Prasideda plataus masto psoriazei skirta kampanija pavadinimu „Kas vyksta po tavo oda?“– pradėjo veikti dažniausiai pasitaikančių autoimuninių ligų portalas ww.probudise.bg. Šia proga minime Pasaulinę žvynelinės dieną, kurią minėjome spalio 29 d. Kampanija apims daugiau nei 20 ligoninių visoje šalyje
Plovdive nemokami psoriazės tyrimai vyks nuo spalio 30 iki lapkričio 3 d. Odos ir venerinių ligų centre, adresu Dame Gruev g. 1. Būtina iš anksto rezervuoti laiką telefonu 032/60 65 21.
Remiantis 2016 m. Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaita, psoriazės paplitimas kasmet didėja. Liga vienodai paveikia vyrus ir moteris. Jis gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai suserga 18–35 metų amžiaus jaunuoliai. Tikroji ligos išsivystymo priežastis lieka neaiški, tačiau pastaruoju metu pagrindinis vaidmuo jos atsiradime buvo priskirtas imuninei sistemai ir genams.
Nors dažniausiai psoriazė pasireiškia ant odos, iš tikrųjų liga yra daug platesnė ir gali pažeisti visus žmogaus kūno organus.
Kas yra psoriazė?
Psoriazė yra dažna odos liga, besitęsianti-pasikartojanti, kuriai būdingi specifiniai pakitimai įvairiose odos paviršiaus vietose. Pokyčiai ant odos turi būdingą lokalizaciją – alkūnės, keliai, nugara, plaukuota galvos dalis. Pastaraisiais metais paaiškėjo, kad odos ir sąnarių pakitimus, kurie ilgą laiką buvo laikomi vieninteliais ligos pasireiškimais, lydi riebalinių ir aterosklerozinių kraujagyslių pokyčių metalobizmo pokyčiai.
Kaip dažna yra psoriazė?
Ligos dažnis priklauso nuo klimato ir genetinių populiacijos ypatybių. Manoma, kad tai paveikia 2–3% planetos b altųjų gyventojų. Rečiau pasitaiko tropikuose ir tamsiaodžiams asmenims. Šia liga beveik vienodai serga vyrai ir moterys, nežymiai vyrauja moterys. Vidutinis psoriazės pradžios amžius yra apie 28 metus, o 10–15 % naujų atvejų prasideda iki 10 metų.
Kas sukelia psoriazės atsiradimą?
Genetiniai ir aplinkos veiksniai turi įtakos ligos vystymuisi. Genetiniais tyrimais nustatyta, kad psoriazės plokštelinė forma dažniausiai siejama su HLA-B13, B17 ir Cw6 genų pernešimu. Poligeninio (daugiafaktorinio) paveldėjimo galimybė neatmetama, nors daugelyje šeimų pastebimas autosominis dominuojantis paveldėjimas su sumažėjusiu skverbimu. Dvynių tyrimai rodo, kad 73 % identiškų ir 20 % broliškų dvynių yra suderinami.
Psoriazę sunkinantys vietiniai veiksniai:
Yra daug veiksnių, kurie pablogina ligos eigą arba sukelia jos atsiradimą. Jie yra:
• Trauma – visų rūšių traumos yra susijusios su plokštelinės psoriazės išsivystymu (fizinės, cheminės, elektros srovės, chirurginės, infekcinės ir uždegiminės). Psoriazinių plokštelių susidarymas traumos vietoje vadinamas Koebnerio fenomenu.
• Saulės šviesa – daugumai pacientų saulės šviesa turi teigiamą poveikį psoriazės vystymuisi. Nors retai, tačiau yra pacientų, kurių būklę pablogina saulės UV spinduliai. Dėl saulės traumos mechanizmo saulė gali sukelti odos nudegimą ir psoriazinių plokštelių atsiradimą, kaip Köbnerio reiškinio apraišką.
Sisteminiai psoriazę sunkinantys veiksniai:
• Infekcijos – streptokokinė gerklės infekcija sukelia vieno iš klinikinių psoriazės variantų – psoriazės guttata atsiradimą. Yra hipotezė, kad subklinikinė streptokokų kolonizacija arba per didelis augimas sukelia gydymui atsparią plokštelinę psoriazę.
