15 metų berniukas, priklausomas nuo kompiuterinių žaidimų, praranda savo veiksmų kontrolę kitoje šeimos muštynėse dėl tėvų paskirtos bausmės savaitę likti nuošalyje nuo monitoriaus. Jaunuolis puolė savo motiną peiliu, padarydamas daugybines durtines žaizdas. Moteris miršta nuo didelio kraujo netekimo. Kiek vėliau sutrikęs jaunuolis sužalojo ir savo tėvą. Vyras sunkios būklės nuvežtas į ligoninę. Visas miestas sukrėstas to, kas nutiko. Tyrėjai teigia, kad dar niekada nebuvo dirbę su tokiu sunkiu nusik altimu. „Taip, šis pavojus visai realus: kompiuteriniai žaidimai sukelia priklausomybę. Viena vertus, tai susiję su noru laimėti ir pereiti į kitą žaidimo lygį. Tam tikslui vykdoma virtuali agresija, išreikšta žudymu, šaudymu, kova rankomis, kurios metu sunaikinamas priešininkas.
Smegenų apšvitinimas tam tikrais dažniais psichiką veikia kaip opiatas. Pavojingesnis yra smegenų švitinimo tam tikrais dažniais, kurie sukuria malonumo jausmą ir veikia psichiką kaip opiatas. Jie skleidžiami iš įrenginių ekranų ir moduliuojami į žaidimus, reklamas ir kitas informacijos perdavimo formas. Jie žinomi kaip psichotroninis ginklas, dėl kurio žmogus tampa agresyvus ir labai neadekvatus. Šios psichotroninės ginkluotės formos buvo sukurtos Š altojo karo laikais, siekiant be įprastų priemonių sunaikinti priešą. Šiandien jie gali būti masiškai naudojami bet kokia forma naudojant elektroninius prietaisus ir sukuria tą patį poveikį. Nuo mūsų pačių priklauso, kiek apribosime savo vaikų prieigą prie tokio pobūdžio poveikio, kol jie nepasiekia kraštutinumų savo santykiuose su kitais. Be to, kompiuterinių žaidimų narkomanai, pasinėrę į žaidimą, miega iki vėlumos, pamiršdami, kad laikas miegoti. Tai yra kitas didelis pavojus, kurį mums gali sukelti priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų. Nes, be kita ko, geras miegas padeda ne tik atminčiai, bet ir imuninei sistemai „atsiminti“pagrindines mikrobų savybes, kad ateityje patekus į organizmą galėtų juos atpažinti ir atakuoti. Tyrimai rodo, kad atmintis ir imuninė sistema funkcionuoja panašiai – apdorojant informaciją. Tiek atmintis, tiek imuninė sistema pirminę informaciją išsaugo per trumpą laiką, o miego pagalba „įsimenama“ilgainiui“, – aiškino ekspertas.
Imuninė sistema kuria „atminimus“apie bakterijas ir virusus
Atlikę didelio masto tyrimą, mokslininkai priėjo prie išvados, kad informacija yra užkoduota mums miegant, kad netrukdytų apdoroti „skubios“informacijos, kai esame pabudę. Imuninė sistema kuria prisiminimus, rinkdama bakterijų ar virusų fragmentus, kad sukurtų ilgalaikę imunologinę atmintį. Tai leidžia jai reaguoti, kai susiduria su pažįstamais mikrobais. Trumpalaikės atminties ir imuninės sistemos pajėgumų ribotumas yra būtinybė sutelkti dėmesį į esminius dalykus ir vengti pervargimo. Įvairių tyrimų duomenimis povakcininiu laikotarpiu, po gilaus nakties miego pastebimas ilgalaikis atminties T ląstelių skaičiaus padidėjimas. Vienas iš labiausiai paplitusių faktorių tarp atminties ir imuninės sistemos yra hormono kortizono įtaka, kuri neleidžia mums budėti. Miego metu jis slopinamas. Kortizonas slopina veiklą tiek su atmintimi, tiek su imunine sistema susijusioje smegenų srityje. Kai miegame, mūsų smegenys gamina melatoniną – natūralų miego hormoną. Nemiga yra susijusi su šio hormono trūkumu.
