Pastaruoju metu vis dažniau kalbama ne tiek apie akių apsaugą nuo kompiuterių ekranų ir kitų ekranų, kiek apie žalingą jų skleidžiamą mėlyną šviesą. Violetinė ir mėlyna šviesa turi trumpesnius bangos ilgius, bet turi ir aukštesnius virpesių dažnius, todėl jos taip pat turi didesnį energijos stiprumą, palyginti su kitomis matomo spektro spalvomis.
“Panašu, kad staiga visi pradėjome daug laiko praleisti prie LCD monitorių. Ir aš kalbu ne tik apie kompiuterius. Televizoriai, planšetiniai kompiuteriai, išmanieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai, išmanieji laikrodžiai, skydai gatvėse – mus bombarduoja šviesa iš visur. Monitoriai tampa vis didesni, vis labiau skauda akis, bet daugeliui mūsų tai visiškai nerūpi“, – nerimauja Veliko Tarnovo oftalmologas daktaras Emilis Nikolovas.
Kaip apsisaugoti nuo žalingų „mėlynųjų“spindulių, daktaras Nikolovas?
- Pradiniame etape žalingas didelės energijos mėlynos šviesos vaidmuo kartu su ultravioletiniais spinduliais nebuvo taip suvoktas, tačiau kompiuterių ekranams ir ekranams tapus vis nekenksmingesniems, šios šviesos spektro dalies požiūris. - mėlyna, tapo vis svarbesnė, nes ji vis reikšmingiau išsiskiria plokščių ekranų santykinio „nekenksmingumo“fone. Dabar rinkoje yra specialūs akiniai, kurie selektyviai apsaugo akis nuo mėlynos šviesos. Tačiau informacijos apie tai mūsų literatūroje vis dar gana mažai.
Lengvas arba ilgalaikis žiūrėjimas yra dažniausia akių įtempimo priežastis?
- Dažniausios priežastys, lemiančios akių nuovargį ir nuovargį, yra ilgos valandos buvimas dirbtinėje arba prastame apšvietime, ilgas skaitymas ar darbas kompiuteriu, kasdienis stresas, miego trūkumas, netinkamai paskirti akiniai, aplinkos tarša. Dažnai dėl šių veiksnių po akių įtempimo atsiranda įtampos ir veržimo aplink akis jausmas, sunku susikaupti ir susikaupti, skauda galvą. Kad apsaugotumėte akis nuo pervargimo, būtinai
dirbkite ir skaitykite geroje šviesoje
Jei esate prieš monitorių arba tai, ką darote, įtempia akis, kas valandą darykite trumpas pertraukėles ir kelias sekundes susikoncentruokite į tolimus objektus, kad atgautumėte regėjimo gylį.
Ar mūsų akys pavargsta ilgai dirbant kompiuteriu?
- Pavargsti, ir pats to nesuvokdamas, bet gana greitai. Paprastai, ypač esant nusiskundimams, kompiuterių darbuotojai turėtų pastatyti monitorių žemiau akių lygio. Kai monitoriai yra aukščiau akių lygio, žvilgsnis yra didesnis, o akys platesnės. Tai vargina akių vokus ir padidina atvirą akių plotą, todėl greičiau išdžiūsta ir sunaikinama ašarų plėvelė.
Birksnėjimas dirbant kompiuteriu ir ilgalaikis žiūrėjimas skaitant sumažėja iki maždaug 50–60 % to, kas būtų normaliomis sąlygomis. Tai padidina ašarų išgaravimą.
Kaip atpažinti, kad mūsų vaiko regėjimas prastėja?
- Yra žinoma, kad vaikystėje per akis gaunama informacija yra ne mažesnė nei 80-85%. Atsižvelgiant į tai, kad regos aparatas yra sudėtingas akių, jų smegenų reprezentacijos ir jas jungiančių nervinių struktūrų sankaupa, regėjimas turi didelę įtaką tinkamam vaiko formavimuisi, emocinei spalvai ir intelektui. Todėl kiekvienas tėvas turėtų stebėti, ar jų vaikas mato gerai ir pakankamai.
Ką patariate tėvams?
- Rekomenduočiau nuo mažens
reguliariai tikrintis akis
su kompetentingu oftalmologu, net ir nesant nusiskundimų. Dažniausi simptomai, kurie paskatins jus atlikti tyrimą, yra mirksėjimas, galvos skausmas su regėjimo apkrova, vaiko atsisakymas prie kompiuterio ar knygos. Vėlesnis simptomas taip pat gali būti prisimerkęs.
Šiame amžiuje jautrumas ultravioletiniams spinduliams taip pat yra dažna problema. Ši alergija pasireiškia įvairiais simptomais, tokiais kaip mirksėjimas ir fotofobija. Svarbu žinoti, kad kartais tėvai tai klaidingai laiko tiku ir taip klaidingai nukreipia vaiką pas neurologą ar psichiatrą.
Mano praktikoje yra daug atvejų, kai pagyvenę žmonės praranda regėjimą, pavyzdžiui, dėl glaukomos ar dėl kitų priežasčių, o tai savaime sukelia sunkias depresines būsenas, o po to praranda intelektą ir demenciją. Taigi regėjimo problemų jokiu būdu negalima nuvertinti, nes jos gali atskleisti daugybę kitų psichinių ir somatinių ligų bei būklių.
