Medicininėje kalboje jos įvardijamos kaip angiomos ir, specialistų teigimu, yra gerybinio pobūdžio dariniai. Manoma, kad jie turi įgimtą prigimtį ir nekelia ypatingo pavojaus žmonėms. Tačiau jie gali atsirasti visą žmogaus gyvenimą. Priklausomai nuo jų išvaizdos, kūno vietos, kraujagyslių, sukėlusių jų susidarymą, tipo, yra įvairių tipų. Tačiau apskritai, atsižvelgiant į kraujagysles, kuriose susidaro raudonieji apgamai, jie skirstomi į hemangiomas (susidaro dėl kraujagyslių anomalijų) ir limfangiomas (atsiranda dėl sutrikusios limfinės sistemos funkcijos). Hemangiomos yra didelio dydžio, o limfangiomos – retos
Kraujotakos sistemos kraujagyslių suformuotos hemangiomos skiriasi išvaizda ir dydžiu:
• Kapiliaras – dariniai, kurie gali būti bet kurioje kūno vietoje, turi melsvai raudonų arba ryškiai raudonų dėmių išvaizdą. Jie susidaro dėl kapiliarinio kraujagyslės išsiplėtimo.
• Kaverniniai – dideli dariniai, dengiantys kelias kraujagysles, kurios susilieja į plačias dėmes, esančias ant odos. Tipiška lokalizacijos vieta yra veidas, tačiau kartais jie gali susidaryti ir ant vidinių organų, pvz., blužnies ir kepenų.
• Šakotieji – tai pulsuojantys pūliniai dariniai, kurie yra pripildyti kraujo ir vienija kelis paprastus apgamus.
• Srovės – mažiausios hemangiomos, kaip smulkūs taškeliai.
Apskritai angiomos yra įvairių dydžių ir formų dariniai, lokalizuoti audiniuose ir organuose: odoje, riebaliniame jungiamajame audinyje, kauliniuose audiniuose, kepenyse, raumenyse, smegenyse ir inkstuose. Raudoni apgamai ant kūno atsiranda vaikystėje ir paauglystėje, jų atsiradimą gali išprovokuoti ir nėštumas. Raudoni apgamai gali būti pavieniai arba keli. Vienišiai pavojaus nekelia, tačiau staiga atsiradusios daugybinės angiomos signalizuoja apie rimtas problemas, tarp kurių galima įtarti onkologinę ligą.
• Paprastos angiomos yra veido ir galvos odoje. Jie yra mažo dydžio, melsvai rausvos spalvos, bet kartais užima reikšmingas akių vokų, skruostų, nosies, išorinių lytinių organų sritis.
• Kaverniniai yra po oda, kartais auga gilesniuose sluoksniuose – raumenyse ir kauluose. Jie taip pat gali išsivystyti vidaus organuose.
• 80 % angiomų yra viršutinėje kūno dalyje: ant krūtinės, nugaros, galvos, veido, kaklo, rankų.
• Tie, kurie yra ant galvos, laikomi nepalankiausiomis, nes gali susižaloti kirpimo ar šukavimo metu.
• Moterims nemaloniausi yra raudoni apgamai ant krūtinės. Pavieniai nepavojingi, bet jei angioma pakeičia spalvą, pradeda augti ir niežti ar skauda, būtina kreiptis į specialistus.
Specialistų teigimu, dažniausiai raudonieji apgamai yra įgimti. Merginoms jie atsiranda dažniau, nes smulkūs dariniai išnyksta savaime, be medicininės intervencijos. Kaip viena iš angiomos atsiradimo priežasčių naujagimiams laikoma infekcinė liga, kurią motina perduoda nėštumo metu. O angioma suaugusiesiems atsiranda dėl hormoninių pokyčių ir įvairių organizmo funkcijų sutrikimų. Pavyzdžiui:
• virškinamojo trakto ligos;
• kasos patologijos;
• lėtinių infekcijų paūmėjimas;
• pielonefritas;
• kraujo mikrocirkuliacijos pablogėjimas;
• pigmentinių ląstelių funkcijų pažeidimas;
• nėštumas;
• hormoninio fono pokyčiai;
• lipidų apykaitos sutrikimai;
• širdies ir kraujagyslių ligos.
