Neturėtų kelti susirūpinimo visuomenės sveikatai dėl galimo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, susijusio su Fukušimos ir Černobylio avarijomis. Tokią išvadą padarė Nacionalinis radiobiologijos ir radiacinės saugos centras (NCRRZ) naujo Greenpeace ataskaitos „Branduoliniai randai: ilgalaikis Černobylio ir Fukušimos palikimas“proga. Jame teigiama, kad branduolinės katastrofos Černobylyje ir Fukušimoje ir toliau daro rimtą poveikį kasdieniam milijonų žmonių gyvenimui.
NCRRZ nemano, kad šiuo metu reikėtų nerimauti dėl gyventojų sveikatos. Visais atvejais, kai yra galimas radionuklidų pernešimas, imamasi prevencinių priemonių, susijusių su radionuklidų kiekio analizių atlikimu įvairiose aplinkose“, – tikina centras, kurį cituoja BTA.
NCRRZ įsipareigoja laiku informuoti visuomenę, MH ir NRA apie gautus rezultatus, operatyviai įkeldama informaciją į savo svetainę. Kaip įrodymą tai, kas išdėstyta, negalima paminėti, kad NCRRZ pirmoji informavo apie galimą radionuklidų pernešimą ore po avarijos Fukušimoje 2011 m., kasdien teikdama informaciją apie analizių rezultatus kartu su ekspertų vertinimais.
Tas pats nutiko ir per miškų gaisrus aplink Černobylio AE 2015 m., kai taip pat buvo atliktos analizės, kurių rezultatai buvo įkelti į Centro svetainę ir tapo prieinami plačiajai visuomenei, pranešė centras.
ATASKAITA:
Ataskaitoje pateikiami moksliniai duomenys, liudininkų pasakojimai ir „Greenpeace“Japonijoje, Ukrainoje ir Rusijoje atlikta radiacijos stebėsena. Pasak ekspertų, abiejų vietovių nukentėjusiose bendruomenėse buvo pastebėtos rimtos pasekmės sveikatai. Užterštose vietovėse aplink Černobylį mirtingumas didesnis, gimstamumas mažesnis, vėžio atvejų daugėja, o psichikos sveikatos problemos yra plačiai paplitusios.
Fukušimoje padaugėjo vaikų skydliaukės vėžio atvejų, kurių negalima visiškai paaiškinti. Trečdalis šalia reaktorių gyvenančių motinų kenčia nuo depresijos, teigiama ataskaitoje.
„Bendruomenėms Fukušimoje nesimato šios nelaimės pabaigos – beveik 100 000 žmonių negrįžo į savo namus, o daugelis negalės sugrįžti“, – sakė Yunichi Sato, bendrovės vykdomasis direktorius. Greenpeace“– Japonija.
Praėjus 30 metų po Černobylio, apie 5 mln. žmonių gyvena radiacija užterštose vietose. Vyriausybės mažina radiacinės saugos priemones tiek Japonijoje, tiek šalia Černobylio esančiose šalyse. Aplinkos ir maisto stebėjimo programos aplink Černobylį buvo apribotos.
Radiacijos matavimai parodė, kad aplink Černobylį ir Fukušimą esantys miškai tapo radioaktyviosios taršos saugyklomis. Dėl šių radioaktyvių miškų netoliese esančioms bendruomenėms kyla radiacijos arba pakartotinio užteršimo pavojus.
Kitoje ataskaitoje „Černobylis: 30 metų radioaktyviosios taršos palikimas“nustatyta, kad Černobylio tarša vis dar plačiai paplitusi. Per 10 000 kv. žemės vis dar netinkamos ūkinei veiklai, o apie 5 mln. žmonių vis dar gyvena teritorijose, kurios oficialiai laikomos užterštomis.
Nr. 2011 m. kovo–balandžio mėn. dideli išmetimai į vandenyną
Fukušimos avarija įvyko 2011 m. kovo 11 d. rytą, kai dėl 9 balų žemės drebėjimo ir vėliau kilusio cunamio dingo elektra Japonijoje esančioje Fukušimos Daiichi atominėje elektrinėje. Vakar sukako 5 metai nuo tragedijos, kai niokojantis žemės drebėjimas ir vėliau kilęs cunamis sukėlė avariją atominėje elektrinėje. Daugiau nei 18 500 žmonių mirė, 5 000 vis dar yra be žinios, 160 000 liko be pastogės.
Černobylio avarija įvyko 1986 m. balandžio 26 d. ryte ir įvyko dėl žmogiškųjų klaidų ir projektavimo klaidų. Tada Černobylio atominės elektrinės 4 blokas patyrė du staigius ir vienas po kito einančius sprogimus, dėl kurių iškart išmetė daug radioaktyvių medžiagų.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pažymi, kad Černobylis išmetė 200 kartų daugiau radioaktyvumo bekereliuose nei atominės bombos, numestos ant Hirosimos ir Nagasakio. Didžiausias radioaktyviųjų nuosėdų užterštumas yra Ukraina, B altarusija ir Rusija. Ataskaitoje pažymima, kad nors ir mažesniu mastu, visa Europa taip pat nukenčia su labiausiai užterštomis Skandinavijos šalimis ir Alpių regionu.
Černobylio avarijos atspindys Bulgarijoje
Kalbant apie poveikį gyventojų sveikatai, remiantis atliktais vertinimais, mūsų šalies teritorijos radioaktyvioji tarša po Černobylio avarijos buvo ryškiai netolygi, taip pat konstatavo NCRRZ. Vidutinė individuali apšvita pirmaisiais metais sudaro apie trečdalį natūralaus radiacinio fono apšvitos. Bulgarijoje individualios natūralaus radiacijos fono dozės yra nuo 1,5 mSv iki 5,0 mSv. Esant tokioms spinduliuotės dozėms, galima tikėtis tik stochastinio piktybinio ir paveldimo poveikio.
Avarinė Černobylio spinduliuotė beveik vienoda visiems organizmo organams ir sistemoms, išskyrus skydliaukę, kuri selektyviai kaupia jodą, t. ir jo radioaktyvieji izotopai. Ankstyvaisiais laikotarpiais po nelaimingo atsitikimo (kelias savaites) skydliaukė gauna spinduliuotę, kuri yra viena ar dviem eilėmis didesnė nei kitų organų. Jodo-131 nusėdimas Bulgarijoje 1986 m. buvo didesnis pietų Bulgarijoje ir didesnio aukščio vietovėse.