• Vaistai – dėl psoriazės paūmėjimo dažniausiai k altinami ličio druskos, beta blokatoriai, AKF inhibitoriai, tetraciklinas, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, vaistai nuo maliarijos ir kt.
• Psichologiniai veiksniai – stresas, emociniai veiksniai – dažnai sergantieji žvyneline praneša apie ligos paūmėjimą po psichologinio streso.
• Rūkymas – rūkantiems padidėja dažno ligos atkryčio rizika.
• Alkoholio vartojimas – alkoholis laikomas ligos paūmėjimo rizikos veiksniu, daugiausia stebimas jauniems ir vidutinio amžiaus vyrams
• Š altas klimatas
• Endokrininiai veiksniai – žvynelinės sunkumas skiriasi priklausomai nuo hormoninių pokyčių. Didžiausia liga pasireiškia brendimo ir menopauzės metu. Simptomai pagerėja nėštumo metu ir vėl pablogėja pogimdyminiu laikotarpiu. Nutukimas taip pat yra vienas iš veiksnių, pabloginančių psoriazės eigą.
• ŽIV – užsikrėtusiems ŽIV stebimas psoriazės suaktyvėjimas ir pablogėjimas.
Kokios psoriazės apraiškos?
Sunkūs psoriazės atvejai gali būti tik estetinė problema, tačiau sunkesniais atvejais gali atsirasti odos ir sąnarių skausmai, dėl kurių žmogus gali tapti neįgalus. Psoriazės odos apraiškos yra itin būdingos ir daugeliu atvejų gali būti atpažįstamos 99% pacientų, o diagnozei nustatyti nereikia papildomų tyrimų. Psoriazei būdingi šie nusiskundimai:
• Raudonos dėmės ant odos, padengtos sidabrinėmis žvyneliais
• Sausa įtrūkusi oda, kai kurios vietos gali kraujuoti
• Niežulys, deginimas ar skausmas
• Sustorėję nagai, nelygus paviršius
• Patinimas, skausmas ir sąnarių judėjimo sunkumas
Liga tęsiasi lėtine recidyvuojančia eiga, t.y.f) paūmėjimo laikotarpiai seka periodai, kai liga nėra aktyvi. Priepuolius įtakoja aukščiau išvardyti veiksniai ir jie atsiranda veikiant bet kuriam iš jų. Gydymo metu liga nurimsta ir pereina į remisijos laikotarpį. Ramybės periodai gali trukti įvairiai – nuo dienų iki metų.
Ligos apraiškos gali būti įvairios – nuo pavienių apnašų ant alkūnių arba plaukuotoje galvos dalyje iki 85–98 % odos paviršiaus – būklė vadinama „eritrodermija“.
Kaip diagnozuojama psoriazė?
Psoriazė diagnozuojama remiantis klinikine apžiūra ir retai reikalauja papildomų tyrimų. Kai kuriais atvejais, kai klinikinis tyrimas negali tiksliai nustatyti ligos pobūdžio, būtina atlikti odos biopsiją ir histopatologinį tyrimą. Sąnarių pažeidimo atveju dažnai reikalingas rentgeno tyrimas, kuris nustato sąnario pažeidimo priežastis ir leidžia atskirti sąnario psoriazės formą nuo kitų reumatologinių ligų.
Pastaraisiais metais nustatytas ryšys tarp psoriazės ir aterosklerozės privertė atlikti žymiai gilesnius psoriaze sergančių pacientų biocheminius tyrimus. Tiriami uždegimo rodikliai, cukraus kiekis kraujyje, lipidų profilis, šlapimo rūgštis.
Kokia psoriazės eiga?
Kaip jau buvo pažymėta, psoriazė yra lėtinė recidyvuojanti liga. Lėtinėms formoms būdingos pavienės vadinamosios budinčios plokštelės, esančios daugiausia tose vietose, kuriose yra polinkis į psoriazę. Recidyvai prasideda veikiant įvairiems veiksniams, dažnai eruptyviai su mažais taškiniais rausvos spalvos pažeidimais arba ašaros formos papulėmis, be tipiško polinkio ir dažnai su niežuliu. Spontaniškos remisijos stebimos maždaug 30 % psoriaze sergančių pacientų.