Be to, gydytojai mano, kad per didelis buvimas saulėje ir deginimasis taip pat išprovokuoja raudonų apgamų atsiradimą ant kūno. Manoma, kad angiomas gali lydėti tokios ligos kaip reumatoidinis artritas, odos tuberkuliozė. Taip nutinka todėl, kad imuninė sistema organizmo ląsteles suvokia kaip svetimas ir bando jas slopinti. Pasak gydytojų, angiomos atsiradimas taip pat gali signalizuoti apie kraujo krešėjimo sutrikimą.
Daugeliu atvejų raudoniems apgamams medicininės intervencijos nereikia. Tačiau jei angioma vargina – niežti, skauda ar didėja, ją rekomenduojama pašalinti atlikus atitinkamus tyrimus. Angiomas galima pašalinti, jei jos neigiamai veikia žmogaus išvaizdą; jei jie yra vietose, kur juos dirgina drabužiai; jei jie trukdo žmogui atlikti įprasčiausias manipuliacijas savo išvaizda arba dažnai būna atsitiktinai sužaloti. Šiuolaikinė medicina siūlo keletą angiomų pašalinimo būdų:
Chirurginis iškirpimas. Ją atlieka chirurgas, žmogui nebūdamas ligoninėje. Po pašalinimo ant odos gali likti randai, todėl šiuo metodu šalinami nedideli apgamai, esantys paslėptose kūno vietose. Chirurginis iškirpimas neatliekamas, jei masė yra ant veido.
Šalinimas lazeriu – populiariausias angiomų šalinimo būdas. Procedūra yra trumpalaikė, trunka tik kelias sekundes. Pašalinto darinio vietoje po paros susidaro pluta, kuri išnyksta po 1–3 savaičių.
Deginimas – efektyvus ir saugus angiomų šalinimo būdas, nepaliekantis pėdsakų. Jis atliekamas koaguliacijos metodu arba anglies rūgšties ir azoto pagalba. Dideliems kapiliariniams dariniams šalinti naudojama koaguliacija. Yra keletas tipų – elektrokoaguliacija, radijo bangų koaguliacija, infraraudonųjų spindulių ir lazerinė koaguliacija.
Nepriklausomai nuo to, kokį raudonojo apgamo šalinimo būdą pasirinksite, norint atmesti onkologinį procesą, rekomenduojama atlikti išankstinę diagnozę. Pašalinus apgamą, du mėnesius nesilankykite saunoje, soliariume ir venkite saulės spindulių.
Liaudies metodai raudonam apgamui gydyti gali būti naudojami tik tuo atveju, jei jis nėra uždegimas, nekraujuoja ir nėra didelių dydžių. Toks gydymas taip pat draudžiamas esant dideliems dariniams ir angiomoms, kurios prasiskverbia giliai į odą. Populiariausi ir veiksmingiausi liaudiški raudonųjų apgamų gydymo metodai yra:
• Bičių medus. Sutepkite darinius kelis kartus per dieną, po 10 dienų apgamas pradės mažėti.
• Ricinos aliejus. Naktį tepkite ant apgamo ir srities aplink jį.
• Juodieji ridikai naudojami apgamams šviesinti. Norėdami tai padaryti, sutarkuokite šakniavaisį ir gauta sruta patepkite probleminę vietą. Procedūra atliekama 2-3 kartus per dieną.
• Kiaulpienės šaknis. Nuvalykite, sumalkite ir tepkite ant apgamo kasdien kas dvi valandas.
• Svogūnai Svogūnai. Sultys, kuriomis tepamas kurmis, sumalamos ir išspaudžiamos. Po mėnesio darinys išdžiūsta ir nukrenta.
Daugeliu atvejų angiomos nėra pavojingos. Kai kuriais atvejais, bet labai retai, veikiant neigiamiems veiksniams, vyksta degeneracija į piktybinius darinius. Tai gali sukelti apgamo pažeidimas nuo drabužių ir ultravioletinių spindulių poveikis. Be žalos pavojaus, šie provokuojantys veiksniai gali sukelti gausų kraujavimą iš raudonojo apgamo. Todėl ypatingas dėmesys reikalingas angiomoms, esančioms kontakto su drabužiais vietose – pilvo, pečių, kaklo, krūtinės srityje. Kabantys apgamai, kuriuos lengviausia išpešti, patiria didesnę traumą, taip pat galvos angiomas. Nuolatinis plaukų šukavimas, segtukų, segtukų naudojimas, kirpimas – visa tai gali pažeisti nevus. Angiomos, esančios burnoje, ant lūpų ir prie akių bei ausų, yra pavojingos.
