iš išorės ir mūsų medžiagų apykaitos atliekas. Tai mūsų pagrindinis detoksikatorius. Ir nereikia jo toliau gryninti, nes jį tam sukūrė gamta. Kad palengvintume šios labai specializuotos detoksikacijos laboratorijos darbą, neturėtume jos perkrauti didžiuliais kiekiais maisto, alkoholio, gyvulinių riebalų, perteklinių vaistų ir maisto papildų. Specialiai detoksikuojančių produktų gėrimas dar labiau apkrauna kepenis jų šalinimu ir metabolizmu. Jam neigiamai gali atsiliepti ir badavimas bei b altymų, vitaminų ir energijos trūkumas. Vitaminai ir mineralai dalyvauja formuojant aktyvius fermentų centrus, kurie neutralizuoja metabolitus, o b altymai sudaro jų molekulę.
Plaučiai aprūpina mus gyvybę teikiančiu deguonimi ir pašalina anglies dioksidą, kuriuo galiausiai virsta b altymai, angliavandeniai ir riebalai. Be šių dviejų procesų gyvenimas neįmanomas. Kad jie vyktų greitai ir kokybiškai, turime saugoti savo plaučių sveikatą. Tačiau pusė žmonijos daro viską, kas įmanoma, kad ją sunaikintų. Ta plaučių sveikatos rykštė yra rūkymas. Jokia detoksikacija to negali kompensuoti. Tabako dūmai ne tik kenkia kvėpavimo sistemai, bet ir veikia mus daugiau nei 4000 cheminių medžiagų, kurių kiekviena yra toksiška ir kancerogeniška.
Todėl ypatingų ir stebuklingų metodų organizmo valymui nereikia.
